Aš ne prieš juos, bet...

Ką galime pavadinti neapykantos kalba? Kaip skiriasi ar kaip susijusi įvairių mažumų diskriminacinė retorika? Kaip galime kovoti prieš ir išgyventi į savo bendruomenę nukreiptą neapykantą? Apie visa tai ir dar daugiau - naujausiame "Aš ne prieš juos, bet..." epizode kalbiname Fricą ir Ajų iš Trans Autonomijos bei Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo instituto.

Žiaurus Matthew Shepard nužudymas 1998 metų spalį sukrėtė ne vieną. Dėka Matthew tėvų - Judy ir Dennis Shepardų net ir po 23 metų ši istorija išlieka gyva. Nors Judy ir Dennis nelaiko savęs aktyvistais, dalinimasis savo sūnaus istorija, Matthew Shepard foundation įkūrimas bei kiti jų darbai skatina itin svarbius pokyčius LGBT+ bendruomenei. Pokalbis su Judy ir Dennis Shepardais atskleidžia tėvų vaidmenį LGBT+ vaiko gyvenime bei kovoje už žmogaus teises.

Pokalbį podkaste išgirsite anglų kalba. Interviu įrašytas birželio mėnesį, keletas dienų po Baltic Pride eitynių.

Ar egzistuoja tobulas planas vestuvėms? Ar LGBT+ poros turėtų stengtis atkartoti heteronormatyvų vestuvių modelį? – klausimai, kylantys ne vienai porai, pasirinkusiai Lietuvoje rengti vestuvių šventę. Valstybėje, kurioje nėra ne tik įteisinto tos pačios lyties asmenų santuokos instituto, bet stokojama ir visuotinio palaikymo, įprasminti meilę tampa sudėtinga. Universiteto LGBT+ grupė džiaugiasi besiskleidžiančia  Gabrielės Bernotaitės LGBT+ vestuvių organizavimo iniciatyva, padėsiančia geriau pasijausti poroms, nusprendusioms kartu kurti gyvenimą. Apie tai, kaip net ir komplikuotomis sąlygomis įamžinti gražiausią gyvenimo šventę kalba „Aš ne prieš juos, bet...“ laidos viešnia – LGBT+ vestuvių organizatorė.

Vis daugėja LGBT+ palaikymą išreiškiančių organizacijų ir įmonių, ar tai nelieka tik skambiais žodžiais be jokių veiksmų lygybei didinti? Kaip žinoti, kada galime pasitikėti įmonės skelbiamomis vertybėmis, o gal tai tik reklaminis triukas? Apie rožinį plovimą, t.y. pinkwashingą, susėdome pakalbėti su žmogaus teisių apžvalgininku Simonu Bartuliu.

Naujausią „Aš ne prieš juos, bet..“ laidą skiriame vienai labiausiai LGBT bendruomenę skaldančių temų – etiketėms.  LGBT+ bendruomenė yra pilna skirtingų tapatybių, terminų  ir juos lydinčių stereotipų. Savojo identiteto paieška gali tapti ilgu procesu, tačiau ar verta ieškoti bendrų kategorijų, kai esame tokie skirtingi ir neretai paprasčiausiai nebetelpame į nustatytus rėmus? Galbūt etiketės tėra laisvę pažabojantis kategorizavimas, o gal kaip tik sumaištį naikinanti ir pritapti padedanti priemonė? 

Laidos svečiai – Eva ir Karolis dalinasi, kaip kito jų pačių santykis su etiketėmis bei kokią įtaką jų tapatybės formavimuisi padarė aplinkiniai.

Visoje Lietuvoje tiek moksleiviams, tiek pedagogams vedanti lytinio ugdymo mokymus Lina Januškevičiūtė į tai žiūri ne tik kaip į pamokas apie lytiškumą, bet mokymąsi kurti santykius su aplinkiniais ir būti su savimi.

Trečiąjį laidos „Aš ne prieš juos, bet...“ sezoną startuojame prisimindami ryškiausią rugsėjo įvykį LGBT bendruomenei – „Kaunas Pride“. Pradedant keletą mėnesių trukusiomis derybomis su savivaldybe, baigiant žiniomis apie sulaikytus asmenis, renginys sulaukė milžiniško dėmesio viešojoje erdvėje. Visgi gerokai mažiau akcentuojamas buvo organizatorių įdėto darbo mastas, pagrindinė renginio misija. Apie organizacinės komandos nuotaikas eitynių metu bei ruošimuisi paskirtą vasarą studijoje kalba vienos iš „Kaunas Pride“ organizatorių - Vika Matuzaitė ir Danielė Liepa Bodrije.

Savo antrąjį „Aš ne prieš juos, bet...“ sezoną pradėję su diskusija miesto erdvėje, jį užbaigiame panašiai - kviečiame jus klausyti įrašo iš birželio pabaigoje Vilniaus universitete vykusios diskusijos „How does activism change universities?“. Pokalbyje dalyvavo JAV ambasadorius Lietuvoje Robert Gilchrist, VU prorektorius Arūnas Vasiliauskas ir VU rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas.

Šiame laidos epizode - Vilniaus universiteto kapelionas, kunigas jėzuitas Eugenijus Puzynia. Kalbamės apie Bažnyčios santykį su LGBT+ bendruomene ir bendrą susipriešinimo atmosferą Lietuvoje. Ar Bažnyčia iš tiesų atvira visiems? Ką veikia VU sielovados grupė? Ir kada išvysime kunigus, žygiuojančius Pride Lietuvoje?

Neapsisprendę, eksperimentuojantys, išgyvenantys tik fazę – būtent taip dažniausiai apibūdinami biseksualūs žmonės. Nors biseksualumo sąvoką žino turbūt visi, tiek susitikinėjant su priešinga, tiek su savo lytimi biseksualumas tarsi tampa nematomas, nes iš šalies priskiriamas arba heteroseksualiems arba homoseksualiems santykiams. Nepadeda ir tai, kad medijose vis dar kuriamas stereotipinis neištikimo ir chaotiško biseksualaus asmens portretas. Su kuo iš tiesų susijusi biseksualios tapatybės formavimasis ir kokią įtaką tam daro lyčių stereotipai klausėme sociologės, pedagogės, slemo poezijos kūrėjos Darjos Lyzenko, kuri pasidalino ne tik savo moksliniais tyrinėjimais, bet ir asmenine patirtimi.

Šios savaitės ,,Aš ne prieš juos, bet…” laida kovo 11-osios dienos proga skirta aptarti pilietiškumą, pilietinę visuomenę ir žmogaus-savanorio vaidmenį joje. Pokalbyje su LGBTQ+ teisių naujienų portalo jarmo.net įkūrėju, aktyvistu Jonu Valaičiu bandėme atsakyti, ar kiekvienas žmogus turėtų būti aktyvistas? Kaip žurnalistika formuoja visuomenės nuomonę? Ir kodėl net ir marginalizuojami žmonės pasiryžta likti Lietuvoje?

Šios savaitės epizode kalbiname lyginamųjų lyčių studijų mokslų daktarę Rasą Navickaitę. Su ja diskutavome apie įvairiausias temas nuo Rytų/Vakarų sąvokos iki ryšio tarp homofobijos ir nacionalizmo bei internalizuotos homofobijos. Kviečiame klausytis pokalbio.

Šių metų vasario 14-oji – Valentino diena – bus neabejotinai kitokia nei anksčiau: daugelis ją leis namuose su savo partneriais, o vieniši žmonės negalės eiti į miestą ieškoti naujų pažinčių. Laukiant karantino pabaigos ir normalaus gyvenimo grįžimo, paruošėme jums dvi LGBT+ pasimatymų istorijas. Ką reiškia susitikinėti dviem vaikinams ar dviem merginoms? Kaip jie prisimena savo įsimylėjimą šiandien? Ir ką reiškia eiti į pasimatymą visuomenėje, kur vis dar daug homofobijos? Kviečiame pasiklausyti šių dviejų istorijų.

Šį epizodą vedė Ernesta. Laidą „Aš ne prieš juos, bet...“ kuria Universiteto LGBT+ grupė.

Dažnai manome, kad buvimas LGBT+ ir tikinčiuoju (-iąja) nedera tarpusavyje. Su tuo nesutinka Ausma Sakalauskaitė: jai šie du dalykai priešpriešos nekelia. Ausmą Sakalauskaitę galbūt jau pažįstate iš 2020 metų Seimo rinkimų kampanijos, kurioje ji kandidatavo su „Laisvės partijos“ sąrašu. Ji yra jaunimo politikos aktyvistė, bendruomenininkė, pedagogė, choro vadovė, jos veiklų sąrašą dar būtų galima tęsti. Su ja susėdome pokalbiui apie tikėjimą, nebijojimą atsiskleisti gyvenant mažame miestelyje, neapykantos kalbą ir suburtos bendruomenės teikiamą džiaugsmą.

Nebinarinės lyties (arba non-binary) tapatybė daugeliui žmonių vis dar yra mįslė. Kaip save apibūdinti už tradicinių moters ir vyro lyties ribų? Kaip gyventi griežtai binariniame šiandieniniame pasaulyje? Apie visa tai ir daugiau pokalbyje su Aei, queer aktyvistu ir Vilnius Pride 2020 komandos nariu.

Šio „Aš ne prieš juos, bet...“ laidos epizodo viešnią Augustę Nalivaikę pristatyti keliais žodžiais sunku. Augustė yra Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto politikos mokslų dėstytoja ir mokslininkė, tirianti Katalikų bažnyčios įtaką Lietuvos politikoje. Augustė taip pat pristato save kaip feministę, yra žmogaus teisių aktyvistė, viena iš nevyriausybinės moterų ir su jaunimu dirbanti organizacijos „Frida“ įkūrėjų. Pokalbis palietė daug šių Augustės gyvenimo ir darbo sričių: nuo feminizmo ir lyčių lygybės, iki religijos ir politikos. 

Demiseksualūs žmonės yra tie, kurie pirmiausia su žmogumi turi pajusti emocinį ryšį, kad galėtų patirti seksualinį potraukį. Bet ką tai iš tikrųjų reiškia? Kaip jaučiasi demiseksualūs žmonės? Kodėl apie demiseksualumą girdime taip mažai? Ir išvis, kam reikalinga dar viena etiketė? Šiame epizode  Ieva ir Andrius papasakos savo istorijas. 

Šios savaitės „Aš ne prieš juos, bet...“ laidoje kalbiname drag performerį King A. Ką reiškia būti vieninteliu drag karaliumi Lietuvoje, kaip drag pasirodymai laužo nusistovėjusias lyties sampratas ir kuo šie pasirodymai yra politiški - apie visa tai mūsų laidoje. Ir visų svarbiausia, sulaukėme atsakymo į klausimą: o kaip gi mums patiems tapti drag karaliais?

Nors pastaruoju metu apie Seimo rinkimus jau girdime kiekviename žingsnyje, visgi atrodo, kad šių metų rinkiminė kampanija išsiskiria: daug klausimų sulaukia žmogaus teisės, įskaitant ir LGBT+ teisių klausimai. Ar stebime proveržį politikoje, ar taip tiesiog viliojami LGBT+ teises palaikantys rinkėjai? Ar gali LGBT+ klausimai tapti rinkodariniu triuku rinkimuose? Šia tema kalbinome politologą Mindaugą Kluonį.

Antrąjį Universiteto LGBT+ grupės radijo laidos „Aš ne prieš juos, bet...“ sezoną pradedame kiek neįprastai. Kviečiame jus nusikelti į  „Miesto laboratoriją“ Antakalnyje, Vilniuje. Ten rugsėjo 16 dieną, minėdami Universiteto LGBT+ grupės antrąjį gimtadienį, kvietėme įvairius Lietuvos LGBT+ meno atstovus ir žinovus pakalbėti, ar įmanoma kurti queer meną, nepalaikant stereotipų apie LGBT+ žmones. Pusantros valandos pokalbis aptarė ne tik mene sutinkamus stereotipus, bet išaugo į platesnę diskusiją apie kuriamo meno ribas ir kuriantį žmogų. Kviečiame klausytis pilno diskusijos įrašo.

Jaukiame pokalbyje su Augustu Čičeliu ir Alvyda Šinušaite kalbėjomės apie tai, kaip Išgir̃stì ir Jaunimo linija padeda LGBT+ jaunimui nelikti vieniems, kodėl šeimos nariams vis dar svarbu, ką pagalvos kaimynai, bei kodėl kartais net psichologų vertybės prasilenkia su LGBT+ bendruomenės palaikymu? Laidą veda Ernesta ir Ada.

Nuo 2017 m. Lietuvoje į švietimo programas įtrauktas lytinis ugdymas vis dar kelia klausimų dėl savo abstraktumo ir pedagogų paruošimo. Vieni neabejoja lytinio švietimo vaikams ir jaunimui nauda ir svarba, tačiau kiti nori lytiškumo temas palikti šeimoms. Apie tai ir ne tik šiame epizode kalbasi Rūta ir Ernesta su Lietuvos medikų studentų asociacijos (LiMSA) SCORA komiteto nare Beatriče Vileišyte. Ji kartu su kolegomis yra apvažiavusi daugybę mokyklų Lietuvoje, vesdama lytiškumo pamokas. Kaip reaguoja į šias temas vaikai? Kodėl svarbu, kad jiems apie lytiškumo temas svarbu išgirsti iš jaunimo lūpų?