Skip to main content
Vrublevskių biblioteka ir bičiuliai

Vrublevskių biblioteka ir bičiuliai

By LMA Vrublevskių biblioteka

LMA Vrublevskių tinklalaidė įkurta 2020 m. kovo 26 d. (karantino laikotarpiu). Prie šios audio įrašų platformos prisijungė ir bibliotekos bičiuliai – Lietuvos mokslų akademija, Nacionalinė M. Mažvydo ir Vilniaus universiteto bibliotekos, Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Kartu pateiksime dar daugiau įdomaus turinio. Mūsų pažintinė informacija yra apie visuomenei aktualias šių institucijų veiklas bei laikui nepavaldžius dalykus.
Available on
Google Podcasts Logo
RadioPublic Logo
Spotify Logo
Currently playing episode

Ep. 2.10 - Paskaita „Kai teko rinktis – šalies gynyba ar universitetas: Aukštųjų kursų veiklą atspindintys dokumentai LMA Vrublevskių bibliotekoje“

Vrublevskių biblioteka ir bičiuliaiFeb 02, 2021

00:00
34:16
5.8 - Tyrimo „Eik dirbti – rankas, kojas turi“ aptarimas

5.8 - Tyrimo „Eik dirbti – rankas, kojas turi“ aptarimas

Piniginės socialinės paramos gavėjų nedarbą tyrusi mokslininkų grupė apibendrino tyrimų rezultatus, kuriuos pranešime pristatė prof. dr. Boguslavas Gruževskis ir doktorantė Žeimantė Straševičiūtė.

Nėra abejonių, kad kiekvienas esame savo gyvenimo šeimininkas ir nuo mūsų veiksmų priklauso mūsų gyvenimo kokybė. Tačiau mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad tai nepanaikina Vyriausybės institucijų ir bendruomenės atsakomybės siekiant visiems šalies piliečiams užtikrinti tinkamas gyvenimo ir socialinės raidos sąlygas.


Pranešime lektoriai aptarė:

Lygių galimybių bendrą vaizdą Lietuvoje;

Pagrindines socialinės paramos gavėjų problemas;

Pagrindinius mitus apie socialinės paramos gavėjus Lietuvoje;

Užimtumo ir aktyvinimo politikos svarbą šiuolaikinėje socialinėje politikoje;

Nedirbančių socialinės paramos gavėjų apklausos rezultatus;

Valstybinės Užimtumo didinimo programos principus.


Kuo svarbi aktyvinimo politika socialinės paramos gavėjams ir kaip ji gali pakeisti jų ekonominę ir socialinę padėtį? Į šį ir kitus klausimus atsakymus išgirsite įraše.



Mar 19, 202451:43
5.7 - Platerių Kraslavos dvaro biblioteka ir bibliofilas Tadas Vrublevskis

5.7 - Platerių Kraslavos dvaro biblioteka ir bibliofilas Tadas Vrublevskis

Vasario 20 d. Vilniaus paveikslų galerijoje vyko į antroji penkių paskaitų ciklo „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ paskaita „Platerių Kraslavos dvaro biblioteka ir bibliofilas Tadas Vrublevskis“. Paskaitos metu dr. Daiva Narbutienė papasakojo apie Kraslavos bibliotekos raidą, aptarė jos turinį ir paveldą, šiandien saugomą LMA Vrublevskių bibliotekoje. Vilniaus paveikslų galerijoje eksponuojamoje parodoje „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ pristatomi dokumentai iš dinastinės grafų Broel-Platerių bibliotekos, nuo XVIII a. pradėtos kaupti Kraslavos (Latvija) rezidencijoje. Netoliese buvusiame Pustinios dvare LDK vyriausiasis raštininkas, Livonijos vaivada Konstantinas Liudvikas de Broel-Plateris (1722–1778) taip pat pradėjo kurti biblioteką, tačiau paskutinis savininkas grafas Henrikas de Broel-Plateris (1868–1929) 1907 metais nusprendė ją parduoti. Apie tai jo patikėtinis pranešė advokatui, bibliofilui, būsimam Vrublevskių bibliotekos fundatoriui Tadui Vrublevskiui (1858–1925). Susipažinęs su rankraštiniu Pustinios dvaro bibliotekos katalogu, T. Vrublevskis už 2 500 aukso rublių nupirko rinkinius, kuriuos sudarė beveik 7 000 leidinių. Tačiau garbingos didikų giminės atstovas H. Plateris sumanė pasipelnyti, siūlydamas tas pačias knygas įsigyti ir Varšuvos antikvarui Hieronymui Wilderiui…

Mar 13, 202440:03
5.6 - Garsiojo karvedžio J. K. Chodkevičiaus asmeninės bibliotekos mįslės

5.6 - Garsiojo karvedžio J. K. Chodkevičiaus asmeninės bibliotekos mįslės

2024 m. sausio 23 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4). vyko Aušros Rinkūnaitės paskaita „Garsiojo karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus asmeninės bibliotekos mįslės“. Ja buvo pradėtas penkių paskaitų ciklas „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“, kuris yra toje pačioje galerijoje eksponuojamos parodos „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ dalis.

Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Aušra Rinkūnaitė paskaitoje papasakojo, kokio dydžio buvo Jono Karolio Chodkevičiaus biblioteka, kur ji buvo saugoma ir koks buvo šių knygų likimas, kuo domėjosi karvedys, ką laisvalaikiu skaitė pats ir kokią literatūrą rekomendavo savo sūnui Jeronimui Krizostomui, kokius eilėraščius, sėdėdamas vakare prie židinio, meiliai šnibždėjo žmonai Sofijai. Žiūrėdami įrašą sužinosite, kurių autorių tekstais garsusis karvedys rėmėsi ieškodamas tinkamų žodžių, įkvėpsiančių karius prieš mūšį, pamatysite, kokias pastabas paliko knygų paraštėse ir ką atskleidžia kai kuriose knygose pabraukti sakiniai.

Feb 27, 202436:14
5.5 - Knyga kaip desertas (II)

5.5 - Knyga kaip desertas (II)

Šįkart tris knygas, vertas išskirtinio skaitymo gurmanų dėmesio, pristato Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

 

Bibliotekos studijoje Lietuvos rašytojų sąjungos komunikacijos specialistė Laura Pačtauskaitė aptaria po dvejų metų pertraukos pasirodžiusį prozininkės Undinės Radzevičiūtės romaną „Pavojingi žodžiai“, naujausią lenkų autorės Olgos Tokarczuk romaną „Empūsijas“, pirmąjį jos kūrinį, parašytą laimėjus Nobelio literatūros premiją, ir švedų kriminalinės literatūros karalienės Kristinos Ohlsson romaną „Šešėlis“.

 

U. Radzevičiūtės romanas „Pavojingi žodžiai“ – šiuolaikinės kultūros metafora. Kaip sakoma Biblijoje, pradžioje buvo žodis. Ir jis buvo ne tas. Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir turi savo žodžius: tokius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti dažniau. Nuo šių žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės.

 

O. Tokarczuk romanas iš pirmo žvilgsnio primena vokiečių rašytojo Thomo Manno „Užburtą kalną“, tačiau įsigilinę pastebėsime, kad „Empūsijuje“ esama aliuzijų ne tik į garsius Europos literatūros kūrinius, bet ir į ankstesnes šios autorės knygas. Romane susikerta lyčių lygybės, moteriškumo ir vyriškumo, kūno išaukštinimo ir paniekinimo, ekologijos, efemeriško tikrovės suvokimo ir paslaptingo laiko dimensijų temos. Autorė šiame romane atskleidžia skaitytojams tiesą apie pasaulį, kurio mes arba nepastebime, arba nenorime pripažinti jo egzistavimo. Mitologinės ir kitokios paralelės prasideda nuo intriguojančio romano pavadinimo.

 

K. Ohlsson knygai „Šešėlis“ įkvėpimo šaltiniu tapo plačiai aptarinėjama Švedijoje reali „Kevino byla“. Vienas iš pagrindinių personažų Oskaras nuo pat vaikystės gyveno jausdamas gėdą ir kaltę, nežinodamas, kas iš tikrųjų nutiko, kai jam būnant septynerių mirė viena mergaitė. Šis detektyvinis romanas – tai stiprus traumuoto žmogaus portretas. Ir svarbiausia žinia – su šia švedų autore susitiksime Knygų mugėje!

Feb 15, 202417:18
5.4. - Knyga kaip desertas (I)

5.4. - Knyga kaip desertas (I)

Pradedame naują vaizdo įrašų ciklą „Knyga kaip desertas“, kuriame nuolat siūlysime geriausių prasmingo turinio knygų apžvalgas.

Pirmas susitikimas – su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovu Gyčiu Vaškeliu. Leidėjas į mūsų studiją atvyko su penkiomis naujausiomis knygomis. Viena jų Lietuvos leidėjų asociacijos jau įvertinta kaip metų įvykis. Trys iš pateiktų knygų gausiai iliustruotos įspūdinga Mariaus Jonučio kūryba.


Feb 12, 202410:48
5.3 - Lietuvos archeologiniai tyrinėjimai

5.3 - Lietuvos archeologiniai tyrinėjimai

Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje vykdomi daugiau nei du šimtus metų. Beveik šešiasdešimt metų skaičiuoja tęstinis leidinys „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, kuriame tradiciškai apibendrinama praėjusių metų tyrimų medžiaga. Šio leidinio vyriausiasis redaktorius archeologas dr. Gintautas Zabiela apžvelgė naujausių archeologinių tyrinėjimų rezultatus ir įvardijo bendrus tyrimų lauko polinkius.

2022 metais įvairiausiose Lietuvos vietose buvo vykdoma 450 tyrimų. Kaip pastebi archeologas, didžioji jų dalis yra kartotiniai, mokslui teikiantys mažai informacijos ir tik trečdalis naujomis žiniomis papildė muziejų, archyvų fondus.

Galima skirti tris archeologinių tyrimų kryptis: tiriama ten, kur kyla grėsmė archeologiniam paveldui, tiriamos buvusios dvarvietės ir naujausių laikų XIX–XX a. laikotarpio archeologiniai tyrimai. Dar neseniai šio laikotarpio objektai nebuvo vertinami, bet vis labiau įsitvirtina požiūris, kad tai svarbi, o kai kuriais atvejais – net vienintelė patikima informacija.

Tikrovė tokia, kad pastaraisiais metais archeologinių tyrimų galimybes išplečia didžiųjų infrastruktūrinių objektų žvalgymo darbai. Pavyzdžiui, „Rail Baltica“ geležinkelio trasos statyba leido atlikti išsamius kasinėjimus Jonavos rajone ir surinkti daug archeologinės medžiagos, kurią bus galima tyrinėti dešimtmečius. Kaip sako archeologas dr. G. Zabiela, tokių svarbių infrastruktūrinių objektų tyrimai bent iš dalies atstoja valstybės dėmesio trūkumą tikslingiems klasikiniams moksliniams tyrimams.

Feb 08, 202420:19
4.28 - Skaitymas ir asmeninės LDK didikų bibliotekos XVI-XVIII a.

4.28 - Skaitymas ir asmeninės LDK didikų bibliotekos XVI-XVIII a.

Parodą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ papildantis vaizdo pasakojimas „Skaitymas ir asmeninės LDK didikų bibliotekos XVI–XVIII a.“ (prof. dr. Arvydas Pacevičius)  Įraše pristatomas didikų santykis su knyga: bibliotekos kauptos ir skaityta tam, kad iš knygų įgytos žinios ateityje būtų panaudotos tarnaujant tėvynei, religinių knygų skaitymas turėjo padėti gilinti tikėjimą, rūpintis savo siela. Rūpestį kitais (tiek tėvyne, tiek Bažnyčia) liudija didikų įvairioms institucijoms padovanotos knygos. Ypač įdomūs knygose randami skaitytojų įrašai, liudijantys apie skaitymo procesą, atskleidžia, kas rūpėjo vienam ar kitam didikui. Svarbių duomenų apie skaitymą ir bibliotekų komplektavimą liudija ir išlikę ergo dokumentai. Žinoma, kad didikai turėjo agentų, kurie aprašydavo naujausias išleistas knygas, jas rekomenduodavo.  Paroda Vilniaus paveikslų galerijoje veiks iki 2024 metų kovo 31 d.

Feb 01, 202411:19
5.2 - Kodėl velniop psichiatrines diagnozes?

5.2 - Kodėl velniop psichiatrines diagnozes?

Velniop diagnoses – apie tai pagalvoti ragina psichikos sveikatos aktyvistė Elena Gasiulytė. Žmogus yra daug daugiau negu jo diagnozė. Šiame vaizdo įraše ji ragina kritiškai pažvelgti į psichiatrijoje apibrėžtus "susirgimus", jais nelimituoti žmogaus. Kalbėdama tiek iš paciento, tiek iš psichine sveikata besidominčio žmogaus pozicijų ji klausia: negi kiekvienas žmogus bent retkarčiais nepasielgia taip, tarsi būtų psichiškai nesveikas. Atskiri situacijų nulemti veiksmai nėra visas žmogus, jo esmė. Kvestionuodama pačias psichiškai sveiko/nesveiko žmogaus sąvokas autorė kviečia pasikalbėti apie kitokį „normalumą“, pažinti savo emocijas, elgesio modelius, mokantis ir vis daugiau sužinant stengtis daryti sveikesnius sprendimus, bet nesukoncentruoti visko į diagnozę ar ligos kodą.

Jan 30, 202435:11
4.27 - LDK knygos menas XVI-XVIII a.

4.27 - LDK knygos menas XVI-XVIII a.

Parodą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ papildantis vaizdo pasakojimas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygos menas XVI–XVIII a.“ (dr. Jolita Liškevičienė) Įraše trumpai pristatomas parodoje eksponuojamų knygų materialusis kūnas, atkreipiamas dėmesys į amatininkus, kurie ir suteikia knygai tokią formą, kokia dabar galime gėrėtis. Tai ne tik knygrišiai, kurie atskirus lapus paverčia knyga, bet ir spaustuvininkai, dailininkai ir graveriai, sukuriantys knygos dizainą, puošiantys tekstą, kuriantys jį paaiškinančias ir papildančias iliustracijas. Svarbūs ir ekslibriai, padedantys atpažinti knygų priklausomybę. Didikų mėgtos embleminės knygos leido skaitytojams lėtai skaitant ir apmąstant gėrėtis ne tik tekstu, bet ir vaizdu, jų vienove. Reikšmingas buvo ne tik atskirų knygų grožis, bet ir jų visuma: įrišų vienovė, knygų išdėstymas bibliotekos patalpose. Jos taip pat atskleidė didikų supratimą apie knygą, jų meninį skonį. Paroda Vilniaus paveikslų galerijoje veiks iki 2024 metų kovo 31 d.

Jan 25, 202409:30
5.1 - Kova prieš šiuolaikybę: XX a. tradicionalizmas Lietuvoje ir pasaulyje

5.1 - Kova prieš šiuolaikybę: XX a. tradicionalizmas Lietuvoje ir pasaulyje

Jau XIX a. II p. ieškodami atsako į techninę revoliuciją bei vis spartesnį materializmo įsigalėjimą Vakaruose to meto intelektualai išeities ėmė ieškoti islame ir Rytų religijose. XIX–XX a. susiformavo ir įvairiose humanistikos srityse išplito nauja intelektualinė srovė – tradicionalizmas. Šiame pranešime Lietuvos kultūros tyrimų instituto doktorantė Ina Kiseliova-El Marassy glaustai aptaria sociokultūrines tradicionalizmo ištakas, pagrindinius pasaulėžiūrinius ir idėjinius principus bei iškiliausių šio sąjūdžio asmenybių – René Guénono, šveicarų metafiziko, menininko Frithjofo Schuono, persų filosofo, religijų tyrėjo Seyyedo Hosseino Nasro ir lietuvių mąstytojo Algio Uždavinio tradicionalistines nuostatas, nūdienos pasaulyje įgaunančias ypatingą aktualumą. Tradicionalistų sąjūdyje iškilusių įtakingiausių mąstytojų idėjų ir konceptų gvildenimas šiandien išnyra daugelyje solidžių kultūrologijos, estetikos, menotyros, ezoterizmo bei religijotyros leidinių. Kita vertus, sparčiai aktualėjanti antropoceno, antropodicėjos problematika, aštrėjanti „sacrum“ ir „profanum“ konfrontacija, totalinė kultūros bei socialinio gyvenimo sričių komercializacija liudija, kad tradicionalistų siūlyti žmonijos gelbėjimosi iš pasaulio desakralizacijos bei ekologinės krizės būdai taip ir liko akademinio mokslo paraštėse. Atsigręždami į esmines šio sąjūdžio atstovų idėjas, permąstydami jas veikusius kultūrinius ir civilizacinius kontekstus bei darsyk suaktualinę transcendentinio matmens nyksmo sukeltą chaosą pabandysime naujai pervertinti tradicionalistų idėjinį palikimą ir atgaivinti islamiškojo ezoterinio dėmens svarbą.


Jan 16, 202446:30
4.26 - Bibliofilija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

4.26 - Bibliofilija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Parodą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ papildantis vaizdo pasakojimas „Bibliofilija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ (dr. Alma Braziūnienė). Įraše pasakojama apie pirmuosius bibliofilus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, problemas, susijusias su jų bibliotekų tyrimais, kokie požymiai leidžia kalbėti apie tai, kad vienas ar kitas žmogus ar šeima buvo ne tik knygų mėgėjai, bet ir bibliofilai. Dėl politinių aplinkybių išsklaidytos ir dabar įvairiose bibliotekose randamos didikams priklausiusios knygos nebesudaro atskirų kolekcijų, yra išbarstytos po įvairius fondus, dalis tų knygų yra dingusios. Rekonstruoti šias bibliotekas padeda išlikę jų katalogai, atskleidžiantys ir savininkų domėjimosi sritis, o skolinamų knygų sąrašai parodo dar vieną šių bibliotekų funkciją: knygos buvo kaupiamos ne tik savo reikmėms, bet ir bičiuliams, pažįstamiems. „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ yra bandymas bent iš dalies rekonstruoti didikų bibliotekas, parodyti jose buvusių knygų įvairovę. Paroda Vilniaus paveikslų galerijoje veiks iki 2024 metų kovo 31 d.

Jan 16, 202411:07
4.25 - Moteris ir knyga XIX a. Lietuvos dvaruose

4.25 - Moteris ir knyga XIX a. Lietuvos dvaruose

Keturios Vilniaus bibliotekos – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto ir Lietuvos audiosensorinė – bei Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kviečia į parodos „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ atidarymą. Pirmąkart vienoje vietoje visuomenei bus pristatytas išblaškytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų bibliotekų paveldas. Vilniaus bibliotekose saugoma apie pusė milijono senųjų XV–XVIII a. knygų. Tokios gausybės iškart pažinti neįmanoma. Bet parodyti šių knygų įvairovę ir grožį, sužinoti, kas ir kodėl jas skaitė – galima.

Parodoje lankytojai susipažins su devynių garsių LDK giminių – Radvilų, Chodkevičių, Sapiegų, Kosakovskių, Pliaterių, Oginskių, Huten-Čapskių, Lopacinskių, Tiškevičių – vieno kurio nors dvaro bibliotekos knygomis, o kartu – ir su šių bibliotekų savininkais – didžiaisiais LDK bibliofilais. Šios asmenybės, jų bibliofilinė veikla liudija plačius europinius Lietuvos kultūrinius ryšius.

Parodos ekspozicijoje į lankytoją vaizdo įrašuose prabyla žinomi istorikai, knygotyrininkai ir meno istorijos tyrėja. Trumpai aptariamas naujų LDK didikų giminių radimasis ir jų kultūrinis vaidmuo, moteris ir knygos vaidmuo XIX a. Lietuvos dvaruose, skaitymo ypatumai ir asmeninės LDK didikų bibliotekos XVI–XVIII a., LDK knygos meno savitumas XVI–XVIII a. Aplankykite parodą Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4), ji veiks iki 2024 m. kovo 31 dienos.

Jan 04, 202411:24
4.24 - Naujų LDK giminių radimasis ir jų kultūrinis vaidmuo

4.24 - Naujų LDK giminių radimasis ir jų kultūrinis vaidmuo

Keturios Vilniaus bibliotekos – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto ir Lietuvos audiosensorinė – bei Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kviečia į parodos „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ atidarymą. Pirmąkart vienoje vietoje visuomenei bus pristatytas išblaškytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų bibliotekų paveldas. Vilniaus bibliotekose saugoma apie pusė milijono senųjų XV–XVIII a. knygų. Tokios gausybės iškart pažinti neįmanoma. Bet parodyti šių knygų įvairovę ir grožį, sužinoti, kas ir kodėl jas skaitė – galima. Parodoje lankytojai susipažins su devynių garsių LDK giminių – Radvilų, Chodkevičių, Sapiegų, Kosakovskių, Pliaterių, Oginskių, Huten-Čapskių, Lopacinskių, Tiškevičių – vieno kurio nors dvaro bibliotekos knygomis, o kartu – ir su šių bibliotekų savininkais – didžiaisiais LDK bibliofilais. Šios asmenybės, jų bibliofilinė veikla liudija plačius europinius Lietuvos kultūrinius ryšius. Parodos ekspozicijoje į lankytoją vaizdo įrašuose prabyla žinomi istorikai, knygotyrininkai ir meno istorijos tyrėja. Trumpai aptariamas naujų LDK didikų giminių radimasis ir jų kultūrinis vaidmuo, moteris ir knygos vaidmuo XIX a. Lietuvos dvaruose, skaitymo ypatumai ir asmeninės LDK didikų bibliotekos XVI–XVIII a., LDK knygos meno savitumas XVI–XVIII a. Aplankykite parodą Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4), ji veiks iki 2024 m. kovo 31 dienos.

Jan 03, 202405:31
4.23 - KNYGA IR VERTĖJAS. Olga Tokarczuk „Jokūbo knygos”

4.23 - KNYGA IR VERTĖJAS. Olga Tokarczuk „Jokūbo knygos”

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas”. Ketvirtuoju pokalbiu pristatome vertėją iš lenkų kalbos Vyturį Jarutį ir jo verstą Olgos Tokarczuk romaną „Jokūbo knygos”.

Neoficialiai manoma, kad būtent jis lėmė Švedijos akademijos sprendimą skirti rašytojai Nobelio literatūros premiją 2018-aisiais. Tokarczuk linkusi nuolat peržengti žanrų ir literatūrinių schemų ribas (neretai nulemtas rinkos), naujais ryšiais susieti įvairias formas ir raiškos būdus atskleidžiant pasaulio įvairovę, spalvingumą, simbiotinę prigimtį. Formaliu požiūriu "Jokūbo knygos" yra istorinis romanas apie Švietimo epochon žengiančios Vidurio ir Pietryčių Europos religines, politines, kultūrines peripetijas. Tačiau sykiu jį galima skaityti kaip pačios istorijos apmąstymą, nes autorė kelia klausimus apie šiandieninės Europos turinį ir prasmę ir ieško atsakymų į juos. Sykiu tai nepaprastai sodrus epas, kuriame rašytojos vaizduotė po šapą, po smiltį sunešė ir fantastiškai, kartais mistiškai sulipdė žinomus ir nežinomus istorinius faktus, buitines realijas, įvairių kraštų tautosaką, Rytų ir Vakarų tradicijas ir papročius.


Dec 26, 202301:10:22
4.22 - Psichologiniai terminai socialinėse medijose ir psichologo kabinete

4.22 - Psichologiniai terminai socialinėse medijose ir psichologo kabinete

Dvi klinikinės psichologės – Rūta Sketerskytė ir Milda Baronaitė – šio įrašo metu kviečia diskutuoti apie psichologinių terminų naudojimą viešojoje erdvėje. EGO, narcisizmas, traumos, nerimas ir kiti terminai seniai paliko tik teoretikų knygas bei psichikos sveikatos specialistų kabinetus ir vis labiau atranda savo vietą ir gyvenimiškuose pokalbiuose bei skaitmeninio turinio platformose. Iš vienos pusės, tai yra psichiatrijos ir psichologijos kaip mokslo pažanga, kuri leido pačiai visuomenei labiau atsiverti psichikos sveikatos temoms ir paskatino labiau bendradarbiavimu paremtą santykį tarp klientų ir specialistų. Iš kitos pusės, tokie terminai, išimti iš didelių teorijų konteksto, dažnai praranda ir dalį svarbios informacijos bei tampa pernelyg neatsakingai naudojamomis frazėmis. Šios diskusijos metu ir kalbamės apie tai, kaip specialistų ir viešojoje erdvėje skirtingai vartojami terminai kuria nesusipratimus, o kartais ir konfliktus, kaip kai kurie iš jų tampa raktažodžiais, kuriais yra manipuliuojama siekiant parduoti lengvus ir magiškus problemų sprendimo metodus arba netgi įžeisti kitą užklijuojant jam vieną ar kitą diagnozę. Diskusijos metu siekiama atskleisti psichologijos mokslui ir psichikos sveikatos temai svarbius niuansus ir detales, kurie dažnai gali būti nepateikiami turinio ar informacijos ieškant tik socialinės medijose.

Daugiau apie psichologes galite rasti kartukartu.com

Dec 15, 202301:08:04
4.21 - Heinrichas Teodoras fon Šionas – nepažintas lietuvininkų globėjas

4.21 - Heinrichas Teodoras fon Šionas – nepažintas lietuvininkų globėjas

2023 m. minime Prūsijos valstybės tarnautojo, Rytų ir Vakarų Prūsijos vyresniojo prezidento Heinricho Teodoro fon Šiono (Heinrich Theodor von Schön, 1773–1856) 250-ąsias gimimo metines. Ši proga paskatino prisiminti lituanistikai reikšmingą, tačiau Lietuvoje vis dar menkai žinomą asmenybę, kuri neabejotinai verta daugiau dėmesio.

Kilęs iš lietuviškų žemių (gimė Rytų Prūsijai priklausiusiame ir lietuvių gyvenamame Šereitlaukyje), H. T. fon Šionas nemaža dalimi prisidėjo prie lituanistikos plėtros. Savo politinės veiklos metu Gumbinės apygardoje įkūrė naujų pradinių mokyklų, kuriose buvo mokoma ir lietuvių kalba, rūpinosi mokymo tobulinimu, prisidėjo prie Karalienės mokytojų seminarijos (1811) įkūrimo, pasisakė už naują šveicarų pedagogo, švietimo sistemos reformatoriaus Johano Heinricho Pestalocio (Johann Heinrich Pestalozzi, 1746–1827) pradinio mokymo sistemą. Ieškodamas glaudesnio ryšio su Rytų Prūsijos provincijos gyventojais, fon Šionas Gumbinėje įsteigė vokišką laikraštį, galimai turėjo planų įsteigti ir Balstogėje leisti pirmąjį lietuvišką laikraštį. Svarbu pažymėti, jog fon Šionas buvo vienas iš reformatorių, rengusių baudžiavos panaikinimo Prūsijoje (1807) projektą.

Dec 04, 202309:53
4.20 - Internetas ir jo įtaka mūsų smegenims

4.20 - Internetas ir jo įtaka mūsų smegenims

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neurobiologijos ir biofizikos katedros  katedros doktorantės Dovilės Šimkutės paskaita Internetas ir jo įtaka mūsų smegenims.“

 

Lektorė remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais paskaitoje kalba apie tai, kaip mūsų smegenims sekasi prisitaikyti prie šių dienų realybės - interneto. Aptariama, kada interneto naudojimas tampa problema ir ką reiškia vis dažniau girdimas terminas priklausomybė nuo interneto, kaip perteklinis internetinių platformų naudojimas veikia mūsų smegenis. Paskaitoje pateikiami ir praktiški patarimai,  kokių mažų žingsnelių galime imtis, kad patys netaptume probleminiais interneto vartotojais.


Dec 01, 202355:24
4.19 - Genominė epidemiologija šiuolaikinių protrūkių fronto linijose

4.19 - Genominė epidemiologija šiuolaikinių protrūkių fronto linijose

SARS-CoV-2 pandemijos metu žiniasklaidoje tekdavo išgirsti apie dažnam nespecialistui menkai suprantamus dalykus: viruso genomo sekoskaitą, genoskaitą, sekvenavimą. Visi šie terminai reiškia tą patį – viruso genomo (t.y. visos jo genetinės medžiagos) nuskaitymą, kuris leidžia ne vien atskirti, kokie viruso variantai cirkuliavo ir kokiomis proporcijomis, bet ir gauti ypatingai svarbios informacijos, leidžiančios atkurti virusų plitimo kelius bei rasti silpnąsias protrūkių vietas.


Dr. Gyčio Dudo paskaitoje išgirsite apie tai, kaip su genominės epidemiologijos (mokslo srities, kuri naudoja viruso genetinę informaciją, kad geriau suprastų jo protrūkius) pagalba buvo išnarpliotas ir perprastas Ebolos viruso plitimas Vakarų Afrikoje 2013–2016 m., kaip buvo įvertinta ilgalaikė MERS koronaviruso keliama pandeminė rizika ir kaip sekoskaita buvo panaudota Lietuvoje SARS-CoV-2 pandemijos metu aptinkant iš centrinės Afrikos regiono atklydusią jo atmainą B.1.620 Anykščių rajono savivaldybėje.


Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Gytis Dudas jau daugiau nei 10 metų tyrinėja virusus. Tarp jo tirtų virusų yra ir Ebola epidemijos Vakarų Afrikoje metu (2013–-2016), ir Zika Amerikos žemynuose (2014), ir SARS-CoV-2, daugumai geriau pažįstamas COVID-19 pavadinimu. 2021-ų metų balandį Anykščių rajone jis aptiko naują koronaviruso atmainą B.1.620 (Puntuką), atkeliavusią iš Centrinės Afrikos.

2023-ais metais G. Dudas buvo vienas iš 11 Europos mokslininkų, gavusių Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) dotaciją įkurti savo laboratoriją.


Sep 04, 202301:18:24
4.18 - Pasivaikščiojimai su Liezi

4.18 - Pasivaikščiojimai su Liezi

Knygoje „Pasivaikščiojimuose su Liezi“ jos autorius prof. R. Dulskis aptaria vieną pamatinių senųjų daoistinių tekstų – Liezi (列子), dar vadinamą Paprastumo ir tuštumos tikruoju klasiku arba Tobulos tuštumos klasiku.

Liezi apie IV amžių prieš Kristų Džengo karalystėje gyvenęs (dab. Henano provincija) senovės kinų mąstytojas. Apie gyvenimą žinoma nedaug, teigiama, kad buvo atsiskyrėlis. Kinijos filosofinė tradicija jam priskiria vieno svarbiausių daoizmo veikalų „Liezi“ autorystę.

Nepaisant to, kad Dao nėra personifikuota dievybė, ir galbūt kaip tik dėl to, daoizmo mokymas ir praktika nepaprastai žavi šiandienį Vakarų kultūros žmogų. Sąmojingi ir šmaikštūs Liezi pasakojimai prabyla tiek į vaiką, tiek į suaugusįjį. Pasakojimai tokie nesudėtingi, kad juos gali suprasti kiekvienas žmogus, o sykiu tokie daugiasluoksniai, jog verčia susimąstyti didžiausius išminčius. Daoizmo tradicija skatina džiaugtis natūraliu ir paprastu gyvenimu, gamta, savo šeimos nariais, kitais žmonėmis su kuriais suveda gyvenimas, aplinkybėmis, kuriomis tenka gyventi, ir pasitenkinti turimais medžiaginiais išteklaiis. Daoistai pataria atrasti kasdienio gyvenimo skonį: „ skonėkitės beskoniu”. Šiais žodžiais jie nori pasakyti, kad paprastas kadienis gyvenimas turi savo prasmę ir vertę, savo žavesį.

Prof. R. Dulskis kviečia pasivaikščioti su Liezi,nes susitikimas su juo atgaivins Jūsų sielą, atvers naujas perspektyvas jūsų pašaukimui, suteiks naujo įžvalgos ir įkvėpimo, atskleis lig šiol nepastebėtas gyvenimo aplinkybes. Pažinus Liezi neįmanoma nepraturtėti.

Knygos autorius prof. R. Dulskis – teologas, religijotyrininkas, ekumenistas, sinologas, mąstytojas, habilituotas teologijos mokslų daktaras, kunigas. Ilgametis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Akademinės krikščionybės ir religijų dialogo instituto vadovas. Daugelio mokslinių straipsnių lietuvių, anglų, vokiečių, lenkų, kroatų kalbomis ir knygų „Maldos teologija ir pašaukimai“ (2007), „Ekumeninė krikščionybė. Krikščioniškasis pašaukimas protestantizme“ (2011), „En Gedžio meilės sodai. Giesmių giesmės homilijos“ (2013), „Ekumeninė krikščionybė. Dieviškasis žmogaus pašaukimas Rytų krikščionybėje“ (2016), „Konfucijus ir Kristus“ (2018), „Evangelija pagal Konfucijų“ (2021) autorius.

Aug 25, 202328:38
4.17 - KNYGA IR VERTĖJAS. Anni Kytömäki „Margarita“

4.17 - KNYGA IR VERTĖJAS. Anni Kytömäki „Margarita“

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su LMA Vrublevskių biblioteka, tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas“. Trečiuoju pokalbiu pristatome vertėją Aidą Krilavičienę ir jos išverstą suomių rašytojos Anni Kytömäki romaną „Margarita“, 2020 m. pelniusį svarbiausią Suomijos literatūrinį apdovanojimą “Finlandia”. Anni Kytömäki (1980) – kritikų ir skaitytojų pripažinta suomių rašytoja, profesionali gamtos kartografė ir muzikantė, taip pat masažuotoja, savo kūryboje mėgstanti pažvelgti į gyvenimą „tyliųjų, nematomųjų“ akimis. Romano veiksmas vyksta pokariu, kai Suomija, praradusi nemažą dalį teritorijos ir daugybę žmonių, stengiasi atsigauti. Daugiasluoksnė istorija pateikiama trijų veikėjų, kuriuos suveda Kankaristo miestelis šalia Vehkasalo girios, lūpomis: sanatorijos masažuotojos, miškininko ir kareivio. Vietomis įsiterpia ketvirtasis – gėlavandenė perluotė Margaritana margaritifera, tebegyvenanti upėje, tekančioje per girią. Santūriai ir jautriai rašytoja pasakoja apie žmonių ir gamtos pasaulius ir jų susidūrimą, valstybės pastangas pokario nepriteklius įveikti miškų kirtimu, o karo netektis – gimstamumo reguliavimu. Sanatorijai bankrutavus ir Suomiją užgriuvus poliomielito epidemijai, pagrindinė veikėja persikelia dirbti į Helsinkio ligoninę, o jos meilės istorija, iš pradžių atrodžiusi nereikšminga, pamažu virsta tikru galvosūkiu…

Aug 09, 202339:43
4.16 - Miestas albume: sostinės įvaizdžio ženklai (XIX-XX a.)

4.16 - Miestas albume: sostinės įvaizdžio ženklai (XIX-XX a.)

2023 m. liepos 17 d. – rugpjūčio 25 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje parengta paroda „Miestas albume: sostinės įvaizdžio ženklai (XIX–XXI a.). Iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų“, skirta Vilniaus miesto 700-osioms įkūrimo metinėms paminėti. Parodai atrinkta dalis (apie pusantro šimto) LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomų albumų apie Vilnių, datuojamų nuo XIX a. pab. iki šių dienų. Jų tematinė įvairovė gana plati – tai albumai, ženklinantys unikalią miesto istoriją, mokslo, meno, religijos, miesto urbanistikos ir kraštovaizdžio, gyvensenos vaizdus, praeities bei šiandienos asmenybių buvimą ir veiklą miesto kontekste. Visi šie albumų vaizdai dėlioja Vilniaus portretą – koks gražus ir didingas šis unikalus miestas. Albumų puslapiuose randame miesto būties įrodymus, atskleidžiami miesto ir jo gyventojų likimai. Pamilę Vilnių ne tik vietiniai menininkai, bet ir įvairių tautybių dailininkai, svečiai jam skyrė savo kūrinius. Parodą pristato dr. Birutė Railienė. Parodą rengė dr. Birutė Railienė ir Rūta Kazlauskienė.

Jul 17, 202314:39
4.15 - Didysis akademiko Vytauto Gudelio palikimas

4.15 - Didysis akademiko Vytauto Gudelio palikimas

Minint 100 metų gimimo sukaktį Vytautas Gudelis – geografas, geologas, okeanologas, naujų gamtos tyrimų pradininkas , pedagogas ir mokslo organizatorius.Gudelio autorystei priklauso per 600 mokslo darbų, paskelbtų Lietuvos ir užsienio šalių mokslo leidiniuose bei periodikoje.Vrublevskių biblioteka dar 1994 m. išleido bibliografijos rodyklę „Vytautas Gudelis”. Vėliau buvo išleistas tęsinys, abi rodyklės apjungtos ir išspausdintos monografijoje „Akademikas Vytautas Gudelis”. Joje pristatyti svarbiausi akademiko gyvenimo faktai ir mokslinė veikla. Rankraštinis mokslininko archyvas saugomas Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriuje, fonde F-323.Tai itin vertinga Lietuvos geologijos ir geografijos paveldo dalis. Apie visa tai vaizdo įraše pasakoja Vytauto Gudelio bibliografinės rodyklės sudarytoja Bronislava Kisielienė.

Jul 12, 202310:60
4.14 - Monografija apie sovietinio režimo įtaką šeimai

4.14 - Monografija apie sovietinio režimo įtaką šeimai

„Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje”- tai mokslo studija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, blato ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes šiandieninei Lietuvos visuomenei.

 

„Iki 1967 metų moterys, kaip ir vyrai, privalėjo dirbti šešias dienas per savaitę, tai pat buvo raginamos gimdyti vaikus ir namų buityje, nesulaukdavo pagalbos nei iš vyro, nei iš valstybės. „Neplanuotas gyvenimas“ reiškia, kad jos labai drastiškai ir greitai buvo įmestos į tokį gyvenimo būdą, kokio nesitikėjo. Tai buvo neplanuotas gyvenimas,“- pristatydama knygą sako istorikė, publicistė, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto CEDAW narė ir buvusi pirmininkė, monografijos „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio  Lietuvoje“ autorė Dalia Leinartė.

 

Jun 21, 202327:10
4.13 - Panemunės pilis: Eperješų renesansinės pilies (1604–1610) transformacija Gelgaudų valdymo periodu (1759–1832)

4.13 - Panemunės pilis: Eperješų renesansinės pilies (1604–1610) transformacija Gelgaudų valdymo periodu (1759–1832)

Panemunės pilis yra geriausiai išlikusi renesansinė tradicinės gynybos rezidencinė pilis Lietuvoje. Pilis, kurią statant 1604–1610 m. dar tęstos gotikinių pilių gynybos tradicijos, suformuota ant kavos, aplink trapecinį uždarą kiemą įrėmintą kampiniais bokštais ir buvo skirta ne tik gynybai, bet ir gyvenimui. Panemunės mūrai išsiskiria ne tik savo efektingu dydžiu, kurį lėmė vykę rezidencijos atnaujinimo darbai XVII a. II pusėje ir ypač XVIII a. II p., bet ir kompleksiškai išlikusia klasicistine sienų tapyba. Paskaitoje siekiama atskleisti pirminį – renesansinį – vengrų kilmės Lietuvos bajoro Jonušo Eperješo tradicinės gynybos rezidencinės pilies pavidalą  ir rezidencijos transformaciją XVIII a. II pusėje, kuomet objektą iš esmės atnaujino ir išplėtė Generalinis žemaičių seniūnas Antanas Anupras Gelgaudas ir jo palikuonys paversdami klasicizmo idėjų įkvėpta ištaiginga Apšvietos epochos didikų rezidencija.

Dvaro sodybos neįsivaizduojamos be jas supančių parkų. Panemunės pilį taip pat supa parkas, kuris yra taip pat kelių epochų palikimas. Valdant Eperješams čia buvo sodai, tvenkiniai, žvėrynas, rezidenciją supo miškai. XVIII a. pabaigoje sukurtas angliškas – peizažinis parkas, atspindėjęs Gelgaudų kultūrinį akiratį. Naujai pažvelgti į Gelgaudų indėlį kuriant Panemunės parką leidžia ir pirmą kartą viešai pristatomos 1774 m. kunigo Bonifaco Vrublevskio eilės (vertė Mindaugas Paknys), kurios buvo dedikuotos „Jos didenybei panelei Eleonorai Gelgaudaitei, LDK sargybininko dukrai. Panemunės kalno į žavingą itališką sodą perstatymo proga.“

Paskaitą skaitė Marius Daraškevičius – humanitarinių mokslų daktaras, architektūros istorikas, Panemunės pilies direktorius, Vilniaus dailės akademijos mokslininkas stažuotojas. Tarp jo mokslinio darbo sričių patenka Naujųjų laikų Europos architektūros istorija ir teorija, Rytų Europos architektūra bei taikomoji ir dekoratyvinė dailė, taip pat Lietuvos bajorų materialinė kultūra. M. Daraškevičius yra mokslinių straipsnių ir knygų skirtų dvarų architektūrai autorius.


Jun 16, 202352:40
4.12 - Buriatų budizmas šiandien: religija, etniškumas ir identitetas Rusijos paribyje

4.12 - Buriatų budizmas šiandien: religija, etniškumas ir identitetas Rusijos paribyje

Lietuvos antropologų asociacijos vadovė doc. dr. Kristina Jonutytė, Makso Planko socialinės antropologijos institute Vokietijoje apsigynusi disertaciją, Buriatijoje praleido metus. Čia ji tyrė budistinio dovanojimo fenomeną, jo motyvus, kuriamas reikšmes ir socialinius saitus. Šioje paskaitoje mokslininkė apžvelgia buriatų, Rusijos mongolų etninės mažumos, budizmą istoriškai ir dabar. Gilinamasi į budizmo plėtrą ir kismą regione, jo santykį su valstybe, taip pat apžvelgiama dabartinė religinė situacija posovietinio religinio atgimimo Ulan Udės mieste kontekste. Projektas „Miesto religija ir erdviškumas daugiaetninėje posocialistinėje Ulan Udėje“ bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0059) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Jun 07, 202301:06:19
4.11. - Vilna Litvaniae metropolis: panoraminio Vilniaus plano (1581) sekiniai

4.11. - Vilna Litvaniae metropolis: panoraminio Vilniaus plano (1581) sekiniai

Vilniaus panoraminis planas iš Georgo Brauno ir Franzo Hogenbergo atlaso „Civitates orbis terrarum” trečio tomo (Kelnas, 1581) visiems gerai pažįstamas. Kaip jis buvo leidžiamas, kaip plito jo atspaudai, kokie buvo vėlesni jo perdirbiniai ir kaip atrodė Vilnius iš paukščio skrydžio XIX amžiaus litografijose – apie visa tai pasakoja dr. Alma Braziūnienė.

May 30, 202324:42
4.10 - Felicija Bortkevičienė

4.10 - Felicija Bortkevičienė

2023 m. gegužės 11 d. Vrublevskių bibliotekoje vyko vienos pirmųjų moterų, išsikovojusių pripažinimą lygiomis teisėmis dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime, vienos žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, politikės ir leidėjos Felicijos Bortkevičienės (Povickaitės) 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas. ,,Aplankydama tu atvežei čia man dalį širdies, bet ir savo skausmo dalį. Tu čia visus mus, caro tremtinius, Lietuvos ilgesiu apdalinai. Ir paliksi mane mirti be jokios vilties grįžti”, – šiuos žodžius Felicija išgirdo iš senelio, juos ištarusio dukrai, aplankiusiai Lietuvos tremtinius. Jie gali būti Felicijos Bortkevičienės – nuskriaustųjų globėjos, žodžio ir spaudos laisvės gynėjos biografijos pradžia. Visos jos neaprėptume, užtat atsivertę tarpukario Lietuvos – Vilniaus ir Kauno – istorijos puslapius, pažvelgtume į šią trapią, bet kovingą asmenybę, besirūpinusią moterų teisėmis, našlaičių prieglauda, pasiryžusią atstovauti laikraščiui prieš cenzorių, paryškindami įdomiausius jos nuotykius. Plačiau apie Felicijos Bortkevičienės visuomeninę ir politinę veiklą pasakoja Prof. dr. Andrius Vaišnys.

May 16, 202335:51
4.9 - Knygos „Mėlynas kraujas “ pristatymas

4.9 - Knygos „Mėlynas kraujas “ pristatymas

Penkios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės – neatsiejama Europos elito epochos dalis. Ar per amžių rūką, skiriantį mus nuo anų laikų, įmanoma įžvelgti ne tik jų klestėjimo, pakilimų, nuopuolių ženklus, bet ir konkrečius žmones? Gyvenusius dorai ir nedorai, lenktyniavusius tarpusavyje, rezgusius intrigas, mylėjusius ir meile netikėjusius, azartiškai dėliojusius savo vaikų vedybų pasjansus, siekusius užsitikrinti amžinąjį gyvenimą? Kultūros istorikas Eimantas Gudas apie įtakingiausias gimines pasakoja gyvai, su amą atimančiomis smulkmenomis, pasitelkdamas galybę senovinių iliustracijų. O charizmatiškasis ekskursijų gidas, dar žinomas kaip „Rūstus gidas“, dailės istorikas Donatas Jokūbaitis siūlo E. Gudo pasakojimą patirti patiems – pasivaikščioti penkiais mūsų gimines menančiais maršrutais. Pristatyme dalyvavo knygos autoriai – kultūros istorikas Eimantas Gudas, gidas Donatas Jokūbaitis, renginį moderavo knygos sudarytoja Žilvinė Petrauskaitė-Taranda.

Apr 03, 202301:09:12
4.8 - Senstančios smegenys

4.8 - Senstančios smegenys

VU neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjo habil. dr. prof. Osvaldo Rukšėno paskaita „Senstančios smegenys“. Paskaitos metu lektorius aptaria amžiaus nulemtus procesus, vykstančius centrinėje nervų sistemoje. Lektorius pristato įvadą į neurobiologiją, skirtą supažindinti su pagrindiniais terminais, vartojamais paskaitos metu; trumpai apžvelgia Lietuvos demografinę padėtį, įvertina finansinius kaštus, susijusius su smegenų ligomis bei aptaria senstant smegenyse vykstančius pokyčius.

Mar 27, 202301:13:20
4.6 - Vilniaus cechai: XV-XIX a dokumentuose

4.6 - Vilniaus cechai: XV-XIX a dokumentuose

Apie Vrublevskių bibliotekoje 2023 m. vasario mėnesį eksponuotą, 700 – ajam Vilniaus jubiliejui skirtą parodą Vilniaus cechai XV–XIX a. dokumentuose, pasakoja viena iš parodos autorių dr. Justina Sipavičiūtė. Cechas (vok. die Zunft) – tai tos pačios specialybės laisvųjų miesto amatininkų korporacinis susivienijimas. Pirmieji cechai atsirado dar XII a. Vokietijoje, o nuo XIII a. amatininkų cechai veikė beveik visuose Centrinės ir Vakarų Europos kraštuose. XV a. pabaigoje Vilniuje jau dirbo gana daug amatininkų, o juos burtis į cechus vertė smarki konkurencinė kova su atvykėliais iš kitų šalių, žemesnės kvalifikacijos amatininkai. Pirmieji Vilniuje (ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje) į cechą susibūrė auksakaliai. Jų cecho statutą 1495 m. rugpjūčio 23 d. Trakuose patvirtino Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras. Galbūt įsivaizduojate, kad cechai buvo tik nuobodi vieta, kurioje aukščiausio lygio amatininkai gamindavo savo produkciją, tačiau kaip rodo parodai atrinkti Vrublevskių bibliotekoje saugomi dokumentai, cechuose vyko nemažiau spalvingas to laikmečio gyvenimas.

Mar 27, 202341:58
4.7 - Daugiatautis Vilnius, praskleidus XVII a. pradžios šv. Jono Krikštytojo bažnyčios metrikų knygas

4.7 - Daugiatautis Vilnius, praskleidus XVII a. pradžios šv. Jono Krikštytojo bažnyčios metrikų knygas

XVI a. II pusėje Vilnius tapo daugiataučiu, daugiareliginiu, daugiakonfesiniu ir daugiakultūriniu miestu. Tuo metu šalia krikščionių apsigyveno judėjai žydai ir musulmonai totoriai, o į miestą atvykdavo užsieniečiai iš daugelio Vakarų ir Rytų Europos miestų. Dalis jų Vilniuje apsigyveno ir papildė margą sostinės gyventojų sudėtį. Šios epochos Vilniečių margumyną geriausiai atspindi XVII a. pradžios Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios metrikų knygos, kuriose įrašyti maždaug 36 tūkst. asmenų įrašų. Praskleidus jas, atsiveria įdomus miestiečių paveikslas.

Mar 20, 202337:54
4.5 - Vilniaus cechai XIX a.: profesinės korporacijos saulėlydis

4.5 - Vilniaus cechai XIX a.: profesinės korporacijos saulėlydis

Istoriko Virgilijaus Pugačiausko vieša paskaita  ,,Vilniaus cechai XIX a.: profesinės korporacijos saulėlydis”.  

Cechai dominavo miesto ūkinėje erdvėje, o jų gamybinis potencialas buvo orientuotas tenkinti pirmiausia vilniečių svarbiausius kasdieninius poreikius. 

Esminiu iššūkiu tapo būtinybė prisitaikyti prie Rusijos imperijos politinės ir ūkinės sistemos, tačiau nepaisant vykusių radikalių pokyčių valstybės ir miesto gyvenime išgyveno iki XIX a. amžiaus paskutinio dešimtmečio.

Mar 06, 202335:18
4.4 - „Iš akių, nosies, ausų ir burnos veržiasi kraujas”: operacinis nervų ligų gydymas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje”

4.4 - „Iš akių, nosies, ausų ir burnos veržiasi kraujas”: operacinis nervų ligų gydymas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje”

Vieša dr. Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės paskaita „Iš akių, nosies, ausų ir burnos veržiasi kraujas”: operacinis nervų ligų gydymas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje”.  

 Lektorė aptaria neurochirurgijos mokslo ištakas, atskleidžia, kokios nervų sistemos chirurgijos operacijos buvo atliekamos XIX a. pr. Vilniaus universiteto Chirurgijos klinikoje. Šis pranešimas parengtas analizuojant lotynų kalba parengtas Vilniaus universiteto (1803–1832 m.) medicinos magistrų disertacijas nervų ligų chirurgijos tema. Dalis disertacijų saugoma Vrublevskių bibliotekos fonduose.   

Pasitelkusi platų šaltinių spektrą, lektorė supažindina su anuomet progresyviomis, bet šiandien nuostabą keliančiomis medicinos sistemomis, mokslinėmis ir filosofinėmis jų prielaidomis bei kartais šokiruojančiais gydymo metodais, kuriuos teko patirti to meto vilniečiams.

Jan 27, 202341:14
4.3 - Lietuvių politinė–diplomatinė kova dėl Klaipėdos 1919–1923–1939 metais: pergalės ir šešėliai

4.3 - Lietuvių politinė–diplomatinė kova dėl Klaipėdos 1919–1923–1939 metais: pergalės ir šešėliai

Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos 1923–1924 m. yra bene sėkmingiausias lietuvių geopolitinis žygis Pirmosios Respublikos metais. Tačiau kad jis įvyktų, lietuviai turėjo parodyti politinę valią ir išmintį, žalčio vertą diplomatinį lankstumą, išleisti nemažai pinigų propagandai ir, užsitikrinę Maskvos–Berlyno geopolitinės ašies užnugarį, ryžtis netgi tam tikram kariniam avantiūrizmui prieš didžiąsias Vakarų demokratijas.  

 Istorikas dr. A. Kasparavičius atskleidžia, kokią kainą turėjo Klaipėdos prijungimas ir su kokiomis iliuzijomis teko atsisveikinti, siekiant įgyvendinti bendrus Didžiosios Lietuvos ir Mažosios Lietuvos kultūrinius bei politinius tikslus. Akivaizdu, kad istorinėje perspektyvoje grėsė keisti pačią Didžiosios Lietuvos sąvoką ir lietuvių kultūrinę-etnopolitinę tapatybę. Nors po Klaipėdos prijungimo valdžia tikėjosi, kad autonominio krašto problemas pirmiausia spręs Vidaus reikalų, Švietimo, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijos, tačiau tikrovė buvo kitokia. Daugybė dokumentų liudija, kad per visus šešiolika metų, kai Klaipėda tarpukariu priklausė Lietuvai, lietuvių diplomatiją ir Lietuvos užsienio reikalų ministeriją slėgė didžiulis geopolitinis išbandymas.   

Kaip pastebėjo lektorius, ir šių dienų kontekste kyla klausimas, kodėl minėdami Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos šimtmetį, neakcentuojame Mažosios Lietuvos krašto ypatumų ir jo identiteto išsaugojimo?

Jan 23, 202301:33:02
4.2 - KNYGA IR VERTĖJAS. Ksavero Andrašiūno „Gyvybės gambitas“

4.2 - KNYGA IR VERTĖJAS. Ksavero Andrašiūno „Gyvybės gambitas“

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su LMA Vrublevskių biblioteka, tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas”. Antruoju pokalbiu pristatome Šv. Jeronimo premijos laureatę, anglų ir amerikiečių klasikos vertėją Ireną Balčiūnienę.  

Šiame įraše kolegė atsiskleidžia kiek kitu amplua, būtent kaip savo tėvo Ksavero Andrašiūno knygos „Gyvybės gambitas“ sudarytoja ir parengėja. Autorius, lydėjęs Lietuvos komandą į 8-ąją šachmatų olimpiadą bekraujei kovai, aprašė kelionę į Argentiną, skubotą grįžimą iš jos prasidėjus karui ir kruvinąjį vienos nakties „gambitą“ su NKVD tardytojais Velsko lageryje. I. Balčiūnienė išsamiai papasakoja apie tėvo gyvenimo aplinkybes, rankraščio ir knygos atsiradimą, apie kitus jo rankraščius, probėgšmais ir apie savo kaip vertėjos darbus.

Jan 09, 202301:03:08
4.1 - Lietuvių liaudies dainų gerbėjas: Kristijonui Barčui – 190

4.1 - Lietuvių liaudies dainų gerbėjas: Kristijonui Barčui – 190

K. Barčo sudarytas rinkinys vokiškas – visi jame esantys dainų tekstai išversti į vokiečių kalbą ir tik pirmas posmas po natomis parašytas lietuvių kalba. Abiejuose Dainų balsų tomuose, kartu su variantais, užregistruotos 453 melodijos. Medžiaga rinkiniui buvo rinkta 1820–1882 metais. Savo parengtu lietuvių liaudies dainų rinkiniu K. Barčas ne tik populiarino lietuvių folklorą vokiečiakalbėje aplinkoje, bet ir atskleidė lietuvių liaudies poezijos turtingumą. Barčo veikalą pripažino tarptautinė mokslinė ir kultūrinė visuomenė. Jo rinkinys prisidėjo prie lietuvių tautosakos sklaidos. Tai buvo pirmas ir paskutinis Mažosios Lietuvos dainų rinkinys –su juo baigėsi XIX amžiaus Prūsijos lietuvių liaudies dainų su melodijomis rinkimas.

Dr. Kotrynos Rekašiūtės parengtas audio įrašas primins mažai žinomą, tačiau lietuvių tautosakos mokslui itin nusipelniusį šviesuolį – Kristijoną Barčą.

Jan 02, 202311:38
3.39 - Bibliopolio žvaigždynas. „Jokūbo Brodovskio žodynas ir mažųjų tautosakos žanrų rinkinys“

3.39 - Bibliopolio žvaigždynas. „Jokūbo Brodovskio žodynas ir mažųjų tautosakos žanrų rinkinys“

Dr. (HP) Onos Aleknavičienės paskaita „Jokūbo Brodovskio žodynas ir mažųjų tautosakos žanrų rinkinys“ tęsiame paskaitų ciklą Bibliopolio žvaigždynas.  

Šioje paskaitoje daugiau sužinosite apie Mažosios Lietuvos dvikalbio žodyno –  vokiečių – lietuvių ir lietuvių – vokiečių kalbų – rengėjo Jokūbo Brodovskio gyvenimą, veiklą ir jo paliktus rankraščius, kurių, deja, dalis neišliko.

Dec 15, 202248:03
3.38 - KNYGA IR VERTĖJAS. Viktoro Franklio „Sielogyda“

3.38 - KNYGA IR VERTĖJAS. Viktoro Franklio „Sielogyda“

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su LMA Vrublevskių biblioteka, pradeda pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas“. Kiekvienu įrašu konkrečią knygą (arba autorių) pristatys vertėjas, kuris dažniausiai lieka už kadro, bet kaip tik jis labiausiai pajėgus atskleisti verčiamų kūrinių istorinius ir kultūrinius kontekstus, menines priemones, galimus ryšius ar paraleles su Lietuvos realijomis.

Šiame įraše vertėja Austėja Merkevičiūtė pristato svarbiausią austrų psichiatro ir neurologo Viktoro E. Franklio veikalą „Sielogyda“. Vertėjai talkina Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos instituto Lietuvoje įkūrėjas prof. Rimantas Kočiūnas. „Sielogydoje“ Franklis teoriškai pagrindžia logoterapiją, būtent į prasmę orientuotą psichoterapiją, ir pateikia daugybę jos praktinio taikymo pavyzdžių, taip pat ir tokiomis ribinėmis aplinkybėmis kaip koncentracijos stovykla. Logoterapija yra viena iš trijų kertinių Vienos psichoterapijos krypčių.

Kalbėjosi: Austėja Merkevičiūtė, prof. Rimantas Kočiūnas.

Muzika:

SHOLOMO SECUNDOS dainą iš miuziklo „Men ken lebn nor men lost nischt“ (1932) JACOBO JACOBSO žodžiais, atlieka BUDAPEST KLEZMER BAND (2000).
1942–1944 m. V. Franklis su šeima kalėjo  „pavyzdiniame Terezienštato gete“.  Kartą kaliniai – Prahos džiazo muzikantai – atliko šią dainą, ir ji tapo neoficialiu  Terezienštato stovyklos žydų „himnu“.

Kūrybinė grupė: Austėja Merkevičiūtė, Vika Petrikaitė.

Dec 13, 202242:39
3.33 - Modernioji kritika „Naujojoje Romuvoje“: požiūrių, principų ir kartų konfliktas

3.33 - Modernioji kritika „Naujojoje Romuvoje“: požiūrių, principų ir kartų konfliktas

2022 m. spalio 12 d. 17 val. minint Juozo Keliuočio, žurnalistikos teoretiko ir praktiko, 120-ąją sukaktį, įvyko prof. Andriaus Vaišnio paskaita „Modernioji kritika „Naujojoje Romuvoje“: požiūrių, principų ir kartų konfliktas“.  

Juozas Keliuotis – vienas ryškiausių tarpukario žurnalistų, literatas, vertėjas, 1931–1940 metų žurnalo „Naujoji Romuva“ redaktorius. Jo nuomone, didžiausias stabdis Lietuvoje – „menka intelektualinė dvasinė kultūra“.  

Prof. A.Vaišnys apžvelgė keliakryptę 1931–1940 metų žurnalo „Naujoji Romuva“ kritiką, kuri, paskatindama diskusiją kultūros modernybės temomis katalikiškos praktikos kontekstuose, lėmė konfliktus tarp Lietuvos meno, politikos, žurnalistikos intelektualų.  Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas Juozo Keliuočio fondas (F288). Įdomu tai, kad J. Keliuočio rankraščius biblioteka įsigijo 1976 m. už 600 rublių, dalis jų iki šiol nepublikuota.

Dec 13, 202237:31
3.37 - Bibliopolio žvaigdynas: Christian Gottlieb Mielcke vs. Kristijonas Gotlybas Milkus: lietuvėjimo istorija?

3.37 - Bibliopolio žvaigdynas: Christian Gottlieb Mielcke vs. Kristijonas Gotlybas Milkus: lietuvėjimo istorija?

Doc. dr. Žavintos Sidabraitės paskaita „Christian Gottlieb Mielcke vs. Kristijonas Gotlybas Milkus: lietuvėjimo istorija?“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“.  

lietuvių literatūros ir raštijos paminklų autorius, rengėjas, vertėjas Kristijonas Gotlybas Milkus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733–1807) buvo kitataučių atvykėlių į Prūsijos Lietuvą palikuonis. Lektorė pabandys  aiškintis, kaip vyko šio dviejų kultūrų aplinkoje susiformavusio „vokiečių lietuvio“ tolydžio stiprėjusi kreiptis lietuvių kultūros link, kokios aplinkybės ir veiksniai paskatino, sudarė sąlygas būtent XVIII amžiaus pabaigoje visa jėga išsiskleisti Milkaus filologiniam talentui – parengti ir išleisti reikšmingiausius amžių sąvartos lietuvių kalbos ir literatūros veikalus. Taip pat bus atkreiptas dėmesys į kai kuriuos Milkaus asmens ir darbų recepcijos modernioje Lietuvos kultūroje aspektus.

Dec 05, 202244:46
3.36 - Lietuvių skalikai istorinėje raidoje

3.36 - Lietuvių skalikai istorinėje raidoje

Kiekviena gyvūnų rūšis turi savą istoriją, charakterio ypatybes, kaip ir valstybės bei tautos, kurios tuos gyvūnus augina. Ir kuo gyvūnas arčiau žmogaus, tuo jų gyvenimo sąsaja stipresnė. Visos istorinės, kultūrinės, politinės ir net charakterio kaitos sutrikimai galioja ir gyvūnams. Šuo nuo seno buvo labai reikalingas žmonėms, nes padėjo medžioti, kariauti, saugojo turtą, o šiais laikais atlieka ir daug sudėtingesnes funkcijas (šunys vedliai, kaniterapijos šunys ir t. t.). 

Vienintelė lietuviška šunų veislė – lietuvių skalikas – irgi nuėjo ne trumpą, sudėtingą ir su mūsų valstybės istorija susijusį kelią – nuo įdomaus ir išskirtinio susidarymo ir trijų skirtingų rūšių iki beveik visiško išnykimo ir galų gale iki atkūrimo. Apie visa tai ir dar daugiau galima išgirsti šioje paskaitoje.  

Lektorius dr. Marius Smetona yra knygos „Lietuvių skalikai“, skirtos vienintelei lietuviškų šunų veislei – lietuvių skalikams, vienas iš autorių.

Nov 25, 202234:30
3.35 - Marginalizuotas Vilnius: bedarbiai, prostitutės ir elgetos 1920–1939 m.

3.35 - Marginalizuotas Vilnius: bedarbiai, prostitutės ir elgetos 1920–1939 m.

Kaip ir kiekvienas didesnis miestas, Vilnius turėjo viešai nerodomą, slepiamą gyvenimo pusę. Joje kasdieninius iššūkius stengėsi įveikti visuomenės paribyje atsidūrę vilniečiai – bedarbiai, prostitutės, elgetos, nakvynės namų gyventojai. Paskaitoje aptartos tokių žmonių gausėjimą lėmusios priežastys, jų gyvenimo sąlygos, aiškinama, kokios pagalbos jie galėjo tikėtis, atskleidžiamas migracijos vaidmuo jų gyvenime.

Paskaitos lektorė – dr. Vitalija Stravinskienė (Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja) tiria Vilniaus miesto ir jo krašto XX a. istoriją.

Nov 18, 202243:30
3.34 - Nesantuokiniai vaikai ir pamestinukai XVIII a. Vilniuje

3.34 - Nesantuokiniai vaikai ir pamestinukai XVIII a. Vilniuje

2022 m. spalio 19 d. Vrublevskių bibliotekoje įvyko doktorantės Ugnės Jonaitytės vieša paskaita „Nesantuokiniai vaikai ir pamestinukai XVIII a. Vilniuje“, kuri parengta remiantis duomenimis iš parapijų metrikų knygų.  Nesantuokinio gimstamumo problema buvo aktualizuota dar XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje. Šiuo laikotarpiu mokslininkai, analizuodami praeities visuomenių demografinius procesus, į savo tyrimus ėmė įtraukti ir duomenis apie nesantuokinius vaikus. 

Nesantuokiniai vaikai, ilgą laiką buvę savotiškose šeimos istorijai skirtų tyrimų paraštėse, yra puikus objektas norint suprasti praeities visuomenių demografinio elgesio ypatybes.  

Lektorė paskaitoje analizavo ir lygino duomenis, gautus iš Vilniaus vyskupijai XVIII a. priklausiusių parapijų metrikų knygų. Apžvelgė istoriografijoje nenagrinėtus klausimus – nesantuokinių ir santuokinių vaikų bei pamestinukų gimstamumo tendencijas ir sezoniškumą, šių vaikų tėvų ir krikštatėvių socialinę padėtį, pamestinukų atveju – numanomas gimdymo aplinkybes. Pranešimas paremtas iki tol istoriografijoje menkai naudotais šaltiniais – parapijų metrikų knygomis, apimančiomis tiek Vilniaus miesto parapijų (Šv. Jonų, Šv. Juozapo Arimatiečio ir Nikodemo bei Šv. Stepono), tiek ir aplinkinių Vilniaus vyskupijai priklausiusių miestelių ir kaimų parapijų (Čiudeniškių, Karkažiškių, Kernavės, Lavoriškių, Musninkų, Pabaisko ir Šumsko) duomenis.  

Paskaitoje taip pat kalbama apie pakrikštytų nesantuokinių ir santuokinių vaikų skaičiaus tendencijas per visą XVIII a., numanomus nesantuokinių pakrikštytų vaikų likimus.

Nov 10, 202243:13
3.32 - Knygos „Surasti tiesą: pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime“ sutiktuvės

3.32 - Knygos „Surasti tiesą: pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime“ sutiktuvės

2022 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko knygos „Surasti tiesą: pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime“ sutiktuvės. Dalyvavo knygos sudarytoja dr. Rūta Čapaitė, straipsnių autorės Gitana Zujienė, dr. Agnė Railaitė-Bardė. Renginį vedė dr. Sigitas Narbutas.

Falsifikatų arba klastočių buvo visais laikais. Klastočių iniciatoriai ir jų siekiai, kaip ir klastojimo objektai (tiek materialūs, tiek nematerialūs), buvo labai įvairūs. Skirtingi buvo ir falsifikatoriai, tiek kalbant apie jų visuomeninį statusą, tiek apie meistriškumą. Falsifikatų kokybė buvo labai įvairi. Kai kurie labai aukštos kokybės falsifikatai atskleidžiami tik dabar, kai kurie jų lieka ir toliau neatskleisti.  

Mokslinių straipsnių rinkinys „Surasti tiesą: pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime“ – tai siekis į falsifikatų problematiką pažvelgti per pagalbinių istorijos mokslų prizmę. Straipsnių autoriai – Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai, dirbantys mokslo institutuose, universitetuose, muziejuose, archyvuose.  


Oct 11, 202242:40
3.31 - „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“

3.31 - „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“

Naujausios karo istoriko prof. Valdo Rakučio knygos „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“ sutiktuvės.

Karo  istorikas Valdas Rakutis kviečia į intriguojantį istorinį žygį – pažinti XVIII amžių Lietuvoje taip, kaip lig šiol niekas nemėgino: naujai pažvelgti į lenkų ir mūsų istorikų sukurtus mitus bei pakalbėti apie šio amžiaus aukštumas ir žemumas be išankstinių nuostatų. Žvelgti į jas ne iš šalies, ne vien ieškant kaltų, o kaip į savo praeitį ir patirtį.

Autorius klausia, ar Abiejų Tautų Respublikos likimas galėjo pasisukti kitaip, jei būtų atsiradęs stiprus vadovas? Pasakyčiau taip: vadovų, protingų žmonių gal ir buvo. Bet kažkas atsitiko ne tik jiems, kažkas nutiko ir kolektyvinei sąmonei: tai, kas nesvarbu, visiems tapo labai svarbu, o tai, kas svarbu – niekam nerūpėjo. Kas kalčiausias, kad Abiejų Tautų Respublika – didelė ir sena valstybė – XVIII amžiaus pabaigoje tiesiog dingo iš Europos žemėlapio?

Protinga, gudri ir neįtikėtinai godi Rusijos imperatorė Jekaterina II, visais įmanomais būdais kiršinusi vienus su kitais Respublikos tautos žiedą, stabdžiusi reformas, manipuliavusi net mūsų valdovais, o paskui, pasitelkusi Austriją ir Prūsiją, užgrobusi mūsų žemes. O gal kalti patys Lietuvos ir Lenkijos didikai bei bajorai, kad laikėsi įsikibę Antikos idealų ir neleido valstybei judėti į priekį? Kita vertus – ar Istorija galėjo sužaisti kitokią šachmatų partiją?

V. Rakutis paprastai, lyg šnekučiuotumėtės vakarodami savo namuose, pasakoja apie XVIII amžiaus Lietuvos ir Lenkijos valstybę – Abiejų Tautų Respubliką – bei jos visuomenę. Ne tik dalijasi įžvalgomis apie to meto įvykius bei jų pasekmes, bet ir gretina su šiandiena.

Sep 30, 202249:51
3.30 - Lietuvių? Katalikų? Mokslo? Akademija?

3.30 - Lietuvių? Katalikų? Mokslo? Akademija?

Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos pirmininko Liudo Jovaišos paskaita.  Lektorius apžvelgia seniausios Lietuvoje akademinės organizacijos raidos laikotarpius, gilinasi į lig šiol kilusias kontroversijas dėl LKMA tapatybės ir veiklos ir svarto, ar Akademijos pavadinimas adekvačiai atliepia jos tapatybę.

Sep 12, 202244:45
3.29 - Tado Daugirdo veikla Varšuvoje (1877-1891): nuo dailininko iki archeologo

3.29 - Tado Daugirdo veikla Varšuvoje (1877-1891): nuo dailininko iki archeologo

Tadas Daugirdas priklauso tam lietuvių Tautinio atgimimo veikėjų sparnui, kuris turėjo didelę įtaką tautinės savimonės formavimuisi ir valstybingumo simbolių kūrimui, tačiau ilgainiui pasiliko istorinės atminties periferijoje. Daugirdas yra bene ryškiausias šio užmiršto „kultūrinio sparno“ veikėjas. Jo asmenybė gerai atspindi lietuviškos tapatybės ir virsmus, ženklinančius XIX ir XX a. sandūroje kilusio lietuvio inteligento tipo formavimąsi. Daugirdo veikla apėmė bent kelias kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo sritis: tapybą, archeologiją, muziejininkystę, etnologiją, publicistiką.  

Paskaitoje doc. dr. Eligijus Raila aptarė mažiau pažintus, bet lemiamą įtaką Tado Daugirdo asmenybės formavimuisi turėjusius metus, praleistus Varšuvoje. Pranešimas parengtas, įgyvendinant mokslo tyrimų projektą „Tadas Daugirdas: trispalvės savimonės archeologija”.

Sep 02, 202201:02:37
3.28 - Akademiko Stepono Kolupailos 130-osioms gimimo metinėms

3.28 - Akademiko Stepono Kolupailos 130-osioms gimimo metinėms

2022 m. rugsėjo 14 d. sukanka 130 metų, kai Tuminiškėse (Daugpilio apskr. Latvija) gimė Steponas Kolupaila (1862–1964) S. Kolupailos akademiniai pasiekimai buvo įvertinti ne tik Lietuvoje ar Europoje, bet ir JAV. S. Kolupailai teko gyventi sudėtingų istorinių pervartų laikotarpiu, bet jis niekada neužmiršo Lietuvos, kiek galėdamas dirbo jos labui.

S. Kolupaila garsėjo kaip žmogus, sugebėjęs derinti mokslinę veiklą su visuomenine: daugybės draugijų narys, skautas, taip pat aistringas keliautojas, kraštotyrininkas, fotografas, mokslo populiarintojas. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje saugomas S. Kolupailos personalinis fondas F366 bei Stepono Kolupailos asmeninės bibliotekos kolekcija.

Apie S. Kolupailos svarbiausius gyvenimo etapus ir nuopelnus hidrologijos srityje pasakoja akademikas Kęstutis Kilkus. Kalbino Inga Berulienė.

Sep 01, 202221:48
3.27 - Vaizdo pasakojimas „Konstantinas Jablonskis – bibliofilas“

3.27 - Vaizdo pasakojimas „Konstantinas Jablonskis – bibliofilas“

Prieš 130 metų, 1892 metų rugpjūčio 23 dieną Latvijoje, Mintaujoje (dabar – Jelgava) gimė Konstantinas Jablonskis – teisininkas, istorikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Jo asmeninė biblioteka šiandien saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Šios gražios sukakties proga Bibliotekoje 2022 m. liepos 11 – rugsėjo 19 d. veikia paroda „Konstantinas Jablonskis – bibliofilas“. Apie memorialiniame akademiko K. Jablonskio fonde saugomą biblioteką vaizdo siužete pasakoja viena iš parodos rengėjų – Retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė.


Turinys

0:00:00 Įvadas

0:04:20 Konstantino Jablonskio biografijos bruožai

0:07:58 Jono Jablonskio knygų nuosavybę liudijantys ženklai

0:11:49  Bibliotekos kūrimas

0:20:59  Bibliografinės retenybės ir unikumai. Dviejų čekiškų inkunabulų konvoliutas

0:24:27 Bibliografinės retenybės ir unikumai. Senieji spaudiniai lietuvių kalba

0:29:59 Bibliografinės retenybės ir unikumai. Senoji lituanika

0:33:25 Bibliografinės retenybės ir unikumai. Periodiniai leidiniai

0:36:37 Bibliografinės retenybės ir unikumai. Smulkioji spauda

0:37:52 Ankstesniųjų savininkų knygos nuosavybės ženklai

0:40:00 Apibendrinimas

Aug 22, 202242:38
3.26 - Viešas slaptas Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos dienoraštis

3.26 - Viešas slaptas Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos dienoraštis

Istorikės dr. Jolitos Sarcevičienės paskaita „Viešas slaptas Merkinės seniūno A. K. Sapiegos dienoraštis“.

Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje saugomas Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos 1722–1733 m. rašytas dienoraštis – išskirtinės apimties ir vertės šaltinis. Daugiau kaip 750 puslapių apimties rankraštyje regime itin smulkiai aprašytą Sapiegų giminės atstovo kasdienybę: susitikimus su pačiais įvairiausiais asmenimis (valstybės pareigūnais, giminaičiais, klientais ar pavaldiniais), dalyvavimą LDK Vyriausiojo Tribunolo, seimelių, Seimo veikloje, gausią korespondenciją, valdų administravimo kasdienybę, keliones ir nuolat patiriamus nepatogumus dėl šlubuojančios sveikatos. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dienoraštyje autorius turėjo atskleisti visą savo gyvenimą, aprašyti kiekvieną savo darbą ir pasidalinti slapčiausiomis mintimis. Vis dėlto A. K. Sapiega nutylėjo daugelį savo gyvenimo dalykų, o pateikiamą informaciją skyrė tik tam tikram žmonių ratui. Kas tie dienoraščio skaitytojai? Kodėl autorius nebuvo iki galo atviras? Pristatydama neseniai išleistą knygą, šiuos ir kitus klausimus, kilusius tyrinėjant, verčiant ir rengiant spaudai A. K. Sapiegos dienoraštį, paskaitoje „Viešas slaptas Merkinės seniūno A. K. Sapiegos dienoraštis“ aptaria Lietuvos istorijos instituto darbuotoja dr. Jolita Sarcevičienė.

Jul 01, 202256:59