Skip to main content
Vrublevskių biblioteka ir bičiuliai

Vrublevskių biblioteka ir bičiuliai

By LMA Vrublevskių biblioteka

LMA Vrublevskių tinklalaidė įkurta 2020 m. kovo 26 d. (karantino laikotarpiu). Prie šios audio įrašų platformos prisijungė ir bibliotekos bičiuliai – Lietuvos mokslų akademija, Nacionalinė M. Mažvydo ir Vilniaus universiteto bibliotekos, Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Kartu pateiksime dar daugiau įdomaus turinio. Mūsų pažintinė informacija yra apie visuomenei aktualias šių institucijų veiklas bei laikui nepavaldžius dalykus.
Where to listen
Google Podcasts Logo

Google Podcasts

RadioPublic Logo

RadioPublic

Spotify Logo

Spotify

Currently playing episode

3.35 - Marginalizuotas Vilnius: bedarbiai, prostitutės ir elgetos 1920–1939 m.

Vrublevskių biblioteka ir bičiuliai

1x
4.4 - „Iš akių, nosies, ausų ir burnos veržiasi kraujas”: operacinis nervų ligų gydymas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje”
4.4 - „Iš akių, nosies, ausų ir burnos veržiasi kraujas”: operacinis nervų ligų gydymas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje”
Vieša dr. Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės paskaita „Iš akių, nosies, ausų ir burnos veržiasi kraujas”: operacinis nervų ligų gydymas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje”.    Lektorė aptaria neurochirurgijos mokslo ištakas, atskleidžia, kokios nervų sistemos chirurgijos operacijos buvo atliekamos XIX a. pr. Vilniaus universiteto Chirurgijos klinikoje. Šis pranešimas parengtas analizuojant lotynų kalba parengtas Vilniaus universiteto (1803–1832 m.) medicinos magistrų disertacijas nervų ligų chirurgijos tema. Dalis disertacijų saugoma Vrublevskių bibliotekos fonduose.    Pasitelkusi platų šaltinių spektrą, lektorė supažindina su anuomet progresyviomis, bet šiandien nuostabą keliančiomis medicinos sistemomis, mokslinėmis ir filosofinėmis jų prielaidomis bei kartais šokiruojančiais gydymo metodais, kuriuos teko patirti to meto vilniečiams.
41:14
January 27, 2023
4.3 - Lietuvių politinė–diplomatinė kova dėl Klaipėdos 1919–1923–1939 metais: pergalės ir šešėliai
4.3 - Lietuvių politinė–diplomatinė kova dėl Klaipėdos 1919–1923–1939 metais: pergalės ir šešėliai
Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos 1923–1924 m. yra bene sėkmingiausias lietuvių geopolitinis žygis Pirmosios Respublikos metais. Tačiau kad jis įvyktų, lietuviai turėjo parodyti politinę valią ir išmintį, žalčio vertą diplomatinį lankstumą, išleisti nemažai pinigų propagandai ir, užsitikrinę Maskvos–Berlyno geopolitinės ašies užnugarį, ryžtis netgi tam tikram kariniam avantiūrizmui prieš didžiąsias Vakarų demokratijas.    Istorikas dr. A. Kasparavičius atskleidžia, kokią kainą turėjo Klaipėdos prijungimas ir su kokiomis iliuzijomis teko atsisveikinti, siekiant įgyvendinti bendrus Didžiosios Lietuvos ir Mažosios Lietuvos kultūrinius bei politinius tikslus. Akivaizdu, kad istorinėje perspektyvoje grėsė keisti pačią Didžiosios Lietuvos sąvoką ir lietuvių kultūrinę-etnopolitinę tapatybę. Nors po Klaipėdos prijungimo valdžia tikėjosi, kad autonominio krašto problemas pirmiausia spręs Vidaus reikalų, Švietimo, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijos, tačiau tikrovė buvo kitokia. Daugybė dokumentų liudija, kad per visus šešiolika metų, kai Klaipėda tarpukariu priklausė Lietuvai, lietuvių diplomatiją ir Lietuvos užsienio reikalų ministeriją slėgė didžiulis geopolitinis išbandymas.    Kaip pastebėjo lektorius, ir šių dienų kontekste kyla klausimas, kodėl minėdami Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos šimtmetį, neakcentuojame Mažosios Lietuvos krašto ypatumų ir jo identiteto išsaugojimo?
01:33:02
January 23, 2023
4.2 - KNYGA IR VERTĖJAS. Ksavero Andrašiūno „Gyvybės gambitas“
4.2 - KNYGA IR VERTĖJAS. Ksavero Andrašiūno „Gyvybės gambitas“
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su LMA Vrublevskių biblioteka, tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas”. Antruoju pokalbiu pristatome Šv. Jeronimo premijos laureatę, anglų ir amerikiečių klasikos vertėją Ireną Balčiūnienę.   Šiame įraše kolegė atsiskleidžia kiek kitu amplua, būtent kaip savo tėvo Ksavero Andrašiūno knygos „Gyvybės gambitas“ sudarytoja ir parengėja. Autorius, lydėjęs Lietuvos komandą į 8-ąją šachmatų olimpiadą bekraujei kovai, aprašė kelionę į Argentiną, skubotą grįžimą iš jos prasidėjus karui ir kruvinąjį vienos nakties „gambitą“ su NKVD tardytojais Velsko lageryje. I. Balčiūnienė išsamiai papasakoja apie tėvo gyvenimo aplinkybes, rankraščio ir knygos atsiradimą, apie kitus jo rankraščius, probėgšmais ir apie savo kaip vertėjos darbus.
01:03:08
January 09, 2023
4.1 - Lietuvių liaudies dainų gerbėjas: Kristijonui Barčui – 190
4.1 - Lietuvių liaudies dainų gerbėjas: Kristijonui Barčui – 190
K. Barčo sudarytas rinkinys vokiškas – visi jame esantys dainų tekstai išversti į vokiečių kalbą ir tik pirmas posmas po natomis parašytas lietuvių kalba. Abiejuose Dainų balsų tomuose, kartu su variantais, užregistruotos 453 melodijos. Medžiaga rinkiniui buvo rinkta 1820–1882 metais. Savo parengtu lietuvių liaudies dainų rinkiniu K. Barčas ne tik populiarino lietuvių folklorą vokiečiakalbėje aplinkoje, bet ir atskleidė lietuvių liaudies poezijos turtingumą. Barčo veikalą pripažino tarptautinė mokslinė ir kultūrinė visuomenė. Jo rinkinys prisidėjo prie lietuvių tautosakos sklaidos. Tai buvo pirmas ir paskutinis Mažosios Lietuvos dainų rinkinys –su juo baigėsi XIX amžiaus Prūsijos lietuvių liaudies dainų su melodijomis rinkimas. Dr. Kotrynos Rekašiūtės parengtas audio įrašas primins mažai žinomą, tačiau lietuvių tautosakos mokslui itin nusipelniusį šviesuolį – Kristijoną Barčą.
11:38
January 02, 2023
3.39 - Bibliopolio žvaigždynas. „Jokūbo Brodovskio žodynas ir mažųjų tautosakos žanrų rinkinys“
3.39 - Bibliopolio žvaigždynas. „Jokūbo Brodovskio žodynas ir mažųjų tautosakos žanrų rinkinys“
Dr. (HP) Onos Aleknavičienės paskaita „Jokūbo Brodovskio žodynas ir mažųjų tautosakos žanrų rinkinys“ tęsiame paskaitų ciklą Bibliopolio žvaigždynas.   Šioje paskaitoje daugiau sužinosite apie Mažosios Lietuvos dvikalbio žodyno –  vokiečių – lietuvių ir lietuvių – vokiečių kalbų – rengėjo Jokūbo Brodovskio gyvenimą, veiklą ir jo paliktus rankraščius, kurių, deja, dalis neišliko.
48:03
December 15, 2022
3.38 - KNYGA IR VERTĖJAS. Viktoro Franklio „Sielogyda“
3.38 - KNYGA IR VERTĖJAS. Viktoro Franklio „Sielogyda“
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su LMA Vrublevskių biblioteka, pradeda pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas“. Kiekvienu įrašu konkrečią knygą (arba autorių) pristatys vertėjas, kuris dažniausiai lieka už kadro, bet kaip tik jis labiausiai pajėgus atskleisti verčiamų kūrinių istorinius ir kultūrinius kontekstus, menines priemones, galimus ryšius ar paraleles su Lietuvos realijomis. Šiame įraše vertėja Austėja Merkevičiūtė pristato svarbiausią austrų psichiatro ir neurologo Viktoro E. Franklio veikalą „Sielogyda“. Vertėjai talkina Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos instituto Lietuvoje įkūrėjas prof. Rimantas Kočiūnas. „Sielogydoje“ Franklis teoriškai pagrindžia logoterapiją, būtent į prasmę orientuotą psichoterapiją, ir pateikia daugybę jos praktinio taikymo pavyzdžių, taip pat ir tokiomis ribinėmis aplinkybėmis kaip koncentracijos stovykla. Logoterapija yra viena iš trijų kertinių Vienos psichoterapijos krypčių. Kalbėjosi: Austėja Merkevičiūtė, prof. Rimantas Kočiūnas. Muzika: SHOLOMO SECUNDOS dainą iš miuziklo „Men ken lebn nor men lost nischt“ (1932) JACOBO JACOBSO žodžiais, atlieka BUDAPEST KLEZMER BAND (2000). 1942–1944 m. V. Franklis su šeima kalėjo  „pavyzdiniame Terezienštato gete“.  Kartą kaliniai – Prahos džiazo muzikantai – atliko šią dainą, ir ji tapo neoficialiu  Terezienštato stovyklos žydų „himnu“. Kūrybinė grupė: Austėja Merkevičiūtė, Vika Petrikaitė.
42:39
December 13, 2022
3.33 - Modernioji kritika „Naujojoje Romuvoje“: požiūrių, principų ir kartų konfliktas
3.33 - Modernioji kritika „Naujojoje Romuvoje“: požiūrių, principų ir kartų konfliktas
2022 m. spalio 12 d. 17 val. minint Juozo Keliuočio, žurnalistikos teoretiko ir praktiko, 120-ąją sukaktį, įvyko prof. Andriaus Vaišnio paskaita „Modernioji kritika „Naujojoje Romuvoje“: požiūrių, principų ir kartų konfliktas“.   Juozas Keliuotis – vienas ryškiausių tarpukario žurnalistų, literatas, vertėjas, 1931–1940 metų žurnalo „Naujoji Romuva“ redaktorius. Jo nuomone, didžiausias stabdis Lietuvoje – „menka intelektualinė dvasinė kultūra“.   Prof. A.Vaišnys apžvelgė keliakryptę 1931–1940 metų žurnalo „Naujoji Romuva“ kritiką, kuri, paskatindama diskusiją kultūros modernybės temomis katalikiškos praktikos kontekstuose, lėmė konfliktus tarp Lietuvos meno, politikos, žurnalistikos intelektualų.  Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas Juozo Keliuočio fondas (F288). Įdomu tai, kad J. Keliuočio rankraščius biblioteka įsigijo 1976 m. už 600 rublių, dalis jų iki šiol nepublikuota.
37:31
December 13, 2022
3.37 - Bibliopolio žvaigdynas: Christian Gottlieb Mielcke vs. Kristijonas Gotlybas Milkus: lietuvėjimo istorija?
3.37 - Bibliopolio žvaigdynas: Christian Gottlieb Mielcke vs. Kristijonas Gotlybas Milkus: lietuvėjimo istorija?
Doc. dr. Žavintos Sidabraitės paskaita „Christian Gottlieb Mielcke vs. Kristijonas Gotlybas Milkus: lietuvėjimo istorija?“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“.   lietuvių literatūros ir raštijos paminklų autorius, rengėjas, vertėjas Kristijonas Gotlybas Milkus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733–1807) buvo kitataučių atvykėlių į Prūsijos Lietuvą palikuonis. Lektorė pabandys  aiškintis, kaip vyko šio dviejų kultūrų aplinkoje susiformavusio „vokiečių lietuvio“ tolydžio stiprėjusi kreiptis lietuvių kultūros link, kokios aplinkybės ir veiksniai paskatino, sudarė sąlygas būtent XVIII amžiaus pabaigoje visa jėga išsiskleisti Milkaus filologiniam talentui – parengti ir išleisti reikšmingiausius amžių sąvartos lietuvių kalbos ir literatūros veikalus. Taip pat bus atkreiptas dėmesys į kai kuriuos Milkaus asmens ir darbų recepcijos modernioje Lietuvos kultūroje aspektus.
44:46
December 05, 2022
3.36 - Lietuvių skalikai istorinėje raidoje
3.36 - Lietuvių skalikai istorinėje raidoje
Kiekviena gyvūnų rūšis turi savą istoriją, charakterio ypatybes, kaip ir valstybės bei tautos, kurios tuos gyvūnus augina. Ir kuo gyvūnas arčiau žmogaus, tuo jų gyvenimo sąsaja stipresnė. Visos istorinės, kultūrinės, politinės ir net charakterio kaitos sutrikimai galioja ir gyvūnams. Šuo nuo seno buvo labai reikalingas žmonėms, nes padėjo medžioti, kariauti, saugojo turtą, o šiais laikais atlieka ir daug sudėtingesnes funkcijas (šunys vedliai, kaniterapijos šunys ir t. t.).  Vienintelė lietuviška šunų veislė – lietuvių skalikas – irgi nuėjo ne trumpą, sudėtingą ir su mūsų valstybės istorija susijusį kelią – nuo įdomaus ir išskirtinio susidarymo ir trijų skirtingų rūšių iki beveik visiško išnykimo ir galų gale iki atkūrimo. Apie visa tai ir dar daugiau galima išgirsti šioje paskaitoje.   Lektorius dr. Marius Smetona yra knygos „Lietuvių skalikai“, skirtos vienintelei lietuviškų šunų veislei – lietuvių skalikams, vienas iš autorių.
34:30
November 25, 2022
3.35 - Marginalizuotas Vilnius: bedarbiai, prostitutės ir elgetos 1920–1939 m.
3.35 - Marginalizuotas Vilnius: bedarbiai, prostitutės ir elgetos 1920–1939 m.
Kaip ir kiekvienas didesnis miestas, Vilnius turėjo viešai nerodomą, slepiamą gyvenimo pusę. Joje kasdieninius iššūkius stengėsi įveikti visuomenės paribyje atsidūrę vilniečiai – bedarbiai, prostitutės, elgetos, nakvynės namų gyventojai. Paskaitoje aptartos tokių žmonių gausėjimą lėmusios priežastys, jų gyvenimo sąlygos, aiškinama, kokios pagalbos jie galėjo tikėtis, atskleidžiamas migracijos vaidmuo jų gyvenime. Paskaitos lektorė – dr. Vitalija Stravinskienė (Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja) tiria Vilniaus miesto ir jo krašto XX a. istoriją.
43:30
November 18, 2022
3.34 - Nesantuokiniai vaikai ir pamestinukai XVIII a. Vilniuje
3.34 - Nesantuokiniai vaikai ir pamestinukai XVIII a. Vilniuje
2022 m. spalio 19 d. Vrublevskių bibliotekoje įvyko doktorantės Ugnės Jonaitytės vieša paskaita „Nesantuokiniai vaikai ir pamestinukai XVIII a. Vilniuje“, kuri parengta remiantis duomenimis iš parapijų metrikų knygų.  Nesantuokinio gimstamumo problema buvo aktualizuota dar XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje. Šiuo laikotarpiu mokslininkai, analizuodami praeities visuomenių demografinius procesus, į savo tyrimus ėmė įtraukti ir duomenis apie nesantuokinius vaikus.  Nesantuokiniai vaikai, ilgą laiką buvę savotiškose šeimos istorijai skirtų tyrimų paraštėse, yra puikus objektas norint suprasti praeities visuomenių demografinio elgesio ypatybes.   Lektorė paskaitoje analizavo ir lygino duomenis, gautus iš Vilniaus vyskupijai XVIII a. priklausiusių parapijų metrikų knygų. Apžvelgė istoriografijoje nenagrinėtus klausimus – nesantuokinių ir santuokinių vaikų bei pamestinukų gimstamumo tendencijas ir sezoniškumą, šių vaikų tėvų ir krikštatėvių socialinę padėtį, pamestinukų atveju – numanomas gimdymo aplinkybes. Pranešimas paremtas iki tol istoriografijoje menkai naudotais šaltiniais – parapijų metrikų knygomis, apimančiomis tiek Vilniaus miesto parapijų (Šv. Jonų, Šv. Juozapo Arimatiečio ir Nikodemo bei Šv. Stepono), tiek ir aplinkinių Vilniaus vyskupijai priklausiusių miestelių ir kaimų parapijų (Čiudeniškių, Karkažiškių, Kernavės, Lavoriškių, Musninkų, Pabaisko ir Šumsko) duomenis.   Paskaitoje taip pat kalbama apie pakrikštytų nesantuokinių ir santuokinių vaikų skaičiaus tendencijas per visą XVIII a., numanomus nesantuokinių pakrikštytų vaikų likimus.
43:13
November 10, 2022
3.32 - Knygos „Surasti tiesą: pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime“ sutiktuvės
3.32 - Knygos „Surasti tiesą: pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime“ sutiktuvės
2022 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko knygos „Surasti tiesą: pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime“ sutiktuvės. Dalyvavo knygos sudarytoja dr. Rūta Čapaitė, straipsnių autorės Gitana Zujienė, dr. Agnė Railaitė-Bardė. Renginį vedė dr. Sigitas Narbutas. Falsifikatų arba klastočių buvo visais laikais. Klastočių iniciatoriai ir jų siekiai, kaip ir klastojimo objektai (tiek materialūs, tiek nematerialūs), buvo labai įvairūs. Skirtingi buvo ir falsifikatoriai, tiek kalbant apie jų visuomeninį statusą, tiek apie meistriškumą. Falsifikatų kokybė buvo labai įvairi. Kai kurie labai aukštos kokybės falsifikatai atskleidžiami tik dabar, kai kurie jų lieka ir toliau neatskleisti.   Mokslinių straipsnių rinkinys „Surasti tiesą: pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime“ – tai siekis į falsifikatų problematiką pažvelgti per pagalbinių istorijos mokslų prizmę. Straipsnių autoriai – Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai, dirbantys mokslo institutuose, universitetuose, muziejuose, archyvuose.  
42:40
October 11, 2022
3.31 - „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“
3.31 - „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“
Naujausios karo istoriko prof. Valdo Rakučio knygos „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“ sutiktuvės. Karo  istorikas Valdas Rakutis kviečia į intriguojantį istorinį žygį – pažinti XVIII amžių Lietuvoje taip, kaip lig šiol niekas nemėgino: naujai pažvelgti į lenkų ir mūsų istorikų sukurtus mitus bei pakalbėti apie šio amžiaus aukštumas ir žemumas be išankstinių nuostatų. Žvelgti į jas ne iš šalies, ne vien ieškant kaltų, o kaip į savo praeitį ir patirtį. Autorius klausia, ar Abiejų Tautų Respublikos likimas galėjo pasisukti kitaip, jei būtų atsiradęs stiprus vadovas? Pasakyčiau taip: vadovų, protingų žmonių gal ir buvo. Bet kažkas atsitiko ne tik jiems, kažkas nutiko ir kolektyvinei sąmonei: tai, kas nesvarbu, visiems tapo labai svarbu, o tai, kas svarbu – niekam nerūpėjo. Kas kalčiausias, kad Abiejų Tautų Respublika – didelė ir sena valstybė – XVIII amžiaus pabaigoje tiesiog dingo iš Europos žemėlapio? Protinga, gudri ir neįtikėtinai godi Rusijos imperatorė Jekaterina II, visais įmanomais būdais kiršinusi vienus su kitais Respublikos tautos žiedą, stabdžiusi reformas, manipuliavusi net mūsų valdovais, o paskui, pasitelkusi Austriją ir Prūsiją, užgrobusi mūsų žemes. O gal kalti patys Lietuvos ir Lenkijos didikai bei bajorai, kad laikėsi įsikibę Antikos idealų ir neleido valstybei judėti į priekį? Kita vertus – ar Istorija galėjo sužaisti kitokią šachmatų partiją? V. Rakutis paprastai, lyg šnekučiuotumėtės vakarodami savo namuose, pasakoja apie XVIII amžiaus Lietuvos ir Lenkijos valstybę – Abiejų Tautų Respubliką – bei jos visuomenę. Ne tik dalijasi įžvalgomis apie to meto įvykius bei jų pasekmes, bet ir gretina su šiandiena.
49:51
September 30, 2022
3.30 - Lietuvių? Katalikų? Mokslo? Akademija?
3.30 - Lietuvių? Katalikų? Mokslo? Akademija?
Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos pirmininko Liudo Jovaišos paskaita.  Lektorius apžvelgia seniausios Lietuvoje akademinės organizacijos raidos laikotarpius, gilinasi į lig šiol kilusias kontroversijas dėl LKMA tapatybės ir veiklos ir svarto, ar Akademijos pavadinimas adekvačiai atliepia jos tapatybę.
44:45
September 12, 2022
3.29 - Tado Daugirdo veikla Varšuvoje (1877-1891): nuo dailininko iki archeologo
3.29 - Tado Daugirdo veikla Varšuvoje (1877-1891): nuo dailininko iki archeologo
Tadas Daugirdas priklauso tam lietuvių Tautinio atgimimo veikėjų sparnui, kuris turėjo didelę įtaką tautinės savimonės formavimuisi ir valstybingumo simbolių kūrimui, tačiau ilgainiui pasiliko istorinės atminties periferijoje. Daugirdas yra bene ryškiausias šio užmiršto „kultūrinio sparno“ veikėjas. Jo asmenybė gerai atspindi lietuviškos tapatybės ir virsmus, ženklinančius XIX ir XX a. sandūroje kilusio lietuvio inteligento tipo formavimąsi. Daugirdo veikla apėmė bent kelias kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo sritis: tapybą, archeologiją, muziejininkystę, etnologiją, publicistiką.   Paskaitoje doc. dr. Eligijus Raila aptarė mažiau pažintus, bet lemiamą įtaką Tado Daugirdo asmenybės formavimuisi turėjusius metus, praleistus Varšuvoje. Pranešimas parengtas, įgyvendinant mokslo tyrimų projektą „Tadas Daugirdas: trispalvės savimonės archeologija”.
01:02:37
September 02, 2022
3.28 - Akademiko Stepono Kolupailos 130-osioms gimimo metinėms
3.28 - Akademiko Stepono Kolupailos 130-osioms gimimo metinėms
2022 m. rugsėjo 14 d. sukanka 130 metų, kai Tuminiškėse (Daugpilio apskr. Latvija) gimė Steponas Kolupaila (1862–1964) S. Kolupailos akademiniai pasiekimai buvo įvertinti ne tik Lietuvoje ar Europoje, bet ir JAV. S. Kolupailai teko gyventi sudėtingų istorinių pervartų laikotarpiu, bet jis niekada neužmiršo Lietuvos, kiek galėdamas dirbo jos labui. S. Kolupaila garsėjo kaip žmogus, sugebėjęs derinti mokslinę veiklą su visuomenine: daugybės draugijų narys, skautas, taip pat aistringas keliautojas, kraštotyrininkas, fotografas, mokslo populiarintojas. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje saugomas S. Kolupailos personalinis fondas F366 bei Stepono Kolupailos asmeninės bibliotekos kolekcija. Apie S. Kolupailos svarbiausius gyvenimo etapus ir nuopelnus hidrologijos srityje pasakoja akademikas Kęstutis Kilkus. Kalbino Inga Berulienė.
21:48
September 01, 2022
3.27 - Vaizdo pasakojimas „Konstantinas Jablonskis – bibliofilas“
3.27 - Vaizdo pasakojimas „Konstantinas Jablonskis – bibliofilas“
Prieš 130 metų, 1892 metų rugpjūčio 23 dieną Latvijoje, Mintaujoje (dabar – Jelgava) gimė Konstantinas Jablonskis – teisininkas, istorikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Jo asmeninė biblioteka šiandien saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Šios gražios sukakties proga Bibliotekoje 2022 m. liepos 11 – rugsėjo 19 d. veikia paroda „Konstantinas Jablonskis – bibliofilas“. Apie memorialiniame akademiko K. Jablonskio fonde saugomą biblioteką vaizdo siužete pasakoja viena iš parodos rengėjų – Retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė. Turinys 0:00:00 Įvadas 0:04:20 Konstantino Jablonskio biografijos bruožai 0:07:58 Jono Jablonskio knygų nuosavybę liudijantys ženklai 0:11:49  Bibliotekos kūrimas 0:20:59  Bibliografinės retenybės ir unikumai. Dviejų čekiškų inkunabulų konvoliutas 0:24:27 Bibliografinės retenybės ir unikumai. Senieji spaudiniai lietuvių kalba 0:29:59 Bibliografinės retenybės ir unikumai. Senoji lituanika 0:33:25 Bibliografinės retenybės ir unikumai. Periodiniai leidiniai 0:36:37 Bibliografinės retenybės ir unikumai. Smulkioji spauda 0:37:52 Ankstesniųjų savininkų knygos nuosavybės ženklai 0:40:00 Apibendrinimas
42:38
August 22, 2022
3.26 - Viešas slaptas Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos dienoraštis
3.26 - Viešas slaptas Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos dienoraštis
Istorikės dr. Jolitos Sarcevičienės paskaita „Viešas slaptas Merkinės seniūno A. K. Sapiegos dienoraštis“. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje saugomas Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos 1722–1733 m. rašytas dienoraštis – išskirtinės apimties ir vertės šaltinis. Daugiau kaip 750 puslapių apimties rankraštyje regime itin smulkiai aprašytą Sapiegų giminės atstovo kasdienybę: susitikimus su pačiais įvairiausiais asmenimis (valstybės pareigūnais, giminaičiais, klientais ar pavaldiniais), dalyvavimą LDK Vyriausiojo Tribunolo, seimelių, Seimo veikloje, gausią korespondenciją, valdų administravimo kasdienybę, keliones ir nuolat patiriamus nepatogumus dėl šlubuojančios sveikatos. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dienoraštyje autorius turėjo atskleisti visą savo gyvenimą, aprašyti kiekvieną savo darbą ir pasidalinti slapčiausiomis mintimis. Vis dėlto A. K. Sapiega nutylėjo daugelį savo gyvenimo dalykų, o pateikiamą informaciją skyrė tik tam tikram žmonių ratui. Kas tie dienoraščio skaitytojai? Kodėl autorius nebuvo iki galo atviras? Pristatydama neseniai išleistą knygą, šiuos ir kitus klausimus, kilusius tyrinėjant, verčiant ir rengiant spaudai A. K. Sapiegos dienoraštį, paskaitoje „Viešas slaptas Merkinės seniūno A. K. Sapiegos dienoraštis“ aptaria Lietuvos istorijos instituto darbuotoja dr. Jolita Sarcevičienė.
56:59
July 01, 2022
3.25 - Ukrainos Dovydo ir Rusijos Galijoto kova: kada laukti atomazgos?
3.25 - Ukrainos Dovydo ir Rusijos Galijoto kova: kada laukti atomazgos?
2022 m. gegužės 12 d. Vilniaus Graikų apeigų katalikų bažnyčioje vykusiame  renginyje, skirtame Ukrainos istorijai ir kultūrai, viešą paskaitą „Ukrainos Dovydo ir Rusijos Galijoto kova: kada laukti atomazgos?“ skaitė istorikas dr. Darius Baronas. Renginio metu rinktos aukos dešimčių karo pabėgėlių iš Ukrainos, priglobtų Vilniaus bazilijonų vienuolyne, maitinimui.
40:25
June 15, 2022
3.24 - Apie O. von Mauderodės spaustuvę
3.24 - Apie O. von Mauderodės spaustuvę
1881–1944 m. Tilžėje (dabar Sovetskas, Kaliningrado sritis) veikusi O. von Mauderodės spaustuvė paliko reikšmingą pėdsaką lietuviškos knygos istorijoje. Joje pasirodė beveik visi reikšmingiausi Mažosios Lietuvos lietuviški spaudiniai, taip pat apie 800 Didžiajai Lietuvai skirtų leidinių. Spaudos draudimo laikotarpiu O. von Mauderodės įmonė buvo viena pagrindinių, spausdinusių knygas lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis (kontrafakcinius leidinius). Kaip spaustuvininkas, O. von Mauderodė buvo aukštai iškėlęs leidinių poligrafinės kokybės kartelę, itin rūpinosi meniniu knygų apipavidalinimu. Prof. D. Kaunas, Mažosios Lietuvos krašto tyrėjas, knygotyrininkas savo pasakojime pristato Mauderodės vardo kilmę ir giminystės ryšius, atskleidžia jį kaip spaustuvininką, pramonininką, visuomenininką.Taip pat aptaria Mauderodės spaustuvėje spausdintus leidinius, jų kokybę, bibliofilinę reikšmę, palygina veiklą kitų Mažosios Lietuvos krašto spaustuvių kontekste. Turinys 0:00:00 Kas paskatino domėtis Mažosios Lietuvos krašto istorija ir paveldu? 0:02:32  Mauderodės vardo kilmė ir giminystės ryšiai 0:12:49 Otto von Mauderodė – spaustuvininkas, pramonininkas 0:14:04 Mauderodės spaustuvė 0:24:24 Otto von Mauderodė – visuomenininkas 0:26:13 Mauderodės spaustuvėje spausdinti leidiniai 0:39:33  Ar Mauderodės leidiniai šiandien retenybė? 0:43:23  Mauderodės spaustuvės tolesnis tyrimas 0:48:29  Kitos Mažosios Lietuvos krašto spaustuvės
53:22
May 27, 2022
3.23 - Paskaita „Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena per muzikinę prizmę“
3.23 - Paskaita „Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena per muzikinę prizmę“
Lietuvos žemėje karaimai kaip savita bendruomenė žinoma nuo XIV a. pabaigos. Šių laikų karaimai yra visiškai integravęsi į modernios Lietuvos visuomenę, tačiau karaimų bendruomenė čia yra labai negausi – vos apie 200 žmonių. Svarbu pabrėžti, kad nepaisant mažo žmonių skaičiaus, kultūriniai karaimų savitumai, papročiai, žodinis ir materialusis paveldas, religija yra ne tik gyvi, bet ir funkcionuoja. Šių ypatumų visuma – stiprus Lietuvos karaimų kultūros pamatas, sudarantis ir karaimiškos tapatybės esmę.   Paskaitoje kultūrologė dr. Karina Firkavičiūtė apžvelgia kai kuriuos įdomesnius karaimų praeities ir nūdienos reiškinius kaip karaimų kultūros paveldo dalį, kuri atsiskleidžia per garsų pasaulį ir jo ypatybes.
56:32
May 09, 2022
3.22 - Skaitome kartu. Ukrainos autoriai (II dalis)
3.22 - Skaitome kartu. Ukrainos autoriai (II dalis)
Tęsiame rubriką „Skaitome kartu“ pristatydami šiuolaikinio ukrainiečių autoriaus Serhijaus Žadano kūrybą. Kviečiame pasiklausyti ištraukos iš jo romano „Anarchy in the UKR“. S. Žadanas – šiuolaikinis ukrainiečių prozininkas, poetas, publicistas, literatūros renginių, roko koncertų, teatralizuotų performansų ir pilietinio nepaklusnumo akcijų organizatorius. Dažniausia rašytojo kūrybos tema – jo kartos brendimas postsovietinės Rytų Ukrainos mieste. S. Žadanas gimė 1974 m. Starobilske, Luhansko srityje, šiuo metu gyvena Charkove. Baigė ukrainiečių ir vokiečių filologijos studijas, apgynė disertaciją apie ukrainiečių futurizmo poeziją. Yra išleidęs septyniolika poezijos rinkinių ir šešis romanus. Lietuvių skaitytojams autorius pažįstamas iš kūrinių „Depeche Mode“ (Kitos knygos, 2008) ir „Anarchy in the UKR“ (Kitos knygos, 2010) ir „Internatas" (Kitos knygos, 2022), visas šias knygas galite užsisakyti mūsų bibliotekoje. Muzika: „Жадан і Собаки“ („Žadanas ir šunys“)  – „Діти“ („Vaikai“). Parengė Vika Petrikaitė.
10:24
April 28, 2022
3.21 - Paskaita „Leiskite ir man, ką galvoju, pasakyti!“: Apie Vincento Ignaco Marevičiaus kūrybą ir veiklųjį patriotizmą
3.21 - Paskaita „Leiskite ir man, ką galvoju, pasakyti!“: Apie Vincento Ignaco Marevičiaus kūrybą ir veiklųjį patriotizmą
Lektorė dr. Lina Balaišytė iš Lietuvos kultūros tyrimų instituto paskaitoje pristatė XVIII a. pabaigoje Vilniuje gyvenusio rašytojo, reformų rėmėjo ir aistringo visuomenės kritiko Vincento Ignaco Marevičiaus (Wincenty Ignacy Marewicz, 1755–1822) veiklą ir plačiau aptarė jo kūrybą, įdomius autoriaus apmąstymus apie save ir savo gyvenamąjį laiką.
41:56
April 21, 2022
3.20 - Naujos knygos vokiečių kalba
3.20 - Naujos knygos vokiečių kalba
Bibliotekos lentynas papildė knygos vokiečių kalba apie Prūsiją; moksliniai straipsniai, skirti raganavimo nusikaltimams bei Martyno Liuterio pozicijai šiuo klausimu aptarti; studija apie Rytų Europos pilietinių visuomenių raidą ir kiti intriguojantys leidiniai.  Kviečiame klausyti įrašo apie gautas knygas vokiečių kalba.
16:49
April 14, 2022
3.19 - Paskaita apie M. Römerio vaidmenį, steigiant administracinį teismą Lietuvoje
3.19 - Paskaita apie M. Römerio vaidmenį, steigiant administracinį teismą Lietuvoje
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto prof. dr. Ievos Deviatnikovaitės vieša paskaita „M. Römerio vaidmuo, steigiant administracinį teismą Lietuvoje“. Paskaitos metu lektorė pristato administracinio teismo klausimą tarpukario Lietuvoje. Įvardytos institucijos, kurios atliko administracinio teismo funkciją, asmenybės ir jų darbai, siekiant įsteigti Lietuvoje administracinį teismą, analizuojamas išskirtinis M. Römerio vaidmuo. Paskaitoje remiamasi Vyriausiojo Tribunolo, kitų institucijų, nagrinėjusių administracines bylas, praktikos pavyzdžiais, ištraukomis iš M. Römerio dienoraščių, Seimo stenogramų, tuometinės spaudos. Paskaitos pagrindas – profesorės parengta ir leidybai parengta monografija „Administracinio teismo istorija Lietuvoje 1918–1940 m.“. Paskaitos struktūra: I. Administracinis teismas, tarpukario konstitucijos ir M. Römeris. II. Valstybės Tarybos statutas ir M. Römeris. III. Teismų reforma, administracinis teismas ir M. Römeris. IV. 1932 m. Administracinio teismo įstatymo projektas ir M. Römeris. V. A. Merkys, administracinis teismas ir M. Römeris.
56:29
April 07, 2022
3.18 - Dr. S. Narbuto paskaita „Motiejaus Strijkovskio Kronika – paminklas Livonijos karo nugalėtojams“ (II dalis)
3.18 - Dr. S. Narbuto paskaita „Motiejaus Strijkovskio Kronika – paminklas Livonijos karo nugalėtojams“ (II dalis)
2022 m. kovo 21 d. sukako 475 metai nuo istoriko, poeto, rašytojo, kartografo Motiejaus Strijkovskio gimimo. Be to, šiemet sukako ir 440 metų nuo jo parašytos Kronikos– pirmos išspausdintos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos ‒ pasirodymo. Norėdamas suprantamai pristatyti gausią įvairiažanrę M. Strijkovskio kūrybą, lektorius pažintį su autoriumi pradeda nuo pasakojimo apie jo mokslą ir studijas, apie išskirtinių asmenų, kurie ir suformavo produktyvų kūrėją, įtaką bei poveikį jam. Lektorius aptaria ryškiausius M. Strijkovskio kūrinius, pradedant nuo poemos, išaukštinusios lietuvių pergalę Ulos kautynėse 1564 m. ir baigiant eiliuota Lietuvos istorija bei Kronika. Pastaroji plačiai išgarsino ne tik lietuvių kilminguosius, Livonijos karo nugalėtojus (jiems dedikuoti paskiri šio veikalo skyriai ar knygos), bet ir patį autorių. Kronikos pirmąją dalį į lietuvių kalbą yra išvertusi talentinga vertėja, gabi pedagogė ir literatūros istorikė Eglė Patiejūnienė (1964–2017). Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas numato tą vertimą išleisti. Paskaitoje cituojami dr. E. Patiejūnienės ir dr. S. Narbuto vertimai.
26:16
March 31, 2022
3.17 - Dr. S. Narbuto paskaita „Motiejaus Strijkovskio Kronika – paminklas Livonijos karo nugalėtojams“ (I dalis)
3.17 - Dr. S. Narbuto paskaita „Motiejaus Strijkovskio Kronika – paminklas Livonijos karo nugalėtojams“ (I dalis)
2022 m. kovo 21 d. sukako 475 metai nuo istoriko, poeto, rašytojo, kartografo Motiejaus Strijkovskio gimimo. Be to, šiemet sukako ir 440 metų nuo jo parašytos Kronikos– pirmos išspausdintos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos ‒ pasirodymo. Norėdamas suprantamai pristatyti gausią įvairiažanrę M. Strijkovskio kūrybą, lektorius pažintį su autoriumi pradeda nuo pasakojimo apie jo mokslą ir studijas, apie išskirtinių asmenų, kurie ir suformavo produktyvų kūrėją, įtaką bei poveikį jam. Lektorius aptaria ryškiausius M. Strijkovskio kūrinius, pradedant nuo poemos, išaukštinusios lietuvių pergalę Ulos kautynėse 1564 m. ir baigiant eiliuota Lietuvos istorija bei Kronika. Pastaroji plačiai išgarsino ne tik lietuvių kilminguosius, Livonijos karo nugalėtojus (jiems dedikuoti paskiri šio veikalo skyriai ar knygos), bet ir patį autorių. Kronikos pirmąją dalį į lietuvių kalbą yra išvertusi talentinga vertėja, gabi pedagogė ir literatūros istorikė Eglė Patiejūnienė (1964–2017). Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas numato tą vertimą išleisti. Paskaitoje cituojami dr. E. Patiejūnienės ir dr. S. Narbuto vertimai.
18:50
March 31, 2022
3.16 - Skaitome kartu. Ukrainos autoriai (I dalis)
3.16 - Skaitome kartu. Ukrainos autoriai (I dalis)
Rinkinys „Po živomu“ („Per širdį“) išleistas 2016 m. rudenį. Kūriniai alsuoja autorių, likimo valia atsidūrusių tragiškų 2014-2016 m. Ukrainos įvykių epicentre, skausmu. Rinkinį sudaro eilėraščiai, esė, laiškai, dienoraščių ištraukos, nuotraukos ir grafikos darbai – iš esmės tai meniniai reportažai iš įvykio vietos. Rinkinio autoriai – Ukrainos poetai, žurnalistai, tinklaraštininkai ir dailininkai – vietos gyventojai: kovotojai savanoriai, pabėgėliai iš pafrontės ir okupuotų rajonų. Skaitome ištraukas iš Nadeždos Sevastopolskajos (slapyvardis) – tinklaraštininkės,  prozininkės dienoraščio. Skaito Vika Petrikaitė.
09:42
March 24, 2022
3.15 - Monografija „Pranciškaus Skorinos portretas“
3.15 - Monografija „Pranciškaus Skorinos portretas“
Apie naujausią dr. Iljos Lemeškino monografiją „Pranciškos Skorinos portretas“, kuri buvo pristatyta šių metų Knygų mugėje, pasakoja dr. Alma Braziūnienė, Knygos muziejaus vedėja. Monografiją išleido Lietuvių kalbos institutas ir Prahos lingvistų būrelis. Ši tarpdisciplininio pobūdžio monografija vertinga lingvistiniu, tekstologiniu, knygotyriniu, kultūros istorijos aspektu, į jos tyrimo lauką patenka lyginamieji knygų grafikos bei tapybos objektai. Monografijoje pristatomas svarbiausias atradimas – išaiškinti tikslūs Pranciškaus Skorinos gimimo metai. Dr. A. Braziūnienė aptaria ir visų keturių šios monografijos laidų, pasirodžiusių 2020–2022 metais, ypatumus, pabrėždama, kad šis leidinys pasižymi knygos meno ir turinio vienove. Kodėl šios knygos puslapiuose pavaizduotos skraidančios musės ir kas jas sieja su Skorinos portretu, klausomės garso įraše. 2022-ieji – Pranciškaus Skorinos metai.
16:26
March 17, 2022
3.14 - „Vilko vaikai: „Jei ne Lietuva, manęs jau nebūtų“
3.14 - „Vilko vaikai: „Jei ne Lietuva, manęs jau nebūtų“
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pokariu Lietuvą pasiekė visuotinė migracija iš Rytų Prūsijos. Lietuvos vaidmuo Rytprūsių krašto vokiečių istorijoje pokario metais buvo itin svarbus – šalis tapo prieglobsčiu tūkstančiams išbadėjusių ir nuo mirties besivaduojančių vaikų. Tačiau kalbėti apie savo likimus totalitaristinių diktatūrų aukos išdrįso tik po daugiau nei penkiasdešimties metų tylos.  LMA Vrublevskių bibliotekoje viešą paskaitą „Vilko vaikai: „jei ne Lietuva, manęs jau nebūtų“ skaitė Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė. Paskaita skirta atkurtos Lietuvos nepriklausomybės dienai atminti.  Paskaitos metu doktorantė Rūta Matimaitytė pristatė vilko vaikų istorijos siužetą, plačiau papasakojo apie vilko vaikų likimus Lietuvoje. Lektorė atskleidė, kokią reikšmę vilko vaikams turėjo sovietmečio tyla, kaip pasikeitė šių žmonių gyvenimai, Lietuvai tapus nepriklausoma, demokratine valstybe.  Lektorės rengiama paskaita yra sudėtinė jos tyrimų ir disertacijos „Vaikų migracija į sovietų Lietuvą 1944–1960 metais: istorija, atmintis ir trauma“ dalis.
41:17
March 11, 2022
3.13 - Dauginimo priemonėmis spausdinti periodiniai leidiniai, saugomi Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos fonde
3.13 - Dauginimo priemonėmis spausdinti periodiniai leidiniai, saugomi Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos fonde
Pranešime aptariama Senosios periodikos fonde saugomų XIX–XX a. leidinių, išleistų dauginimo priemonėmis: hektografu, rotatoriumi, kopijavimo aparatu, kolekcija. Tyrinėjant ją, suregistruota 255 įvairių leidėjų laikraštėlių, žurnalų, informacinių biuletenių, vienkartinių leidinių, skirtų savišvietai, informacijos sklaidai, organizaciniams klausimams ir pramogai. Kalbos atžvilgiu dauginimo priemonėmis išleista periodika labai įvairi. Apie pačias dauginimo priemones ir jomis ne tik Lietuvoje, bet ir išeivijoje spausdintus periodinius leidinius pasakoja Aida Grybienė, Retų spaudinių skyriaus Senosios periodikos sektoriaus vadovė. 0.00 – įžanga apie pirmuosius dauginimo prietaisus, atsiradusius dar XVIII a. pabaigoje; 3.56 – apie hektografą-šapirografą ir hektografo principu veikiančią spiritinę dauginimo mašiną, bei trafaretinius dauginimo prietaisus; 8.22 – apie fonduose saugomų leidinių būklę ir jų įvairovę; 13.55 – apie Lietuvos kariuomenės laikraštėlius; 15.60 – apie mokymosi įstaigose leistus periodinius leidinius; 16.51 – apie Komunistų partijos ir komjaunimo pogrindinius leidinius; 17.24 – apie itin retus pogrindinius periodinius leidinius.
23:28
March 03, 2022
3.12 - Apie O. Maksimaitienę, pirmąją sieninio Lietuvos istorijos žemėlapio sudarytoją
3.12 - Apie O. Maksimaitienę, pirmąją sieninio Lietuvos istorijos žemėlapio sudarytoją
T. Vrublevskio skaitykloje eksponuojama paroda, skirta Onos Maksimaitienės 120-osioms gimimo metinėms pažymėti. Ši Lietuvos istorijos mokslui bei švietimo sistemai daug nusipelniusi legendinė asmenybė, gimusi 1902 metais, buvo viena pirmųjų profesionalių istorikių su universitetiniu išsilavinimu. Ji vis dar lieka nepelnytai užmiršta ir neįvertinta. Apie O. Maksimaitienės gyvenimo kelią ir nuopelnus istorijos mokslui ir Panevėžio miestui pasakoja mokslo darbuotoja Rasa Sperksienė.
18:40
February 24, 2022
3.11 - XVI a. Tetraevangelija – daugialypė ženklų sistema ir informacijos šaltinis (2 dalis)
3.11 - XVI a. Tetraevangelija – daugialypė ženklų sistema ir informacijos šaltinis (2 dalis)
Restauruojant XVI a. Tetraevangeliją, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos restauratorė Gražina Smaliukienė aiškinosi šios knygos dekoro kaip puošybos elementų visumą, sietiną su knygos turiniu. Tyrimo metu buvo atskleista Tetraevangelijos proveniencijų, įrašų, vandenženklių ir knygos sandaros elementuose užkoduota informacija. Tai leido suprasti bei paaiškinti ir Tetraevangelijoje rastas įvairių jos gyvavimo laikotarpių žymas, kūrimo subtilybes ir pakitimus. Audiopranešime pristatomi nauji knygos įrišo tyrimo metodai ir jų rezultatai. Ši išplėtota istorinių knygų įrišų studija leis žymiai įvairiapusiškiau pažvelgti į knygą kaip į daugialypį kultūros reiškinį. Antras epizodas 1. Tyrimo apibendrinimas (0:00) 2. Įspaudai (4:35)
21:02
February 17, 2022
3.10 - XVI a. Tetraevangelija – daugialypė ženklų sistema ir informacijos šaltinis (1 dalis)
3.10 - XVI a. Tetraevangelija – daugialypė ženklų sistema ir informacijos šaltinis (1 dalis)
Restauruojant XVI a. Tetraevangeliją, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos restauratorė Gražina Smaliukienė aiškinosi šios knygos dekoro kaip puošybos elementų visumą, sietiną su knygos turiniu. Tyrimo metu buvo atskleista Tetraevangelijos proveniencijų, įrašų, vandenženklių ir knygos sandaros elementuose užkoduota informacija. Tai leido suprasti bei paaiškinti ir Tetraevangelijoje rastas įvairių jos gyvavimo laikotarpių žymas, kūrimo subtilybes ir pakitimus. Audiopranešime pristatomi nauji knygos įrišo tyrimo metodai ir jų rezultatai. Ši išplėtota istorinių knygų įrišų studija leis žymiai įvairiapusiškiau pažvelgti į knygą kaip į daugialypį kultūros reiškinį. Pirmas epizodas 1. Įžanga XVI a. Tetraevangelijos kūrimosi prielaidos ir apibūdinimas (0.00) 2. Proveniencijos, įrašai ir pažaidos (4.50) 3. Užsagos (12.57)
19:49
February 17, 2022
3.9 - Knyga „Akademiko Tado Ivanausko fenomenas“ (II epizodas)
3.9 - Knyga „Akademiko Tado Ivanausko fenomenas“ (II epizodas)
Akademikas Mečislovas Žalakevičius pristato knygą „Akademiko Tado Ivanausko fenomenas“. Įkurtos institucijos, pasekėjai ir mokiniai 0:00 Publikacijos 6:36 Visuomeninė veikla, apdovanojimai, visuomenės įvertinimas 11:56
19:02
February 08, 2022
3.8 - Knyga „Akademiko Tado Ivanausko fenomenas“ (I epizodas)
3.8 - Knyga „Akademiko Tado Ivanausko fenomenas“ (I epizodas)
Akademikas Mečislovas Žalakevičius pristato ką tik išleistą savo naujausią knygą „Akademiko Tado Ivanausko fenomenas“. Knygą sudaro 14 dalių, 76 skyriai ir 6 baigiamieji skyreliai. Tai vientisas kūrinys, sukomponuotas pagal tam tikrą struktūrą, kurioje visos dalys ir skyriai tarpusavyje susiję ir leidžia suprasti daugelį akad., prof. Tado Ivanausko pasirinkimų, jo gyvenimą ir kelio posūkius, darbų kryptis, siekį dirbti Lietuvai ir Lietuvos žmonėms, tam kilniam tikslui atiduodant visas savo jėgas ir laiką, visą tai, kas žmogui yra brangiausia – savo gyvenimą. Apie monografiją 0:00 Kilmė, šeima 4:27 Išsilavinimas, šeima 14:21
19:08
February 08, 2022
3.7 - Lietuvos abolicionistų leidinio šimtmetis
3.7 - Lietuvos abolicionistų leidinio šimtmetis
Prieš 100 metų, 1922 m. pradžioje, pasirodė dvimėnesinis Lietuvos abolicionistų draugijos žurnalas „Lietuvos abolicionistas“. Abolicionizmo idėjos gimė XIX amžiuje Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip judėjimas dėl vergijos panaikinimo. Europoje šis judėjimas įgijo kitokį pobūdį – tapo kova už moterų išlaisvinimą iš prostitucijos vergijos. Abolicionistų požiūriu, prostitucija nelaikytina teisėtu verslu ar normalia profesija. Tai yra smurto prieš moteris forma, kadangi moterys dažniausiai įsitraukia į prostituciją ne savo noru, o dėl nepalankių socialinių ir ekonominių aplinkybių. Nors Lietuvos abolicionistų draugijos leidinys ėjo gana trumpai, vis dėlto jis paliko savitą, ryškų pėdsaką lietuviškų socialinės tematikos leidinių istorijoje, o jo gvildenti žmogaus teisių klausimai nėra praradę aštrumo net ir praėjus šimtmečiui.  Įrašą parengė ir ištrauką paskaitė Jolanta Stasytė-Berniūnienė.
10:56
February 04, 2022
3.6 - Ar sulauksime ženklelio, skirto Vilniaus jubiliejui?
3.6 - Ar sulauksime ženklelio, skirto Vilniaus jubiliejui?
Ženklelių kolekcijos ir parodos „Vilnius ženkleliuose“ pristatymo renginys įvyko sausio 20 dieną. Dalyvavo parodos rengėjai dr. Birutė Railienė ir Darius Raila, kolekcininkas Kęstutis Skerys, numizmatas Vincas Ruzgas. Vakaro metu buvo aptarta šiuolaikinių ženklelių kokybė, kolekcininkų rūpesčiai, identifikuojant ženklelius, bei pasvarstyta, ar galime tikėtis Vilniui skirto ženklelio artėjančio jubiliejaus proga. Klausykite ištraukos iš renginio audioįrašo: Iki vasario 8 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos fojė, trijų stendų ekspozicijoje, pristatomi ženkleliai iš albumo. Paroda skirta Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui.
14:28
January 27, 2022
Ep. 3.5 - Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė, arba Moteris, kurios vardu pavadinta Biblioteka
Ep. 3.5 - Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė, arba Moteris, kurios vardu pavadinta Biblioteka
Tęsiame paskaitų ciklą „Bibliopolio žvaigždynas“ pristatydami paskutinę 2021 m. paskaitą – dr. Redos Griškaitės „Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė, arba Moteris, kurios vardu pavadinta Biblioteka“.   Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė (Emilia z Beniowskich Wróblewska, 1830 m. spalio 5 d.–1886 m. gruodžio 23 d.) daugiausia žinoma kaip garsaus Vilniaus advokato ir visuomenės veikėjo Tado Vrublevskio (Tadeusz Stanisław Wróblewski, 1858–1925) motina, kurios vardas greta jos vyro Eustachijaus Vrublevskio (Eustachy Wróblewski) įamžintas 1912 m. Vilniuje įsteigtos Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) pavadinime.   Ši moteris dažniausiai minima Bibliotekai skirtuose leidiniuose ar jos sūnui Tadui Vrublevskiui, o pastaruoju metu – ir sūnui Augustinui Vrublevskiui (Augustyn Wróblewski, 1866–po 1913) skirtose biogramose ar biografijose. Rečiau Beniovskytė-Vrublevskienė įvardijama kaip 1830–1831 m. sukilimo dalyvio Bartolomėjaus Beniovskio (Bartłomiej Beniowski, 1800–1867) duktė ar kaip asmenybė, palaikiusi ryšius su garsiuoju savo vyro Eustachijaus sūnėnu, vienu iš 1863–1864 m. sukilimo vadų, o vėliau Paryžiaus Komunos generolu Valerijonu Vrublevskiu (Walery Wróblewski, 1836–1908). Taigi dažniausiai minima tik kartu su žymiais savo šeimos vyrais. Šios paskaitos tikslas – nuodugniau pažvelgti tiek į šios moters biografiją, tiek į rankraštinį palikimą, kurį sudaro literatūriniai darbai ir egodokumentinis paveldas. Visa ši unikali medžiaga šiandien tebesaugoma jos vardu pavadintoje Bibliotekoje.
52:28
January 26, 2022
Ep. 3.4 - Apie Baltarusių I. Luckevičiaus muziejaus senųjų knygų paveldą
Ep. 3.4 - Apie Baltarusių I. Luckevičiaus muziejaus senųjų knygų paveldą
Dr. Daiva Narbutienė, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja „Apie Baltarusių Ivano Luckevičiaus muziejaus senųjų knygų paveldą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“. Lektorė trumpai supažindina su Muziejaus istorija ir pateikia iš jo į Biblioteką patekusių senųjų knygų paveldo išsamų tyrimą. 1921 metais įkurto I. Luckevičiaus muziejaus atsiradimo ir gyvavimo istorija atspindi ypatingą Lietuvos sostinės kaip keliatautės kultūros miesto pobūdį ir baltarusių bendruomenės pastangas saugoti savo paveldą. Šio Muziejaus pagrindą sudarė istoriko, archeologo, bibliofilo ir aktyvaus Vilniaus baltarusių visuomenės veikėjo Ivano Luckevičiaus (1881–1919) sukauptas dokumentinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas, taip pat įvairūs archeologinių ekspedicijų metu įgyti eksponatai, padovanoti 1918 m. įkurtai Baltarusių mokslo draugijai. Dėl sudėtingų politinių aplinkybių 1945 m. muziejų panaikinus, jame buvę spaudiniai ir rankraščiai buvo perduoti tuometinei Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai.
22:51
January 19, 2022
Ep. 3.3 - Pirmojo lietuviško statybų žurnalo šimtmetis
Ep. 3.3 - Pirmojo lietuviško statybų žurnalo šimtmetis
Pirmojo lietuviško statybų žurnalo šimtmetis Prieš šimtą metų Lietuvoje pasirodė pirmasis periodinis lietuviškas leidinys statybų ir architektūros tema – mėnesinis žurnalas Statybos menas ir technika. Žurnalą leido Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos atstatymo komisariatas, spausdino Lietuvos valstybės spaustuvė Kaune. Įdomu, kad 1988 m. žurnalo Statyba ir architektūra vyriausiasis redaktorius Jonas Vėlyvis svarstė, ar sovietinį žurnalą galima laikyti tarpukario leidinio Statybos menas ir technika tąsa, prašė visuomenės patarimo tuo klausimu. Sovietinis statybų ir architektūros leidinys skelbė, kad buvo pradėtas leisti 1957 m. Leidėjas – Lietuvos atstatymo komisariatas – buvo Vidaus reikalų ministerijos padalinys, įsteigtas 1921 m. sausio 25 d. Įstaigai buvo pavesta rūpintis naujomis statybomis ir per Pirmąjį pasaulinį karą sunaikintų pastatų atstatymu. Komisariatas rengė statybų dokumentus: statybos taisykles ir įvairias instrukcijas, miestų ir miestelių plėtros planus, valstybinių ir visuomeninių pastatų, gatvių, kanalizacijos ir vandentiekio projektus, vadovavo miestų ir apskričių atstatymo komisijoms, tvirtino statybų projektus, prižiūrėjo privačias statybas, rūpinosi statybininkų mokymu, statybinių medžiagų gamyba, organizavo pastatų techninę priežiūrą. Vienas Lietuvos atstatymo komisariato veiklos barų buvo skleisti visuomenei žinias apie racionalias statybas, todėl 1922 metų sausio mėnesį imtas leisti žurnalas Statybos menas ir technika. Žurnale buvo viešinami Lietuvos atstatymo komisariato parengti dokumentai, aprašomi įvykę renginiai, skelbiamos statybinių medžiagų kainos ir kita informacija, pateikiama nemažai vaizdinės medžiagos: fotografijų, brėžinių, planų, pastatų projektų. Parengė Jolanta Stasytė Berniūnienė
07:33
January 12, 2022
Ep. 3.2 - Masonai ir knyga
Ep. 3.2 - Masonai ir knyga
Švietimo epochą, pritraukusią mąstytojų, filosofų, rašytojų dėmesį, reikėtų laikyti draugijų amžiumi ir filosofijos šimtmečiu. Viena tokių draugijų – masonai, arba dar kitaip vadinamieji laisvieji mūrininkai. XVIII a. plintant Apšvietos epochos idėjoms, masonų judėjimas neaplenkė Prūsijos. Ten veikusioms masonų ložėms priklausė ir su lituanistika susiję žinomi mokslininkai, kultūros bei švietimo darbuotojai, padarę didelę įtaką lietuvių kultūros plėtrai. Kviečiame pasiklausyti garso įrašo, kuriame dr. Kotryna Rekašiūtė trumpai pristato kai kuriuos reikšmingesnius su masonais bei lituanistika susijusius XVIII–XIX a. raštijos veikėjus Prūsijoje ir jų parengtus leidinius, saugomus Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
19:37
January 07, 2022
Ep. 3.1 - Iš archyvo. Apie savilaidą sovietmečiu
Ep. 3.1 - Iš archyvo. Apie savilaidą sovietmečiu
1972 metų kovo 19 d. pasirodęs pirmasis Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos numeris buvo naujo pasipriešinimo sovietinei totalitarinei sistemai etapo pradžia, galimybė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje skleisti informaciją paie bažnyčios ir tikinčiųjų teisių pažeidimus, apie protesto akcijas dėl valdžios pareigūnų neteisėtos veiklos.Tai buvo skaudžiausias smūgis propaganda, melu ir smurtu grindžiamai sovietinei sistemai. Apie pogrindžio spaudos arba savilaidos ypatumus, neįtikėtiną Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos sėkmę – ji buvo platinama net septyniolika metų , tai ilgiausiai be pertraukos ėjęs pogrindžio leidinys Sovietų sąjungoje, kalbame su tyrėjais ir tų įvykių dalyviais . Dalyvauja Egidijus Jaseliūnas, Sigitas Tamkevičius, Nijolė Sadūnaitė.
23:00
December 30, 2021
Ep. 2.68 - Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti (LDNKŠ) Centro komiteto (CK) posėdžių protokolai – Panevėžio krašto istorijos šaltinis
Ep. 2.68 - Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti (LDNKŠ) Centro komiteto (CK) posėdžių protokolai – Panevėžio krašto istorijos šaltinis
Kviečiame pasiklausyti LMA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriaus mokslo darbuotojos Rasos Sperskienėss parengto pranešimo apie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomus Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto posėdžių protokolus – vertingus lokalinės istorijos šaltinius. Juose randame įdomios informacijos apie draugijos skyrių Panevėžio krašte veiklą Pirmojo pasaulinio karo metais, minimi skyrių nariai, atskleidžiamas jų indėlis labdaringoje veikloje.
22:16
December 20, 2021
Ep. 2.67 - Naujos knygos vokiečių kalba
Ep. 2.67 - Naujos knygos vokiečių kalba
Kviečiame pasiklausyti audio įrašo apie naujas knygas vokiečių kalba.  Nuo senosios lietuvių kalbos etimologinio žodyno, kurį parengė Berlyno Humboldtų universiteto kalbininkai iki istorinių mūšių vaizdavimo. Nuo religijų poveikio meno raidai iki Nyderlandų tapybos ir „Mirties šokio" vėlyvaisiais Viduramžiais. Anotacijas parengė ir perskaitė Rita Novikovienė.
17:43
December 14, 2021
Ep. 2.66 - Nepažinti vardai. Meistras, kūręs profesinį knygrišystės meną
Ep. 2.66 - Nepažinti vardai. Meistras, kūręs profesinį knygrišystės meną
Leonas Panavas (1942–2011) kilo iš daug vyrų Panãvų pavardę turinčio Ignalinos krašto. Meistras minimas kai kuriose monografijose, disertacijose, mokslo straipsniuose, mokslo populiarinimo leidiniuose, knygrišystės profesionalų konferencijų pranešimuose. Apie jį prabilti skatina gausus kūrybingos vaizduotės ir išmanių rankų sukurtas knygrišystės paveldas, belaikė mirtis, jautrūs amžininkų liudijimai. Jo geriausi įrišai buvo sukurti apie 1990–2010 metus ir plačiai pasklido. Svarbus liudijimas apie knygrišį yra šilti atsiliepimai tų, kurie su juo bendravo, saugo jo įrištas knygas, geba jas lyginti su kitų meistrų darbais, įžvelgia originalumą ir išliekamąją vertę. Knygrišio viso rinkinio išsami paroda vyko Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje 2016 metų birželį. Pasakoja prof. akademikas Domas Kaunas. 
14:32
December 07, 2021
Ep. 2.65 - Kaip ieškoti nežemiškos gyvybės?
Ep. 2.65 - Kaip ieškoti nežemiškos gyvybės?
Kaip ieškoti nežemiškos gyvybės? Kviečiame klausytis paskaitos, kurioje buvęs Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro studentas Aivaras Vilutis papasakos apie savo kelią ieškant nežemiškos gyvybės, remiantis astrobiologijos mokslu. Atlikdamas praktiką agentūroje NASA, jaunas tyrėjas pradėjo visiškai naują projektą – kaip padedant dirbtiniam intelektui sukurti statistinį nežemiškų mėginių klasifikatorių, kuris galėtų nustatyti, ar tie mėginiai turi gyvybės ženklų. Paskaitos metu lektorius taip pat aptarė šiuos klausimus: kokiais principais remiamės, ieškodami tokios gyvybės, kokią pažįstame, ir tokios, kokios dar nepažįstame. Kokie dėsniai galėtų galioti universaliai gyvybei? Paskaitą lektorius baigs pasakojimu apie naujausią mokslinę patirtį, įgytą šią vasarą su Mėlynojo marmuro kosminių mokslų instituto (angl. Blue Marble Space Institute of Science) mokslininkais, vykdant naujų galimų biologinių ir fizinių technologijų gyvybės paieškas.  
51:40
December 06, 2021
Ep. 2.64 - Kodėl Vilniaus rotušė yra nebyli?
Ep. 2.64 - Kodėl Vilniaus rotušė yra nebyli?
„Vilniaus rotušė yra vienintelė rotušė Europoje, kuri neturi laikrodžio. Rotušės laikrodis yra savivaldos simbolis, jo dūžiai, pranešdami valandas, pagal kurias vyksta visas miesto gyvenimas, sakydavo, kad mes gyvename savo mieste, savo papročiais, savo įstatymais, esame šio miesto piliečiai, dalyvaujantys jo valdyme“, – sako akademikas Libertas Klimka. Gamtos mokslų daktaras, rašytojas L. Klimka parengė studiją „Vilniaus rotušė ir jos laikrodis“, kurioje apžvelgiama mechaninio laikrodžio išradimo ir tobulinimo istorija, jo reikšmė miesto bendruomenei, pristatoma Vilniaus rotušės laikrodžio ir jo varpų istoriografija. „Rotušės laikrodžio atstatymo pagrįstumas turi tvirtų argumentų, nes prieš kokį 20 metų tokie dalykai jau buvo keliami, bet atsitrenkdavo į pagrįstą nuomonę, kad visų pirma reikia išanalizuoti Lietuvos sostinės laikrodžio istoriją ir tada galvoti apie laikrodžio atstatymą. Profesorius L. Klimka kaip tik ėmėsi iniciatyvos parengti tokią studiją, šiandien mes ją turime ir atsirado objektyvus pamatas remiantis istorija eiti tolesnį kelią“, – kalbėjo A. Staponkus. Šiandien kviečiame pasiklausyti Liberto Klimkos pasakojimo apie Vilniaus rotušės laikrodį ir sužinoti, kaip laikrodis pakeitė vilniečių gyvenimus bei kodėl svarbiausioji miesto aikštė Vilniuje liko „kurčia ir akla".
11:39
December 01, 2021
Ep. 2.63 - Prisimenant geografą Ričardą Baubiną: „Lengviau kalbėti kaip apie įspūdį, o ne faktų rinkinį“
Ep. 2.63 - Prisimenant geografą Ričardą Baubiną: „Lengviau kalbėti kaip apie įspūdį, o ne faktų rinkinį“
Ričardas Baubinas gimė 1960 m. lapkričio 15 d. Bikėnų kaime (Ignalinos rajone) . 1978 m. baigė Dūkšto vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Dar studijų metais Vilniaus universitete buvo padėti tvirti pamatai vėlesniems moksliniams tyrimams, kurie apėmė gamtą, ekologiją ir socialinį gyvenimą. Vėlesniuose tyrimuose daug dėmesio skyrė regionų plėtrai, aktyviai dalyvavo rengiant ir įgyvendinant įvairias šalies ir užsienio programas. Apie kolegą prisiminimais dalijasi prof. dr. Donatas Burneika, kuris sako, kad apie jo veiklą „lengviau kalbėti kaip apie įspūdį, o ne faktų rinkinį“. 2021 m. lapkričio 15 – 2022 m. sausio 31 d. Gamtos tyrimų centro Konferencijų salėje, Akademijos g. 2, eksponuojama paroda „Ričardo Baubino „geografinis kodas“, skirta vienam ryškiausių Lietuvos geografų – Ričardui Baubinui (1960–2009) atminti.
18:56
November 15, 2021
Ep. 2.62 - Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas
Ep. 2.62 - Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas
Kviečiame pasiklausyti dr. Olgos Mastianicos paskaitos (Lietuvos istorijos institutas) paskaitos „Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas“. Kokį vaidmenį šiame sukilime jo vadovybė skyrė moterims? Ar Vilniuje veikė „moterų komitetai“? Kokią funkciją jie atlikdavo? Kodėl lūžinių istorinių įvykių akivaizdoje moterys neliko nuošalyje? Kiek moterų buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn? Kurie Vilniaus vienuolynai tapo moterų kalėjimais? Kada ir kaip moterys pasakojo apie savo patirtis sukilime? Apie ką jos nutylėjo? Ar 1863–1864 m. sukilimas ir jo pasekmės buvo moterų vidinių pokyčių laikotarpis? Ieškodama atsakymų į šiuos klausimus, O. Mastianica tyrinėjo moterų, gimusių Vilniuje, čia baigusių mokslus arba atvykusių į šį miestą sukilimo metais, likimus. Įdomu tai, kad naujausių informacijos šaltinių mokslininkė aptiko LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose.
01:14:55
November 09, 2021
Ep. 2.61 - Jurgis Ambraziejus Pabrėža – mokslininkas, pranciškonas
Ep. 2.61 - Jurgis Ambraziejus Pabrėža – mokslininkas, pranciškonas
Vienuolis, pedagogas ir botanikas, vaistažolininkas – štai tokia įvairiapusė buvo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, gyvenusio XIX amžiuje, veikla. Dabar jis apibūdinamas ir kaip įžvalgus mokslininkas, jautriasielis gydytojas, didis savo krašto istorijos gerbėjas, minias uždegantis oratorius ir dvasininkas, kuris savo gyvenimą ir talentą buvo paskyręs tarnauti žmonėms. Gal ir nieko keisto, kad jo vardas šiandien geriau prisimenamas Žemaitijoje, o ne visoje Lietuvoje – čia jis buvo laikomas net šventuoju. Apie Jurgį Ambraziejų Pabrėžą ir jo nuopelnus mokslui pasakoja prof. Giedrius Subačius. Radijo laidą parengė Inga Berulienė.
23:00
October 28, 2021
Ep. 2.60 - J. Horskio Pagarbos poemėlės ištraukos
Ep. 2.60 - J. Horskio Pagarbos poemėlės ištraukos
J. Horskio Pagarbos poemėlės ištraukos, apdainuojančios J.K.Chodkevičiaus žygius, vertimas. Vertė ir skaito S.Narbutas.
02:25
October 25, 2021
Ep. 2.59 - Nemirtingumo lauras fragmento vertimas
Ep. 2.59 - Nemirtingumo lauras fragmento vertimas
Skorulskis, Rapolas elegijos Nemirtingumo lauras fragmento vertimas. Vertė ir skaito S.Narbutas
04:50
October 25, 2021
Ep. 2.58 - Iš J. Mylijaus eilėraščių rinkinio
Ep. 2.58 - Iš J. Mylijaus eilėraščių rinkinio
Iš J. Mylijaus eilėraščių rinkinio Antra elegija vertimas. Vertė ir skaito S.Narbutas
04:52
October 25, 2021
Ep. 2.57 - Knygos pristatymas „Paslaptingasis Hiacinto žiedas iš Vilniaus"
Ep. 2.57 - Knygos pristatymas „Paslaptingasis Hiacinto žiedas iš Vilniaus"
Kviečiame klausytis LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusio mokslo studijos Bazilijus Hiacintijus „Panegirika Polocko sugriovimo proga“ (Padova, 1580) pristatymo audio įrašo. Knygos pristatyme dalyvavo pats studijos autorius, sudarytojas, vertėjas dr. Darius Antanavičius ir vertėjas dr. Sigitas Narbutas. Panegirika – tai Bazilijaus Hiacintijaus iš Vilniaus lotyniška poema apie dabar mažai mums ką sakantį istorijos įvykį – kaip 1579 m. iš Maskvos buvo atgautas dabartinės Baltarusijos rytuose esantis Polocko miestas ir pilis. Nuo XIII a. vidurio su nedidelėmis pertraukomis Polocko kunigaikštystę valdė Lietuvos kunigaikščiai. Kunigaikštystę panaikinus, Polocko žemė, vėliau – vaivadija iki pat Respublikos sunaikinimo 1793 m. su nedidelėmis pertraukomis buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje. Taigi Polocko praeitis glaudžiai susijusi su visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija. Bazilijus Hiacintijus yra pirmasis lietuvis – Vilniaus miestietis – dabartinės Italijos teritorijoje išspausdinęs savo parašytą knygą. Iki jo anapus Alpių gyveno, mokėsi ir dirbo ne vienas lietuvis (pirmasis istoriškai paliudytas – Parbus, 1251 m. kaip Mindaugo pasiuntinys atvykęs pas popiežių Inocentą III į Milaną), bet iki Hiacintijaus nė vienas Vergilijaus krašte nepaliko jokio spausdinto savo veiklos vaisiaus.
49:10
October 21, 2021
Ep. 2.56 - „Elitų šviesa ir šešėliai“ – rengiama akademiko Algirdo Gaižučio monografija
Ep. 2.56 - „Elitų šviesa ir šešėliai“ – rengiama akademiko Algirdo Gaižučio monografija
Nepaprastai įvairiapusiška Akademiko veikla, apimanti daug kultūros, švietimo ir mokslo sričių, plati jo interesų ir pomėgių aprėptis – teatras, opera, baletas, dailė, fotografija. Ieškantis, randantis ir nenurimstantis Algirdas Gaižutis ir šiandien. Mokslininkas jaučia ir išgyvena nuolatinį nerimą dėl lietuvių kalbos, mokslo, švietimo, kultūros ir Lietuvos valstybės ateities. Ant Akademiko darbo stalo – rengiamos knygos „Elitų šviesa ir šešėliai“ rankraštis. Algirdas Gaižutis grįžta prie elitologijos svarstymų. Apie būsimą leidinį – pokalbis su Algirdu Gaižučiu. Akademiką kalbino Inga Berulienė.
47:07
October 12, 2021
Ep. 2.55 - Dr. S. Narbuto paskaita „Jonas Karolis – Dievo Lietuvai duotas taleris“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“. (II dalis)
Ep. 2.55 - Dr. S. Narbuto paskaita „Jonas Karolis – Dievo Lietuvai duotas taleris“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“. (II dalis)
2021-ieji paskelbti Jono Karolio Chodkevičiaus metais. Rugsėjo 24 d. minėsime 400 metų nuo žymiausio Lietuvos valstybės veikėjo, garsaus Lietuvos-Lenkijos karo vado žūties. Kokį Jono Karolio Chodkevičiaus paveikslą mums nutapė lotyniškai rašę senosios Lietuvos poetai? Vienalaikių kūrinių turinį sudaro svarbiausi Jono Karolio Chodkevičiaus biografijos faktai, jo bei jo šeimos narių pagerbimas ir jo fundacijos. Juose apdainuojami ne visi, o tik svarbiausi įvykiai bei nuopelnai. Visi šie poezijos kūriniai yra proginiai. Pagal įvykio turinį juos galima apžvelgti tokiomis teminėmis grupėmis: herojinė, laidotuvių, sveikinimų (gimimo ir pareigų pradžios progomis) ir dėkojimo už suteiktis poezija. Kiekvienos iš šių teminių poezijos grupių kūriniai didįjį karvedį, valstybės veikėją, mecenatą ir šeimos tėvą atskleidžia iš įvairių pusių, papildo savitomis detalėmis. Jono Karolio Chodkevičius įvaizdis poezijoje gerai atliepia Baroko žmogaus idealą, kuris paaiškina paskaitos pavadinimą: Jonas Karolis Chodkevičius yra Lietuvai duotas taleris. 2 epizodas 1. Laidotuvių poezija. 2. Sveikinimų poezija. Dėkojimo už suteiktis poezija.
31:47
October 05, 2021
Ep. 2.54 - Dr. S. Narbuto paskaita „Jonas Karolis – Dievo Lietuvai duotas taleris“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“. (I dalis)
Ep. 2.54 - Dr. S. Narbuto paskaita „Jonas Karolis – Dievo Lietuvai duotas taleris“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“. (I dalis)
2021-ieji paskelbti Jono Karolio Chodkevičiaus metais. Rugsėjo 24 d. minėsime 400 metų nuo žymiausio Lietuvos valstybės veikėjo, garsaus Lietuvos-Lenkijos karo vado žūties. Kokį Jono Karolio Chodkevičiaus paveikslą mums nutapė lotyniškai rašę senosios Lietuvos poetai? Vienalaikių kūrinių turinį sudaro svarbiausi Jono Karolio Chodkevičiaus biografijos faktai, jo bei jo šeimos narių pagerbimas ir jo fundacijos. Juose apdainuojami ne visi, o tik svarbiausi įvykiai bei nuopelnai. Visi šie poezijos kūriniai yra proginiai. Pagal įvykio turinį juos galima apžvelgti tokiomis teminėmis grupėmis: herojinė, laidotuvių, sveikinimų (gimimo ir pareigų pradžios progomis) ir dėkojimo už suteiktis poezija. Kiekvienos iš šių teminių poezijos grupių kūriniai didįjį karvedį, valstybės veikėją, mecenatą ir šeimos tėvą atskleidžia iš įvairių pusių, papildo savitomis detalėmis. Jono Karolio Chodkevičius įvaizdis poezijoje gerai atliepia Baroko žmogaus idealą, kuris paaiškina paskaitos pavadinimą: Jonas Karolis Chodkevičius yra Lietuvai duotas taleris. 1 epizodas 1. J. K. Chodkevičiaus pagrindiniai biografijos faktai. 2. Heroinė poezija.
18:49
October 05, 2021
Ep. 2.53 - Dr. Ingės Lukšaitės pranešimas apie dėstytoją Kazimierą Lukšą
Ep. 2.53 - Dr. Ingės Lukšaitės pranešimas apie dėstytoją Kazimierą Lukšą
Kviečiame pasiklausyti dr. Ingės Lukšaitės pranešimo apie jos tėvą, ekonomikos profesorių Kazimierą Lukšą, kuris dirbo Rytų Europos mokslinių tyrimų institute Vilniuje, veikusiame dabartiniuose LMA Vrublevskių bibliotekos rūmuose 1930 – 1939 m. Pranešimas skaitytas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vykusioje, Varšuvos universiteto Rytų Europos centro ir Lenkijos instituto Vilniuje inicijuotoje diskusijoje: „Kaip tyrinėti ir studijuoti Rytų Europą?“
19:12
September 28, 2021
Ep. 2.52 - Astronomas ir geodezininkas Antonas Šahinas (1799–1842)
Ep. 2.52 - Astronomas ir geodezininkas Antonas Šahinas (1799–1842)
Kviečiame klausytis prof. Liberto Klimkos pranešimo „Astronomas ir geodezininkas Antonas Šahinas“, skaityto tarptautinėje konferencijoje „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI a. Naujausi tyrimai“. Mokslo istorijoje Antono Šahino pavardė žinoma kaip gerų taikomųjų mokslų srities vadovėlių autoriaus. 1829 m. lenkų kalba parašyti „Aukštoji geodezija“ ir „Matininkystė ir niveliacija“ atliepė tuometiniam inžinerinių darbų ir instrumentų pasaulinės raidos lygmeniui, buvo be konkurencijos geriausi Rytų Europoje. A. Šahino plunksnai priklauso ir visa eilė straipsnių apie mokslo naujoves, publikuotų leidinyje „Dziennik Wileński“. Jis rašė apie laiką ir astronominius laikrodžius, Žemės formos nustatymo metodus, numatomus Saulės užtemimus, pasirodžiusias naujas kometas, gyvybės galimybę kituose dangaus kūnuose. A. Šahinas gimė Vilniuje, mokėsi Vilniaus gimnazijoje. Tikėtina, kad giminystės ryšiai jį tiesiogiai sieja su Vilniaus totorių poetu Francišeku Šahinu Sokolu.
16:19
September 21, 2021
Ep. 2.51 - Pažintis su totorių paveldu (II)
Ep. 2.51 - Pažintis su totorių paveldu (II)
Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos paroda „Šimtmečių istorijos liudininkai: totoristika LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose“ buvo papildyta unikalia religinio turinio medžiaga iš privačios Aleksandro Begansko Lietuvos totorių rankraščių kolekcijos. Paroda veiks iki rugsėjo 30 dienos. Apie privačią kolekciją, jos kaupimo aplinkybes garso įraše pasakoja kolekcininkas muftijus A. Beganskas.
10:00
September 14, 2021
Ep. 2.50 - Pažintis su totorių paveldu
Ep. 2.50 - Pažintis su totorių paveldu
Renginius, skirtus totorių kultūros ir istorijos metams, ir kitas galimybes pažinti šios bendruomenės paveldą garso įraše aptaria viena iš parodos Bibliotekoje autorių dr. Galina Miškinienė.
18:07
September 14, 2021
Ep. 2.49 - Vilniaus pranciškonų spaustuvei - 350
Ep. 2.49 - Vilniaus pranciškonų spaustuvei - 350
2021-aisiais sukanka 350 metų, kai pradėjo veikti (1671) Vilniaus pranciškonų spaustuvė. Ta proga Vrublevskių bibliotekoje parengta paroda vien iš joje saugomų leidinių. Paroda T. Vrublevskio skaitykloje veiks iki rugsėjo 30 dienos. Ar ši garbinga sukaktis bus proga tyrėjams įdėmiau pažvelgti į Mažesniųjų brolių konventualų Vilniaus leidinius ir taip praturtinti LDK spaudos istorijos pažinimą? Garso įraše mintimis dalijasi viena iš parodos autorių knygotyrininkė dr. Alma Braziūnienė.
26:16
September 07, 2021
Ep. 2.48 - Martynas Jankus - tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas
Ep. 2.48 - Martynas Jankus - tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas
„Ne aš pasirinkau Jankų, tai jis pasirinko mane". Taip sako akademikas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas, naujausios knygos apie Martyną Jankų autorius, prof. habil. dr. Domas Kaunas. Martynas Jankus (1858-1946) - istorinė asmenybė. Dar gyvas jis buvo heroizuotas, jo vardu vadintos gatvės ir organizacijos, jam gyvam esant pastatytas monumentas. Svarbus ir jo vaidmuo lietuvių spaudos istorijoje. Ji veikė Vokietijos reicho valdomoje Mažojoje Lietuvoje, bet buvo orientuota į caro valdžios draudimus Didžiojoje Lietuvoje. Mažosios Lietuvos miestai tapo draudžiamos spaudos leidimo ir nelegalaus transportavimo per imperijų sieną baze, tautinio sąjūdžio veikėjų tarpine stotimi tarp Rytų ir Vakarų. Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie Martyno Jankaus asmenybę, jo atsidavimą lietuvybei ir mitus, kuriuos apie jį kūrė amžininkai. prof. Domą Kauną kalbino Inga Berulienė. 
41:18
August 31, 2021
Ep. 2.47 - Apie kelionių knygas
Ep. 2.47 - Apie kelionių knygas
Per senąsias knygas ir žemėlapius tarsi laiko mašina turime galimybę grįžti tris ar keturis šimtus metų atgal. Akivaizdu, kad Viduramžiais ar netgi XIX amžiuje, kai apie tolimąsias šalis buvo nedaug patikimų žinių, nestigo lakios vaizduotės ir pramanų. Vis daugiau keliautojų leisdavosi į nepažintus pasaulio kampelius: vienus skatino smalsumas, noras atrasti naujas augalų, paukščių, žvėrių rūšis, upių ištakas, kitus viliojo  prekyba, pasakiškų turtų troškimas. Tik su Naujojo pasaulio atradimu pradėta pasaulį vis daugiau pažinti ir tie potyriai buvo aprašomi knygose. Garso įraše apie kelionių knygas kalba Violeta Radvilienė, Milda Kvizikevičiūtė iš ciklo „Įdomioji biblioteka“.
19:40
August 24, 2021
Ep. 2.46 - Apie masonų knygas
Ep. 2.46 - Apie masonų knygas
Masonų judėjimas senosios Lietuvos ir Europos visuomenės istorijoje paliko ryškius savo veiklos ženklus. Šis paslaptimis apgaubtas judėjimas jau yra šiek tiek tyrėjų nagrinėtas mecenatystės, muzikinės kultūros, dailėtyros aspektais, bet visuomenei iš esmės lieka mažai žinomas. Apie masonų knygas, sukauptas Lietuvoje, laidoje iš ciklo „Įdomioji biblioteka“.    Dalyvauja prof. Arvydas Pacevičius, VU Komunikacijos fakultetas, Sondra Rankelienė, VU bibliotekos Retų spaudinių skyriaus specialistė.
18:59
August 17, 2021
Ep. 2.45 - Apie knygas karo tema
Ep. 2.45 - Apie knygas karo tema
Dauguma knygų karo tema parašytos lotynų ar kitomis Europos šalių kalbomis, apimančios laikotarpius nuo antikos iki mūsų dienų. Karybos raida betarpiškai susijusi su civilizacijų istorija. Karai kildavo iš keršto, dėl moterų, religinių poreikių arba tiesiog iš noro parodyti savo agresyvumą. Laidoje dalyvauja Violeta Radvilienė, LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus specialistė, dr. Sigitas Narbutas, senosios raštijos tyrėjas, prof. Libertas Klimka, mokslo istorikas.
20:28
August 12, 2021
Ep. 2.44 - Prof. Libertas Klimka. Žodis apie akademiką Paulių Slavėną, minint 120-ąsias jo gimimo metines
Ep. 2.44 - Prof. Libertas Klimka. Žodis apie akademiką Paulių Slavėną, minint 120-ąsias jo gimimo metines
Prabėgo 120 metų nuo Lietuvos astronomo, matematiko, akademiko, Lietuvos mokslo istoriko prof. Pauliaus Slavėno gimimo. Lietuvis, užaugęs Maskvoje, tapęs pirmuoju Lietuvos universiteto absolventu, o kaip mokslininkas subrendęs prestižiniame JAV Jeilio universitete. Apie mokslininko požiūrį į lietuvių tautos reikalus, 1958 m. inicijuotą Baltijos mokslo istorikų konferenciją ir grandiozinius tikslus matematikos pagalba atkurti indoeuropiečių prokalbę klausykitės profesoriaus, etnokosmologo, mokslo istoriko Liberto Klimkos pasakojimo. 
20:46
July 22, 2021
Ep. 2.43 - Rašymo menas ir kunigaikščio Boguslavo Radvilos autografas
Ep. 2.43 - Rašymo menas ir kunigaikščio Boguslavo Radvilos autografas
Šiame technologijų amžiuje retai susimąstome, kad kadaise ir pats rašymas buvo tikras menas. Kaligrafijos paslapčių dėka įvaldyti skirtingi rašymo kursyvai: gotikinis, barokinis ir kiti, kuriuos šiandien vienu pelės mygtuko spustelėjimu keičiame savo kompiuteryje. Ką apie to meto kilminguosius buvo galima pasakyti iš jų rašybos? Kaip rašymas atspindėjo jų išsilavinimą ir net sveikatos būklę? Apie visą tai ir dar daugiau galite sužinoti išklausę Lietuvos istorijos instituto darbuotojos dr. Rūtos Čapaitės pasakojimą apie kunigaikštį Boguslavą Radvilą ir jo kaligrafinius sugebėjimus. 
39:02
July 15, 2021
Ep. 2.42 - Onos Vytautienės vizitas vokiečių Ordine
Ep. 2.42 - Onos Vytautienės vizitas vokiečių Ordine
1400 m. liepos mėnesį Vytauto žmona Ona lankėsi Vokiečių Ordine. Su kokia misija į šiuos kraštus vyko Ona Vytautienė? Kaip atrodė tinkamas aukšto rango svečių priėmimas? Kur jie būdavo apgyvendinami? Ką tuo metu didikai valgydavo ir gerdavo puotų metu ir kokias dovanas vieni kitiems teikdavo? Apie visą tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto darbuotoja dr. Rūta Čapaitė. 
23:37
July 07, 2021
Ep. 2.41 - Naujos knygos vokiečių kalba
Ep. 2.41 - Naujos knygos vokiečių kalba
Kviečiame klausytis audio įrašo apie naujas knygas vokiečių kalba. Užsisakydami šias knygas mūsų bibliotekoje galėsite sužinoti dar daugiau apie knygų spausdinimo istoriją, Mocartų šeimą, dailės istoriją, raganų legendas ri istorinių rašytinių dokumentų šifravimą. Anotacijas parengė ir perskaitė Rita Novikovienė.
14:48
June 29, 2021
Ep. 2.40 - Saldžiausiasis Marijos Vardas: Arkibrolija Vilniaus Katedroje (1670–1938 metai)
Ep. 2.40 - Saldžiausiasis Marijos Vardas: Arkibrolija Vilniaus Katedroje (1670–1938 metai)
Kviečiame klausytis dr. Gitos Drungilienės paskaitos apie vieną puošniausių Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomų rankraštinių knygų. Tai yra Vilniaus katedroje veikusios Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos narių knyga, arba Albumas, kaip išgraviruota jos viršelyje (originaliai – Album Archiconfraternitatis Dulcissimi Nominis Mariae). Ši religinė dvasininkų ir pasauliečių brolija buvo įsteigta 1671 metais, o jos nariai knygoje registruoti nuo pat įsteigimo iki 1938 m. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse knyga kartu su Vilniaus kapitulos archyvu buvo paslėpta Vilniaus katedros sienoje, o 1956 m. pavasarį katedrą pertvarkant į Vilniaus paveikslų galeriją, archyvas drauge su brolijos knyga buvo atrastas ir perduotas LMAB, kur Vilniaus katedros kapitulos fondas saugomas iki šiol. Pirmieji Brolijos nariai, pasirašę knygoje, buvo tuometinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Mykolas Kaributas Višnioveckis (Wiśniowiecki, 1640–1673) ir jo žmona Eleonora Habsburgaitė (Eleonore Maria Josefa von Österreich, 1653–1697). Vėliau Brolijos nariais tapo būsimasis Lenkijos ir LDK valdovas Jonas Sobieskis, tuometinis valdovas Augustas III, taip pat vyskupai, prelatai, kanauninkai ir kiti dvasininkai, aukšti valstybės pareigūnai su savo šeimos nariais, vienuolių bendruomenės ir kiti tikintieji.
25:33
June 22, 2021
Ep. 2.39 - Akademikas Algimantas Grigelis apie Ignotą Domeiką
Ep. 2.39 - Akademikas Algimantas Grigelis apie Ignotą Domeiką
Šių metų gegužės mėnesį akademikas geologas, minerologas Algimantas Grigelis minėjo 90-ies metų jubiliejų. Ta proga prisimename profesorių ir siūlome paklausyti garso įrašo apie Ignotą Domeiką, kurio vardas ir darbai A. Grigelio dėka buvo priminti visuomenei prieš ketverius metus. Domeika – istorinė asmenybė, kurios vardu pavadintas mineralas, sulaukė tarptautinio pripažinimo ir šiandien jau neįmanoma jos pasisavinti vienai tautai… Apie romantizmo epochos atstovą, su ilgesiu ir meile kalbėjusį apie savo gimtinę, pasakoja akademikas Algimantas Grigelis.  Pasakojimą parengė Inga Berulienė.
19:58
June 15, 2021
Ep. 2.38 - Birželio sukilimui - 80
Ep. 2.38 - Birželio sukilimui - 80
Šiemet minėsime Birželio sukilimo 80–metį. Šiam pasipriešinimo reiškiniui vis dar trūksta diskusijų ir išsamių istorinių tyrimų. Neretai kalbėdami apie to meto “Birželio įvykius” mes dažnai net negalime įvardinti, apie kokią lietuvių kovą kalbame. Kas dėjosi anuomet Lietuvoje, kaip buvo organizuojamas pasipriešinimas okupantui ir kodėl sukilimo rengėjai tapo abiejų totalitarinių režimų aukomis? Apie tai kalbamės su žurnalistu, istorijos tyrėju ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoju Vidmantu Valiušaičiu.
30:04
June 09, 2021
Ep. 2.37 - „Netituluotas bažnyčios ambasadorius: atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį MIC"
Ep. 2.37 - „Netituluotas bažnyčios ambasadorius: atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį MIC"
Pristatome Vrublevskių bibliotekos bibliografės B. Kisielienės parengtą knygos „Netituluotas bažnyčios ambasadorius: atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį MIC" (sudarytojai dr. D. Čiočytė, dr. G. Mikelaitis) apžvalgą. 
17:03
June 09, 2021
Ep. 2.36 - Dovanos ir prisiminimai, papildantys kunigo V. Aliulio fondą
Ep. 2.36 - Dovanos ir prisiminimai, papildantys kunigo V. Aliulio fondą
LMA Vrublevskių biblioteka, šiais metais minėdama iškilaus kunigo Vaclovo Aliulio 100-ąsias gimimo metines, parengė virtualią parodą „Tikėjimo vagą gilyn ir platyn!“: Vaclovo Aliulio savilaidos archyvą atvėrus“. Paroda sulaukė atgarsių, ir Bibliotekoje saugomas kunigo Vaclovo Aliulio fondas buvo papildytas geradarių dovanomis: knygomis, dokumentais, garso įrašais. Kiekvienam iš dovanotojų teko laimė bendrauti su kunigu V. Aliuliu, tad perdavę bibliotekai savo kauptus archyvus, jie maloniai sutiko pasidalinti ir prisiminimais. Biblioteką pasiekė ir geradarės – Ritonės Šalkauskienės, kuri, Lietuvos Nepriklausomybei veriantis, buvo viena pirmųjų kun. V. Aliulio Vilniuje organizuotų tikybos mokytojų kursų studentė, dovanos. Ritonė Šalkauskienė V. Aliulio fondą papildė savilaidiniais teologijos studijų vadovėliais. Pasak R. Šalkauskienės, pats kunigas buvo ir gyva tikybos mokymo programa, ir dėstymo metodika, ir neprilygstamas tikybos mokytojo pavyzdys, visų su meile vadinamas Tėveliu. Kviečiame klausytis R. Šalkauskienės prisiminimų apie kun. Vaclovą Aliulį. 
19:59
June 08, 2021
Ep. 2.35 - Povilo Pakarklio vaidmuo gelbstint lituaniką 1945 -1947 m.
Ep. 2.35 - Povilo Pakarklio vaidmuo gelbstint lituaniką 1945 -1947 m.
Kviečiame klausytis Eglės Paškevičiūtės - Kundrotienės pranešimo apie prof. Povilą Pakarklį ir jo ekspediciją pokariu į Karaliaučiaus kraštą, kurios metu buvo išgelbėta daugybė lietuvybei svarbių literatūros, istorijos kūrinių. Kaip pavyko išgelbėti kultūros vertybes ir kokie pavojai tykojo ekspedicijos dalyvių klausykitės šiame audio įraše. Kontraversiškai vertinamas lietuvių profesorius P. Pakarklis  1945 metais važinėjo į Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių ir Karaliaučiaus apylinkes su SSRS Mokslų akademijos archeografine ekspedicija. Kartu su Jonu Kruopu jis rado K.Donelaičio rankraščius, taip pat XV–XVIII a. Prūsijos valdžios ediktų spaudinius, kurie publikuoti 1955 m. LTSR istorijos šaltinių I tome. 1945 metų pabaigoje P.Pakarklis vadovavo LSSR MA ekspedicijai, ji taip pat buvo sėkminga – rasta XVIII a. lituanistinių rankraščių, kurie 1960 metais išleisti rinkinyje “Prūsijos valdžios gromatos, pagraudenimai ir apsakymai lietuviams valstiečiams”. P.Pakarklis nuosekliai gynė lietuvių Mažojoje Lietuvoje autochtoniškumo tezę. 1943 metais teigė, kad Lietuvai reikia priskirti Nemuno kairiojo žemupio plotus iki Karaliaučiaus. 1945 m. Potsdamo konferencijai priskyrus kairįjį Nemuno krantą RSFSR, P. Pakarklis nesutarė su sovietų vyriausybe. Pastarajai jis rašė: „Kaliningrado sritis iki Teutonų ordino atėjimo (XIII a. vid.) buvo apgyvendinta vien tik lietuvių ir nežiūrint vokiečių kolonizacijos dabartinėje Kaliningrado srityje, lietuviai sudarė gyventojų daugumą, todėl laikausi nuomonės, kad lietuviškų Kaliningrado srities pavadinimų nereikėtų keisti naujais”. LMA Vrublevskių bibliotekoje galite rasti P.Pakarklio dėka išgelbėtas Rytprūsių ir Klaipėdos krašto dokumentų kolekcijas: KLAIPĖDOS KRAŠTO AKTŲ KOLEKCIJA F14. 502 vienetai 1742–1921 m. dokumentų originalai ir nuorašai., RANKRAŠČIŲ RINKINYS „BORUSSICA“ F15. 475 vienetai, 1390–1918 m. rankraščiai, originalai ir nuorašai. MAŽOSIOS LIETUVOS AKTŲ KOLEKCIJA F228. 3560 vienetų, XVIII–XIX a. rankraščiai, spaudiniai, dokumentai, herbai, mašinraščiai. RYTPRŪSIŲ BAŽNYČIOS IR MOKYKLOS F257. 25 vienetai, 1743–1940 m. rankraščiai, dokumentai, mašinraščiai, spaudiniai.
29:05
June 03, 2021
Ep. 2.34 - 100 metų žurnalui „Naujoji vaidilutė"
Ep. 2.34 - 100 metų žurnalui „Naujoji vaidilutė"
Šių metų gegužės mėnesį sukanka šimtas metų nuo žurnalo „Naujoji vaidilutė" pasirodymo. Leidinys ėjo nuo 1921 iki 1940 m. Kaune, jį įsteigė, pirmuosius kelerius metus redagavo, administravo ir leido aktyvus visuomenės veikėjas, pedagogas, daugelio periodinių leidinių iniciatorius Pranas Dovydaitis. Iš pradžių žurnalas buvo skirtas mergaitėms ateitininkėms, vėliau jis tapo moterų leidiniu. Leidinio pasirodymas to meto spaudoje buvo sutiktas prieštaringai. Juozas Tumas-Vaižgantas „Lietuvos balso" laikraštyje skeptiškai pareiškė, kad „Naujoji vaidilutė" – toli gražu ne mergaičių moksleivių laikraštis, o rimtų ir sunkių straipsnių rinkinys, toks pat kaip ir „Lietuvos mokykla" arba „Kosmos", todėl nepaskaitomas „pusmergėms“. Pirmąjį gyvavimo dešimtmetį žurnalas daugiausia dėmesio skyrė jaunųjų skaitytojų dvasiniam auklėjimui, asmenybės ugdymui, moralės, pasaulėžiūros formavimo klausimams, viešino ateitininkų ir kitų moksleivių organizacijų naujienas. Suaugus leidinio skaitytojoms gimnazistėms bei studentėms, keitėsi ir žurnalas – nuo 1930 m. antrojo pusmečio „Naujoji vaidilutė" tapo moterų inteligenčių žurnalu. Leidinyje gvildenamos temos pasidarė įvairesnės, stengtasi, kad dominančių tekstų žurnale atrastų tiek veiklios visuomenininkės, tiek namų šeimininkės. Imta rašyti socialiniais, šeimos klausimais, buvo pristatomos nuosaikaus katalikiškojo feminizmo idėjos, gvildenamos moterų teisių problemos, supažindinama su moterų organizacijų veikla užsienyje. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriuje saugomi visi žurnalo „Naujoji vaidilutė" numeriai. Informaciją parengė ir skaitė Jolanta Stasytė Berniūnienė. 
09:30
May 25, 2021
Ep. 2.33 - Dr. Rimos Cicėnienės paskaita apie žoliaknyges iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas".
Ep. 2.33 - Dr. Rimos Cicėnienės paskaita apie žoliaknyges iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas".
Renkant medžiagą knygos muziejui, Bibliopoliui, buvo atkreiptas dėmesys ir į medicinos istorijos, sveikatai skirtas knygas. Bibliotekoje  tai ne pirmas kartas: leidinius, susijusius su medicinos istorija, kolegės eksponavo parodoje „Natura sanat, medicus curat: senieji medicinos dokumentai". Nutarėme atidžiau pažvelgti į jau senokai mus dominusią rankraštinę knygą, gausiai iliustruotą augalų vaizdais. Tai 17-18 a. sandūroje kirilika perrašytas didelės apimties „ Žoliaknygė“ (dar rusų kalba vadinama Lečebniku,  Travniku; lenkų kalba - Zielniku). Kodeksas sudomino tiek turiniu, tiek iliustracijomis. Knygoje aprašyti augalai, gyvūnai, mineralai, brangūs akmenys ir kiti gamtos produktai, skirti sveikatai palaikyti, ligoms gydyti. Kviečiame klausytis paskaitos audio įrašo vaistažolių gydomąsias savybes ir žoliaknygių istoriją. 
38:45
May 18, 2021
Ep. 2.32 - Naujos knygos anglų kalba
Ep. 2.32 - Naujos knygos anglų kalba
Pristatome audio įrašą apie naujausias knygas anglų kalba, kurias jau galite užsisakyti mūsų bibliotekoje. Šįkart skaitytojai turės galimybę susipažinti su leidiniais apie šunis viduramžiais, britų siaubo literatūros istorija, kartografijos mokslo raida karų laikotarpiu, senąja britų architektūra, komunistinės „naujakalbės" kūrimu buvusioje sovietinėje erdvėje ir kitomis knygomis. Tekstų autorė Ana Venclovienė. Skaito Saulius Venclovas. 
12:59
May 11, 2021
Ep. 2.31 - Jadvygos Juškytės rankraštinis palikimas LMA Vrublevskių bibliotekoje
Ep. 2.31 - Jadvygos Juškytės rankraštinis palikimas LMA Vrublevskių bibliotekoje
Jadvyga Juškytė – savamokslė pedagogė, visuomenininkė, spaudos bendradarbė ir platintoja, artimai bendravusi su pagrindiniais tautinio atgimimo veikėjais, dirbusi tuos pačius tautos išlikimo darbus, šiandien nepelnytai užmiršta. Kas buvo toji Juškytė, koks jos vaidmuo tautiniame atgimime, kokie veiklos ir darbų atspindžiai saugomi Vrublevskių bibliotekoje? Vyresnioji bibliografė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė garso įraše atskleidžia neįprastą atvejį: moters bajorės apsisprendimą dalyvauti tautiniame atgimime, tautos ir valstybės gyvenime, kartu parodyti jos nuveiktų darbų reikšmę. Anotacija Namų aplinka ir jos reikšmė J. Juškytės apsisprendimui dalyvauti tautiniame atgimime – 4.07 min.; Pirmieji bendraminčių darbai: „Žiburėlis“, kelionė pas Kudirką – 8.34 min.; Lietuvių kalbos puoselėtoja. Draudžiamosios spaudos darbuotoja – 15.13 min., Tautosakos darbai – 18.53 min.; Juškytė rašytoja, vertėja ir pedagogė – 22.03 min.; Išvados. Daugiau žr. str.: Paškevičiūtė-Kundrotienė, Eglė. Jadvygos Juškytės rankraštinis palikimas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2020, t. 9, p. 83–106.
35:47
May 06, 2021
Ep. 2.30 - Kaip filologė tapo restauratore
Ep. 2.30 - Kaip filologė tapo restauratore
Prieš daugiau nei keturiasdešimt metų filologė Rima Maigienė įsidarbino Bibliotekos restauravimo sektoriuje, manydama čia padirbėti laikinai. Taip jau sutapo, kad kartu su kitomis kolegėmis jai teko išbandyti pirmuosius Lietuvos restauravimo žingsnius ir taip įsisukti į prasmingų darbų karuselę. Per prabėgusius dešimtmečius gerokai keitėsi dokumentų restauravimo darbų metodika, priemonės. Vertinga patirtimi ir naujienomis dalijosi kolegos iš užsienio. Apie restauratoriaus profesijos specifiką ir pokyčius interviu su Rima Maigiene, ilgamete Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbuotoja. Kolegę kalbino Inga Berulienė. 
25:26
April 29, 2021
Ep. 2.29 - Knygos vokiečių kalba
Ep. 2.29 - Knygos vokiečių kalba
Atkreipiame dėmesį į šias naujai gautas užsienyje išleistas knygas vokiečių kalba, kurias galite užsisakyti bibliotekoje. Šiose knygose atsiskleidžia Klaipėdos krašto bei Rytprūsių istorija, kultūros gyvenimas, taip pat tūkstantmetė Vokietijos istorija bei vokiškoji mitologija. Informacija parengė ir perskaitė Rita Novikovienė.
15:15
April 28, 2021
Ep. 2.28 - Nacionalinė bibliotekų savaitė „Nauja realybė – naujos formos“
Ep. 2.28 - Nacionalinė bibliotekų savaitė „Nauja realybė – naujos formos“
Kasmet balandžio pabaigoje vykstanti Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – svarbiausia metuose visoms šalies bibliotekoms. Šiųmetė, 21-oji, savaitė prisistato šūkiu „Nauja realybė – naujos formos“ ir atliepia į laikmečio aktualijas. Jau daugiau kaip metus gyvename naujoje realybėje, nuotoliniu būdu mokomės ir dirbame, renginiuose dalyvaujame tik virtualiai, tad ir savaitės iniciatyvos vyks daugiausia nuotoliniu būdu. Apie naujų formų paieškas, iššūkius ir šių metų Nacionalinę bibliotekų savaitę kalbamės su Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininke Jolita Steponaitiene. 
12:21
April 22, 2021
Ep. 2.27 - Iš bibliotekos istorijos: Lietuvos MA biblioteka 1950–1960 m. skaitytojų akimis (2dalis)
Ep. 2.27 - Iš bibliotekos istorijos: Lietuvos MA biblioteka 1950–1960 m. skaitytojų akimis (2dalis)
Šeštą XX a. dešimtmetį Lietuvos MA biblioteka augo ir ieškojo savo vietos, ji buvo atvira skaitytojų pageidavimams bei siūlymams ir juos skatino. 1950–1960 m. pildyta „Pageidavimų knyga“ tapo vienu iš būdų Bibliotekos ir skaitytojų ryšiui palaikyti. Per šį ryšį atsiskleisdavo skaitytojų lūkesčiai ir poreikiai, paaiškėdavo, kaip jie vertino skaitytojų aptarnavimą ir darbo sąlygas Bibliotekoje, kas jiems buvo svarbu. Garso įraše „Pageidavimų knygą“ aptarė ir apibendrino Gita Drungilienė. Antroje įrašo dalyje aptariami dalykinio pobūdžio klausimai: dėl skaitytojų aptarnavimo, dėl bibliotekos darbo metodų, dėl užsakymų ir leidinių. „Pageidavimų knygoje“ netrūko ir skaitytojų pagyrimų Bibliotekai, padėkų personalui.
19:24
April 20, 2021
Ep. 2.26 - Iš bibliotekos istorijos: Lietuvos MA biblioteka 1950–1960 m. skaitytojų akimis
Ep. 2.26 - Iš bibliotekos istorijos: Lietuvos MA biblioteka 1950–1960 m. skaitytojų akimis
Šeštą XX a. dešimtmetį Lietuvos MA biblioteka augo ir ieškojo savo vietos, ji buvo atvira skaitytojų pageidavimams bei siūlymams ir juos skatino. 1950–1960 m. pildyta „Pageidavimų knyga“ tapo vienu iš būdų Bibliotekos ir skaitytojų ryšiui palaikyti. Per šį ryšį atsiskleisdavo skaitytojų lūkesčiai ir poreikiai, paaiškėdavo, kaip jie vertino skaitytojų aptarnavimą ir darbo sąlygas Bibliotekoje, kas jiems buvo svarbu. Garso įraše „Pageidavimų knygą“ aptarė ir apibendrino Gita Drungilienė. Autorės straipsnis „Bibliotekai svarbu žinoti, ką jos skaitytojai pageidauja“: Lietuvos mokslų akademijos biblioteka 1950–1960 m. skaitytojų akimis“ paskelbtas naujausiame tęstinio mokslo darbų leidinio „Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka“ devintame tome. Pirmoje įrašo dalyje aptariami ūkinio ir techninio pobūdžio klausimai: dėl darbo sąlygų, apie pagalbines darbo priemones, kaip panaudoti Bibliotekos erdves.
24:18
April 14, 2021
Ep. 2.24 - Skaitome naujausią bibliotekos knygą: „The Gothic Tales of Sheridan le Fanu“
Ep. 2.24 - Skaitome naujausią bibliotekos knygą: „The Gothic Tales of Sheridan le Fanu“
LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose komplektuojamos gotikinės, siaubo ir fantastinės literatūros kūriniai bei šiems žanrams skirtos literatūrologinės apžvalgos ir tyrimai. Siūlome pasiklausyti ištraukos iš naujai gautos Džozefo Šeridano Le Faniu (Joseph Sheridan Le Fanu) knygos anglų kalba „The Gothic Tales of Sheridan le Fanu“ (London, British Library, 2020). Džozefas Šeridanas Le Faniu (1814–1873) – airių rašytojas, gotikinės bei siaubo literatūros klasikas, ypač garsėjęs gebėjimu kasdienio gyvenimo įvykiams suteikti paslaptingą, baugią nuotaiką. Labai paveikė siaubo bei detektyvo žanrų plėtrą. Skaito Saulius Venclovas.
01:03:43
April 08, 2021
Ep. 2.23 - Mokslo istorijos ir filosofijos konferencija „Scientia et historia"
Ep. 2.23 - Mokslo istorijos ir filosofijos konferencija „Scientia et historia"
Apie Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos raidą, Baltijos šalių mokslo istorijos konferencijas sovietmečiu ir kasmet organizuojamą mokslo istorijos ir filosofijos konferenciją „Scientia et historia" pasakoja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotoja dr. Birutė Railienė. Sovietmečiu įsisteigusi organizacija užsibrėžė rinkti ir sisteminti mokslo šakų istorinę medžiagą, apimančią ne tik Lietuvos teritoriją, bet ir istorinę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK); komisijos nariai atsakinėjo įvairių tarptautinių įstaigų paklausimus mokslo istorijos klausimais. Didžiausiu iššūkiu Lietuvos mokslo istorikams ir filosofams buvo tarptautinių Baltijos mokslo istorijos konferencijų organizavimas. Kaip prisimena G. Zemlickas, „šie forumai dar sovietmečiu buvo tapę tam tikra laisvos minties ir net – nežinančiam sunku patikėti! – tautinės savimonės raiškos vieta. Atgavus nepriklausomybę bendrija buvo priimta į Tarptautinės mokslo istorijos ir filosofijos sąjungos Mokslo istorijos skyrių (International Union of the History and Philosophy of Science, Division of the History of Science IUHPS/DHS). Jos atstovai pakviesti skaityti pranešimus pasauliniuose istorikų kongresuose. Savo veiklą organizuojant konferencijas ši bendrija tęsia ir dabar. Kviečiame klausytis!
10:15
March 30, 2021
Ep. 2.22 - Istorijos leidiniui „Mūsų senovė" – 100 metų
Ep. 2.22 - Istorijos leidiniui „Mūsų senovė" – 100 metų
„Jeigu žmogus nežinotų savo ar savo visuomenės praeities, jis būtų kaip kūdikis“ – rašė Petras Klimas pirmame „Mūsų senovės" numeryje [4]. Šio leidinio kūrėjai, nepriklausomos Lietuvos inteligentai, jautė pareigą prisidėti prie Lietuvos istorijos mokslo. Per šešerius gyvavimo metus „Mūsų senovė" paskelbė daug vertingų istorinių dokumentų ir tyrimų, kurie besidomintiems Lietuvos istorija išliko naudingi iki pat šių dienų. Kviečiame klausytis audio įrašo apie šio leidinio veiklą ir žymius lietuvių autorius, bendradarbiavusius šiame žurnale. Informaciją parengė ir skaitė Jolanta Stasytė - Berniūnienė. 
10:32
March 23, 2021
Ep. 2.21 - Apie Bibliopolį arba kodėl Lietuvai reikalingas Knygos muziejus?
Ep. 2.21 - Apie Bibliopolį arba kodėl Lietuvai reikalingas Knygos muziejus?
LMA Vrublevskių biblioteka turtinga gausių istorinių rinkinių, pradedant dantiraščio molio lentelėmis, baigiant įvairiais Lietuvos istorijai svarbiais XIX–XX a. dokumentais. Šis kultūros fondas po bibliotekos rekonstrukcijos bus atvertas visuomenės dėmesiui. Knygos muziejaus idėjai realizuoti pasirinkta Bibliopolio – knygų miesto (valstybės) – metafora.  Apie muziejaus konsepciją ir kaip idėjos jau realizuojamos, pasakoja dr. Alma Braziūnienė, Lietuvos Knygos muziejaus Bibliopolis vedėja. Pakalbino Inga Berulienė.
16:13
March 16, 2021
Ep.2.20 - Paskaita „Lietuvos politinės komunikacijos raida lankstinukuose nuo 1990 m. iki mūsų dienų“
Ep.2.20 - Paskaita „Lietuvos politinės komunikacijos raida lankstinukuose nuo 1990 m. iki mūsų dienų“
Kviečiame klausytis audio paskaitos apie rinkiminių agitacijų pokyčius per pastaruosius tris dešimtmečius. LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose saugoma per kelis šimtus rinkiminės agitacijos dokumentų iš 1990 - 2020 m. rinkiminio laikotarpio. Bibliotekos fondų ir privačių kolekcijų dėka pavyko surinkti lankstinukų, iš kurių galite išvysti, kaip keitėsi rinkiminės agitacijos dizainas, kokios idėjos buvo aktualios tada ir šiandien, kaip keitėsi mūsų gerai pažįstamų politikų įvaizdis ir kokios idėjos išlieka svarbios iki mūsų dienų. Kalba parodos autorius, kultūrinės veiklos specialistas Dovilas Petkus. 
15:08
March 10, 2021
Ep. 2.19 - Vaclovo Aliulio 100 -osios gimimo metinės
Ep. 2.19 - Vaclovo Aliulio 100 -osios gimimo metinės
Iš archyvų. Šventojo Rašto žinovo, redaktoriaus, liturginių tekstų vertėjo, leidėjo, Pogrindžio moterų vienuolių teologijos ir katechetikos kursų organizatoriaus  ir dėstytojo, Pogrindžio kunigų seminarijos dėstytojo, teologijos licenciato, kunigo VACLOVO ALIULIO 100-ųjų gimimo metinių jubiliejaus proga, pristatome kun. Vaclovo Aliulio pamokslo „Kristaus karaliaus šventė“ , sakyto  1982 m. lapkričio mėn., garso įrašą. Iš asmeninio ses. Adelės Petraškaitės archyvo
11:16
March 08, 2021
Ep. 2.18 - Juozo Keliuočio fondo (F 288) apžvalga
Ep. 2.18 - Juozo Keliuočio fondo (F 288) apžvalga
Juozo Keliuotis – vienas ryškiausių tarpukario žurnalistų, literatas, vertėjas. Jo nuomone, didžiausias stabdis Lietuvoje – „menka intelektualinė dvasinė kultūra“. J. Keliuočio rankraščius LMA biblioteka įsigijo 1976 m. už 600 rublių. Kaip sugrupuoti rankraščiai, kokia jų temų įvairovė, atskleidžianti platų žurnalisto darbų spektrą, jo erudiciją? Pateikiame 1976-06-11 parengtą ir ranka užrašytą Rankraščių skyriaus darbuotojos D.Labanauskienės J. Keliuočio fondo apžvalgą. Nuo 9.16 min. ištrauka iš 1938 m. parašyto, nepublikuoto J. Keliuočio straipsnio apie Miguelį Servantesą, rašytojo gyvenimo kelią, „Don Kichoto“ sukūrimą. Tekstą skaito Inga Berulienė.
20:09
March 04, 2021
Ep. 2.17 - Radijo laida. Tylusis pogrindis sovietmečio laikų bibliotekoje
Ep. 2.17 - Radijo laida. Tylusis pogrindis sovietmečio laikų bibliotekoje
Laidoje pokalbis su ilgamete LMA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriaus darbuotoja, vėliau šio skyriaus vedėja Danute Labanauskiene. Jos darbinė patirtis atskleidžia, kaip sudėtingu sovietmečio laikotarpiu pavyko išsaugoti unikaliausius lietuvių tautai itin reikšmingus turtus bibliotekos fonduose, apie išskirtines asmenybes, su kuriomis teko dirbti kartu , primena, kokios rankraščių paslaptys dar laukia savo atradėjų.
23:01
March 02, 2021
Ep. 2.16 - Dešimt įgarsintų klausimų apie knygas
Ep. 2.16 - Dešimt įgarsintų klausimų apie knygas
Į klausimus raštu atsakė Žygimantas Kudirka 2018.03.12 , Elijas Martynenko 2016.04.15 ir Aušra Giedraitytė 2020.08.26. Perskaitė Saulius Venclovas 
10:57
February 25, 2021
Ep. 2.15 - Pranciškus Smuglevičius: Romoje išgarsėjęs, Vilniuje įsiamžinęs
Ep. 2.15 - Pranciškus Smuglevičius: Romoje išgarsėjęs, Vilniuje įsiamžinęs
Pranciškus Smuglevičius: Romoje išgarsėjęs, Vilniuje įsiamžinęs Seriją parengė Vilniaus universiteto bibliotekos Komunikacijos ir informacijos skyriaus darbuotojai: tekstas Nijolės Bulotaitės, skaito Gediminas Auškalnis.
05:21
February 23, 2021
Ep. 2.14 - Lietuvių kalbos dienos 2021
Ep. 2.14 - Lietuvių kalbos dienos 2021
 Apie jų prasmę, tikslus, galimybę dalyvauti - pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu. Pokalbį parengė Aurelija Baniulaitienė.
13:55
February 17, 2021
Ep. 2.13 - Naujos knygos (anglų kalba)
Ep. 2.13 - Naujos knygos (anglų kalba)
Informacija apie naujas knygas. Naujai gautos užsienyje išleistos knygos anglų kalba. Apžvalgą parengė Ana Venclovienė, perskaitė Saulius Venclovas.
14:43
February 11, 2021
Ep. 2.12 - Voices from the Warsaw Ghetto: Writing Our history. (II dalis)
Ep. 2.12 - Voices from the Warsaw Ghetto: Writing Our history. (II dalis)
1940 m. keliasdešimt Varšuvos geto kalinių sukūrė slaptą organizaciją, kuri vadinosi „Oneg Šabat“ (Šabo džiaugsmas – jie rinkdavosi šeštadieniais). Jie siekė užrašyti liudijimus apie geto gyvenimą, surinkti gete sukurtus literatūros, mokslo ir meno darbus ir šio sukaupto archyvo pagrindu parengti išsamią Varšuvos geto istoriją. Knygoje – daugybės žmonių prisiminimai, dienoraščiai, prozos ir dailės kūriniai, pamokslai, kuriuose atsispindi nuomonių ir požiūrių įvairovė, liudijamos tuo metu naikintos kultūrinės Holokausto tradicijos, įamžintas griaunamos civilizacijos balsas. Tekstą originalo kalba įskaitė Saulius Venclovas
42:12
February 10, 2021
Ep. 2.11 - Apžvalga. Apie LMA Vrublevskių bibliotekos ediktų kolekciją
Ep. 2.11 - Apžvalga. Apie LMA Vrublevskių bibliotekos ediktų kolekciją
Žodis „ediktas“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio „edictum“ ir reiškia įsakymą, skelbimą. Didžiąją ediktų fondo dalį sudaro vokiečių kalba spausdinti Prūsijos karalystės valdžios įsakai. Įdomu tai, kad vienintelis LMA Vrublevskių bibliotekoje esantis lietuviškas ediktas išleistas XVI a. Iš XVII a. saugomi du lietuviški ediktai. Ši kolekcija yra nepakeičiamas šaltinis lietuvių kalbos tyrėjams ir istorijos mėgėjams.  Apžvalgą parengė ir perskaitė Daiva Baniulienė, Retų spaudinių skyriaus bibliografė.
09:51
February 09, 2021
Ep. 2.10 - Paskaita „Kai teko rinktis – šalies gynyba ar universitetas: Aukštųjų kursų veiklą atspindintys dokumentai LMA Vrublevskių bibliotekoje“
Ep. 2.10 - Paskaita „Kai teko rinktis – šalies gynyba ar universitetas: Aukštųjų kursų veiklą atspindintys dokumentai LMA Vrublevskių bibliotekoje“
LMA bibliotekoje, ypač Rankraščių skyriuje, gausu medžiagos, atskleidžiančios Aukštųjų kursų organizavimo klausimus, jų struktūrą. Iš jos galima sužinoti įdomių dalykų apie kursų lektorius, jų dėstytas disciplinas, taip pat visuomenei aktualias aukštojo mokslo organizavimo problemas. Šie dokumentai leidžia pažvelgti į Aukštuosius kursus, jų kūrimą ir reikšmę plačiau, atskleidžia ne tik galutinį rezultatą, bet ir įvairius svarstymus, liudijančius, koks sunkus ir atsakingas buvo aukštosios mokyklos kūrimo darbas. Aukštieji kursai padėjo pagrindus valstybiniam pasaulietiško pobūdžio universitetui. Parengė ir perskaitė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė. Paskaitos temos: 2:44. Istorinės aplinkybės: universitetas ar gynyba. Mokslo kursai Vilniuje. 14:44 Kursų įkūrimas Kaune ir jų veikla.  28:30 Lietuvos universitetas, išaugęs iš kursų.  32:20 Išvados 
34:16
February 02, 2021
Ep. 2.9 - Voices from the Warsaw Ghetto: Writing Our history. Naujos knygos Vrublevskių bibliotekoje.
Ep. 2.9 - Voices from the Warsaw Ghetto: Writing Our history. Naujos knygos Vrublevskių bibliotekoje.
1940 m. keliasdešimt Varšuvos geto kalinių sukūrė slaptą organizaciją, kuri vadinosi „Oneg Šabat“ (Šabo džiaugsmas – jie rinkdavosi šeštadieniais). Jie siekė užrašyti liudijimus apie geto gyvenimą, surinkti gete sukurtus literatūros, mokslo ir meno darbus ir šio sukaupto archyvo pagrindu parengti išsamią Varšuvos geto istoriją. Knygoje – daugybės žmonių prisiminimai, dienoraščiai, prozos ir dailės kūriniai, pamokslai, kuriuose atsispindi nuomonių ir požiūrių įvairovė, liudijamos tuo metu naikintos kultūrinės Holokausto tradicijos, įamžintas griaunamos civilizacijos balsas. Tekstą originalo kalba įskaitė Saulius Venclovas
28:36
January 26, 2021
Ep. 2.8 - Periodikos apžvalga. Žurnalas „Kosmos“
Ep. 2.8 - Periodikos apžvalga. Žurnalas „Kosmos“
Žurnalas „Kosmos“ buvo pirmasis tarpukario Lietuvos gamtos mokslų periodinis leidinys, ėjęs Kaune du dešimtmečius – nuo 1920 iki 1940 metų. Žurnalas populiarino gamtos mokslus, prisidėjo prie jų raidos, švietė visuomenę, siekė lygiuotis į panašią Vakarų periodiką. Su kokiais sunkumais susidurdavo šio prieš šimtą metų leisto žurnalo autoriai?  Apžvalgą parengė ir perskaitė Jolanta Stasytė Berniūnienė.
07:21
January 19, 2021
Ep. 2.7 - Ištraukos iš naujausios knygos: Alberto Manguel "Fabulous monsters: Dracula, Alice, Superman and other literary friends"
Ep. 2.7 - Ištraukos iš naujausios knygos: Alberto Manguel "Fabulous monsters: Dracula, Alice, Superman and other literary friends"
Skaitome kartu: ištraukos iš naujausios knygos: Alberto Manguel "Fabulous monsters: Dracula, Alice, Superman and other literary friends". – New Haven ; London : Yale University Press, 2019. – 228 p. Tekstą anglų kalba skaito Saulius Venclovas. Albertas Mangelis – žymus rašytojas, vertėjas, antologijų sudarytojas, Argentinos nacionalinės bibliotekos direktorius. Pasaulyje ypač garsėja jo skaitymo istorijai skirtos knygos. Naujausioje knygoje autorius nagrinėja grožinės literatūros personažų poveikį šiuolaikinio žmogaus emociniam ir intelektiniam vystymuisi. Nagrinėjama, kaip literatūros personažai tarsi peržengia knygų puslapius, kaip skaitytojų mintyse jie tampa tikresni už savo autorius, kaip jie veikia mūsų žmogaus ir pasaulio sampratą. Knyga išsiskiria autoriui būdingu entuziazmu ir erudicija, ji iliustruota jo paties piešiniais.
17:43
January 11, 2021
Ep. 2.6 - „Nenusipelnęs mūsų užmaršties: Augustas Šleicheris“
Ep. 2.6 - „Nenusipelnęs mūsų užmaršties: Augustas Šleicheris“
2021 metais sukanka 200 metų nuo žymiausio XIX a. indoeuropeisto Augusto Šleicherio (August Schleicher, 1821–1868) gimimo. Šios sukakties proga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje rengiama virtuali mažoji paroda. Kviečiame pasiklausyti garso įrašo apie šį plačios erudicijos mokslininką ir iš arčiau susipažinti su jo moksline veikla. Apie Šleicherį pasakoja parodos autorė Kotryna Rekašiūtė, LMAVB Knygos muziejaus mokslo darbuotoja.
11:33
January 07, 2021
Ep. 2.5 - Pasakos iš pirmų lūpų. Daratytė
Ep. 2.5 - Pasakos iš pirmų lūpų. Daratytė
Pasaką pasekė Danutė Misiuvienė (Kiaušinytė), g. 1940 m., gyv. Pročiūnų km., Satkūnų sen., Joniškio r.
04:35
January 06, 2021
Ep. 2.4 - Pasakos iš pirmų lūpų. Vištytė ir gaidžiukas riešutauja
Ep. 2.4 - Pasakos iš pirmų lūpų. Vištytė ir gaidžiukas riešutauja
Pasaką pasekė Danutė Misiuvienė (Kiaušinytė), g. 1940 m., gyv. Pročiūnų km., Satkūnų sen., Joniškio r.
02:10
January 06, 2021
Ep. 2.3 - Pasakos iš pirmų lūpų. Pupa
Ep. 2.3 - Pasakos iš pirmų lūpų. Pupa
Pasaką pasekė Danutė Misiuvienė (Kiaušinytė), g. 1940 m., gyv. Pročiūnų km., Satkūnų sen., Joniškio r.
03:47
January 06, 2021
Ep. 2.2 - Pasakos iš pirmų lūpų. Seku seku pasaką
Ep. 2.2 - Pasakos iš pirmų lūpų. Seku seku pasaką
Mūsų kolegė Daiva Liudavičienė iš Komplektavimo skyriaus  yra aktyvi folkloro ansamblio „Laukis“ dalyvė. Šis ansamblis nuo 2009 m. vyksta į regionus ne tik koncertuoti, bet ir organizuoja ekspedicijas, renka tautosaką, įrašinėja pasakas. Pažintis su autentiškais šaltiniais, paskatino paviešinti ir LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomas pasakų knygas bei parengti šia tema virtualią parodą „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu“ (H. Radauskas).   Kviečiame klausytis 2018 m. liepos 7 d. folkloro ansamblio „Laukis“ ekspedicijos metu Joniškio rajone įrašytas pasakas.  Įrašė  Aistė Indriulienė ir Lijana Šarkaitė-Viluma.   „Seku seku pasaką“ pasakoja Aldona Puidokienė (Mačiulytė), g. 1938 m., gyv. Pročiūnų km., Satkūnų sen., Joniškio r.   Antrąją pasaką pasekė Danutė Misiuvienė (Kiaušinytė), g. 1940 m., gyv. Pročiūnų km., Satkūnų sen., Joniškio r.   Taip pat siūlome pasižvalgyti po virtualią parodą „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu“: http://web1.mab.lt/2020-03/
03:24
January 06, 2021
Ep. 2.1 - Joachimas Lelevelis ir Vilniaus universiteto biblioteka
Ep. 2.1 - Joachimas Lelevelis ir Vilniaus universiteto biblioteka
Parengė Vilniaus universiteto bibliotekos Komunikacijos ir informacijos skyriaus darbuotojai: tekstas Nijolės Bulotaitės, skaito Gediminas Auškalnis.
04:05
December 29, 2020
Ep. 1.76 - Naujos knygos (vokiečių kalba)
Ep. 1.76 - Naujos knygos (vokiečių kalba)
Informacija apie naujas knygas.  Naujai gautos užsienyje išleistos knygos vokiečių kalba. Apžvalgą parengė ir perskaitė Rita Novikovienė.
10:27
December 15, 2020
Ep. 1.75 - Naujos knygos (anglų kalba)
Ep. 1.75 - Naujos knygos (anglų kalba)
Informacija apie naujas knygas.  Naujai gautos užsienyje išleistos knygos anglų kalba. Apžvalgą parengė Ana Venclovienė, perskaitė Saulius Venclovas.
14:05
December 15, 2020
Ep. 74 - Žurnalui „Skaitymai" – 100 metų
Ep. 74 - Žurnalui „Skaitymai" – 100 metų
Kviečiame klausytis audio pasakojimo apie žurnalą „Skaitymai" ,  kuris mini savo 100 metų jubiliejų.  Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriuje saugomas prieš šimtą metų pradėtas leisti literatūros ir kritikos žurnalas „Skaitymai". Leidinys ėjo nuo 1920 iki 1923 metų. Bibliotekoje saugomi visi 24 išėję „Skaitymų" numeriai, arba knygos. Per beveik trejus gyvavimo metus „Skaitymų" puslapiuose buvo išspausdinta įvairių žanrų anksčiau niekur neskelbtų kūrinių, apžvalginių, kritikos ir mokslinių straipsnių, paskelbta užsienio rašytojų kūrybos vertimų. Skaitytojus pasiekė dabar jau lietuvių literatūros klasika tapę kūriniai: Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare“, Maironio drama „Kęstučio mirtis“, Julijono Lindės Dobilo „Širdis neišturėjo“ ir kiti, Vinco Mykolaičio-Putino, Fausto Kiršos, Balio Sruogos, Kazio Binkio ir kitų poetų lyrika. Informaciją parengė ir pasakojo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriaus darbuotoja Jolanta Stasytė Berniūnienė.
11:32
December 08, 2020
 Ep. 73 - „Diptikas karališkajai porai: minint 500-ąsias Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto gimimo metines“
Ep. 73 - „Diptikas karališkajai porai: minint 500-ąsias Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto gimimo metines“
Minint Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto gimimo 500 - ąsias metines LMA Vrublevskių bibliotekoje parengta paroda „Diptikas karališkajai porai: minint 500-ąsias Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto gimimo metines“. Medžiagą šiai parodai surinkusi Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Dalia Bikauskienė išsamiai pasakoja apie šių Lietuvos didikų meilės istoriją, jų gyvenimo būdą, renesanso dvasią, gyvenimą grožyje ir to meto politinę situaciją, kuri turėjo įtaką asmeniniams valdovų pasirinkimams. Nuotr.   Vytautas Urbanavičius. Barboros Radvilaitės dokumentinis portretas. 2001.  Vaškas, kanifolija. Iliustracija knygoje: M. Matušakaitė „Karalienė Barbora ir jos atvaizdai“.
23:11
December 03, 2020
Ep. 72 - Apie dievą ir velnią lietuvių frazeologijoje
Ep. 72 - Apie dievą ir velnią lietuvių frazeologijoje
Kviečiame klausytis išskirtinio audio siužeto apie dievą ir velnią lietuvių frazeologijoje – su Vilniaus universiteto profesore Birute Jasiūnaite, knygų „Šventieji ir nelabieji frazeologijoje ir liaudies kultūroje“ bei „Lietuvių velniavardžiai“ autore. Pokalbį parengė Aurelija Baniulaitienė, VLKK ryšių su visuomene atstovė.
16:30
December 01, 2020
Ep. 71 - Paroda „Mors certa, hora incerta"
Ep. 71 - Paroda „Mors certa, hora incerta"
Ekskursija po LMA Vrublevskių bibliotekoje parengtą parodą  Mors certa, hora incerta  (mirtis nulemta, valanda nežinoma). Apie  nenumaldomai bėgančius metus, visada šalia esančią mirtį, filosofinį, teisinį, praktinį požiūrį į ją įvairiomis kalbomis pasakoja Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose saugomi XV–XX a. dokumentai, kurių dauguma rodoma pirmą kartą. Juos atskleisti padėjo parodos autorė Violeta Radvilienė, Retų spaudinių skyriaus bibliografė.
30:42
November 24, 2020
Ep. 70 - Apžvalga apie miškus ir jų išsaugojimą
Ep. 70 - Apžvalga apie miškus ir jų išsaugojimą
Klimato kaitos problema atveria dvi klausimų grupes: miškų, kaip galimo klimato kaitos stabdytojo vaidmuo, ir antra –miško ekosistemų stabilumo pasikeitusio klimato sąlygomis išsaugojimas. Kokių žinių turi sukaupę miškų tyrėjai ir ką kviestų jungtis į miško bendrijų ir juose esančių retų rūšių biologijos tyrimus, apžvelgia miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, akademikas Stasys Karazija.
11:29
November 19, 2020
Ep. 69 - Slaptas kūrėjas: Leono Gineičio archyvinio palikimo fragmentai (2 epizodas)
Ep. 69 - Slaptas kūrėjas: Leono Gineičio archyvinio palikimo fragmentai (2 epizodas)
LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose saugomus dokumentus sudaro L. Gineičio rašyta filosofinių kūrinių, dienoraščių, eilėraščių, etiudų, dialogų ir miniatiūrų, laiškų, autobiografinė medžiaga. Archyvinis turinys liudija apie kitas žinomo mokslininko, literatūrologo kūrybines intencijas – būtent, apie filosofinio turinio darbus. Archyvinio palikimo dalis yra ir Gineičio dukters Viktorijos Gineitytės, habilituotos fizinių mokslų daktarės,  „Prisiminimai ir pamąstymai apie Leoną Gineitį“, rašyti 2012 metų lapkričio 20 dieną.  Apžvalgą parengė Rūta Kazlauskienė, prisiminimus perskaitė Dovilas Petkus. (2 epizodas)
35:23
November 16, 2020
Ep. 68 - Slaptas kūrėjas: Leono Gineičio archyvinio palikimo fragmentai (1 epizodas)
Ep. 68 - Slaptas kūrėjas: Leono Gineičio archyvinio palikimo fragmentai (1 epizodas)
2020 m. lapkričio 16 d. vienam žymiausių XX a. antrosios pusės lituanistų, donelaitikos tyrėjui, filosofui Leonui Gineičiui sukanka 100 metų. Minėdami šią sukaktį, LMA Vrublevskių bibliotekos, kurios skaitytoju beveik pusę šimto metų buvo Leonas Gineitis, darbuotojai dar kartą apžvelgia saugomą jo rankraštinį palikimą. Apžvalgą parengė Rūta Kazlauskienė, prisiminimus perskaitė Dovilas Petkus. 1 epizodas
38:12
November 16, 2020
Ep. 67 - Naujos knygos LMA Vrublevskių bibliotekoje
Ep. 67 - Naujos knygos LMA Vrublevskių bibliotekoje
Atkreipiame dėmesį į šias naujai gautas užsienyje išleistas knygas, kurias greitai galėsite užsisakyti. Anglų kalba išleistos knygos apima itin platų temų lauką: nuo pandemijų istorijos, iki gotikinės skulptūros, rankraščių tyrinėjimo, popieriaus istorijos, Varšuvos gete veikusios organizacijos „Oneg Šabat“ ir Tibeto medicinos bei naujausio internetinės kultūros reiškinio - memų. Audioįrašą apie naujausias knygas įgarsino Saulius Venclovas. 
14:49
November 11, 2020
Ep. 66 - Kokia lietuvių kalbos ateitis informacinėse technologijose?
Ep. 66 - Kokia lietuvių kalbos ateitis informacinėse technologijose?
Kuriamą originalią lietuvių kalbos tekstų taisymo kompiuterinę programą pristato jos autorius Chorst Klaus, įmonių ACVK ir „Lingua intellegens“ vadovas. Jo sukurtą plagiato atpažinimo sistemą jau naudoja Lietuvos mokslo institucijos, sistema domina net japonus. Įrašą parengė ir kalbino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ryšių su visuomene atstovė Aurelija Baniulaitienė.
19:51
November 10, 2020
Ep. 65 - Apie pirmąją lietuvišką knygą ir ne tik
Ep. 65 - Apie pirmąją lietuvišką knygą ir ne tik
Teksto autorė VU bibliotekos komunikacijos specialistė Nijolė Bulotaitė.  Tekstą skaito VU bibliotekos Komunikacijos specialistas Gediminas Auškalnis.
03:55
November 05, 2020
Ep. 64 - Paskaita apie LDK regionų –Smolensko, Polocko ir Vitebsko žemių valdžios formavimosi mechanizmus
Ep. 64 - Paskaita apie LDK regionų –Smolensko, Polocko ir Vitebsko žemių valdžios formavimosi mechanizmus
Smolensko, Polocko ir Vitebsko žemių gyventojų daugumą XIV-XVI a. sudarė rytų slavų etnosas, kuris šiuolaikinėje istoriografijoje vadinamas rusėnais. Dominuojanti konfesija buvo stačiatikybė. Lietuvos didieji kunigaikščiai iki XIV a. pabaigos buvo pagonys, o vėliau katalikai. Taigi, jiems Smolensko, Polocko ir Vitebsko žemių gyventojai buvo kitatikiai. Ar nekildavo dėl to konfliktų, kaip LDK kunigaikščiai sugebėjo išugdyti ir palaikyti savo pavaldinių lojalumą? Paskaita apie LDK regionų –Smolensko, Polocko ir Vitebsko žemių valdžios formavimosi mechanizmus XIV-XVI a.  Parengė ir skaitė dr. Andrius Jurkevičius, LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotojas.
17:12
November 03, 2020
Ep. 63 - Didysis artilerijos menas: vertimo keliai ir klystkeliai (II dalis)
Ep. 63 - Didysis artilerijos menas: vertimo keliai ir klystkeliai (II dalis)
Vytauto Didžiojo universiteto lotynų kalbos lektoriaus SIgito Lūžio viešos paskaitos „Didysis artilerijos menas: vertimo keliai ir klystkeliai“ II dalis.
24:09
October 29, 2020
Ep. 62 - Didysis artilerijos menas: vertimo keliai ir klystkeliai (I dalis)
Ep. 62 - Didysis artilerijos menas: vertimo keliai ir klystkeliai (I dalis)
Vytauto Didžiojo universiteto lotynų kalbos lektoriaus SIgito Lūžio viešos paskaitos „Didysis artilerijos menas: vertimo keliai ir klystkeliai“ I dalis.
24:47
October 27, 2020
Ep. 61 - VU bibliotekos paroda „Knygos ir neknygos“
Ep. 61 - VU bibliotekos paroda „Knygos ir neknygos“
450 metų sukaktį mininti Vilniaus universiteto biblioteka nuo spalio 15 d. Google Arts & Culture platformoje pristato virtualią parodą „Knygos ir neknygos“. Joje lankytojai kviečiami pažinti įdomiausius bibliotekoje saugomus dokumentus ir per juos leistis į nepamirštamų atradimų kupiną pasakojimą, po kurio parodos rengėjai pažada – pasaulio vaizdas bus ne kartą permąstomas, tačiau visgi liks kerinčiai neaprėpiamas. Parodoje visuomenei atveriami per ilgus bibliotekos gyvavimo šimtmečius sukaupti, savo unikalumu išsiskiriantys dokumentai – senosios knygos, fotografijos, žemėlapiai, grafikos darbai ar jų fragmentai, virtualioje erdvėje prabilsiantys netikėtomis formomis, istorijomis ir net garsais. Įrašą parengė VU bibliotekos Komunikacijos ir informacijos skyriaus darbuotojas Gediminas Auškalnis.
02:59
October 21, 2020
Ep. 60 - Įsigyti nepublikuoti rankraščiai
Ep. 60 - Įsigyti nepublikuoti rankraščiai
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2020 metais įsigijo Mažosios Lietuvos kalbininko, pedagogo, lietuvininkų kultūros puoselėtojo Aleksandro Teodoro Kuršaičio (1857–1944) dokumentų. Jame – nepublikuoti ir iki šiol mažai žinomi rankraščiai: asmens, studijų, profesinės veiklos dokumentai, apimantys laikotarpį nuo 1876 iki 1944 metų. Apie įsigytus kalbininko Aleksandro Teodoro Kuršaičio dokumentus įrašą parengė Aina Kirdulienė – Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus Kultūrinės veiklos vadybininkė ir Diana Norkūnienė – Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji redaktorė.
07:19
October 20, 2020
Ep. 59 - Epidemijos ir civilizacijos
Ep. 59 - Epidemijos ir civilizacijos
Kas lemia žmonijos raidą, civilizacijų iškilimą ir žlugimą? Istorikai turbūt atsakytų, kad visų pirma asmenybės. Tačiau klimatologai ir mikrobiologai turi savų argumentų. Mokslų sąveika, taip pat vis geresni paleoarcheologijos, paleomikrobiologijos ar paleoklimatologijos metodai atskleidžia, kas yra tikrieji istorijos kūrėjai ir bendraautoriai.  Tekstą parengė ir perskaitė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyresn. specialistas ryšiams su visuomene.
06:25
October 15, 2020
Ep. 58 - Apie būsimą leidinį „Andriaus Sniadeckio portretai: katalogas“
Ep. 58 - Apie būsimą leidinį „Andriaus Sniadeckio portretai: katalogas“
Katalogas skiriamas senojo Vilniaus universiteto profesoriui Andriui Sniadeckiui (Jędrzej Śniadecki, 1768–1838), žymiam chemikui, biologui ir gydytojui. Šis portretų katalogas – XIX a. Lietuvoje gyvenusio ir kūrusio vieno žymiausių mokslininkų atminimo ir paveldo puoselėjimo išraiškos forma. Portretų visuma (45 portretai) – vaizdai iš Lietuvos, Lenkijos ir Prancūzijos atminties ir mokslo institucijų bei vienos privačios kolekcijos. Pasakoja dr. Birutė Railienė, LMA Vrublevskių bibliotekos  Bibliografijos sektoriaus vadovė.
05:54
October 07, 2020
Ep. 57 - „Tora: sakrali teksto ir objekto vienybė“ ir paskaitų ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“ (2 dalis)
Ep. 57 - „Tora: sakrali teksto ir objekto vienybė“ ir paskaitų ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“ (2 dalis)
Šia vieša paskaita tęsiamas ciklas apie būsimus Lietuvos knygos muziejaus išskirtinius eksponatus. Paskaitą parengė ir perskaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė, kultūros istorikė dr. Lara Lempertienė.
29:32
October 02, 2020
Ep. 56 - „Tora: sakrali teksto ir objekto vienybė“ ir paskaitų ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“ (1 dalis)
Ep. 56 - „Tora: sakrali teksto ir objekto vienybė“ ir paskaitų ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“ (1 dalis)
Šia vieša paskaita tęsiamas ciklas apie būsimus Lietuvos knygos muziejaus išskirtinius eksponatus.  Paskaitą parengė ir perskaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė, kultūros istorikė dr. Lara Lempertienė.
22:11
October 01, 2020
Ep. 55 - Apie nepažintą asmenybę ir jo kolekciją
Ep. 55 - Apie nepažintą asmenybę ir jo kolekciją
Radijo laidoje papasakosime apie mažai pažintą asmenybę, kuri dar sovietmečiu atliko unikalius darbus, o jo sukauptas rytietiškų farmacijos ir apie budizmą knygos, tibetietiškų raštų kolekcijos tęsia savo gyvenimą įvairiose atminties institucijose. Donatas Butkus - vienintelis Lietuvoje farmacininkas, gaminęs vaistus tik pagal tibetietišką receptūrą. Šiandien apie jį ir jo išskirtinius pasiekimus gali kalbėti tik artimiausi kolegos ir bičiuliai. Sulaukęs įvertinimo už Lietuvos ribų, Donatas Butkus liko nustumtas į užribį dėl įvairių priežasčių.
20:27
September 24, 2020
Ep. 54 - Pirmasis Lietuvoje ekslibrisų konkursas
Ep. 54 - Pirmasis Lietuvoje ekslibrisų konkursas
1908 m. Tadui Vrublevskiui skirtas ekslibrisų konkursas buvo pirmasis Lietuvoje. Šiuo įvykiu buvo siekiama pažymėti aktyvaus Vilniaus krašto kultūros ir visuomenės veikėjo T.Vrublevskio penkiasdešimtmetį. Auksinis bibliofilo jubiliejus buvo pažymėtas savitai, pabrėžiant ypatingą šios asmenybės svarbą knygų pasaulyje. Pirmojo Lietuvoje ekslibrisų konkurso nugalėtojo A. Pultavskio ekslibrisas šiandien dažnas senose T.Vrublevskio turėtose knygose, kurių pats buvusios bibliotekos valdytojas 1925 m. atliktoje ataskaitoje buvo suskaičiavęs apie 89 tūkstančius. Šis ekslibrisas tapo įkvėpimo šaltiniu 2020 metams organizuotam būsimo Knygos muziejaus bibliotekos logotipo kūrimui. Audio įraše apie 1908 m. ekslibriso konkurso organizavimą ir  tuo metu sukurtus ekslibrisus bei jų projektus pasakoja dr. Daiva Narbutienė, Retų spaudinių skyriaus vedėja.
09:39
September 17, 2020
Ep. 53 - „Bareikos vaikaitis Jonas Jeronimaitis“ paskaita su naujais vertimais iš lotynų ir lenkų kalbų
Ep. 53 - „Bareikos vaikaitis Jonas Jeronimaitis“ paskaita su naujais vertimais iš lotynų ir lenkų kalbų
Pasitikdama 2021-aisiais minėsimus iškilaus Lietuvos karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus metus, LMA Vrublevskių biblioteka pradeda jam skirtą paskaitų ciklą. Pirmoji paskaita vadinasi „Bareikos vaikaitis Jonas Jeronimaitis“. Senosios raštijos tyrėjas ir vertėjas dr. Sigitas Narbutas joje pristato Jono Karolio tėvą Joną Jeronimaitį Chodkevičių: pasakoja apie jo gyvenimą bei darbus, jo paveikslą literatūroje, legendinį Chodkevičių giminės protėvį žemaičių galiūną Bareiką ir Joną Chodkevičių šiandien menančius atminties ženklus. Paskaitą parengė ir perskaitė dr. Sigitas Narbutas.
28:22
September 09, 2020
Ep. 52 - Durys į karališkų knygų lobyną
Ep. 52 - Durys į karališkų knygų lobyną
Vilniaus Universiteto biblioteka mini 450 -ies metų jubiliejų. Šia proga kviečiame klausytis audio įrašo apie meno kūrinį, prie kurio Vilniuje stabteli dažnas praeivis: tai VU bibliotekos durys. Kokias paslaptis apie Radvilų giminę, LDK valdovus ir kitus Lietuvos istorijos vingius saugo šis 1996 m. senamiestį papuošęs skulptoriaus Jono Meškelevičiaus kūrinys ? Įrašą rengė VU bibliotekos Komunikacijos ir informacijos skyriaus darbuotojos Ramunė Gedvilaitė ir Nijolė Bulotaitė. Skaitė Kristina Gudavičienė. 
05:29
September 02, 2020
Ep. 51 - Meniška knyga ir jos kolekcionavimo ypatumai (radijo laida)
Ep. 51 - Meniška knyga ir jos kolekcionavimo ypatumai (radijo laida)
Jeigu viduramžiais turėjęs penkias knygas jau galėjai garsėti kaip didelis bibliofilas. Kaip ši samprata keičiasi laikui bėgant, kokius tikrųjų knygų kolekcionierių vardus žinome iš tarpukario ir kodėl lietuviška bibliofilija vis dar skiriasi nuo europinės tradicijos ?  Apie visa tai laidoje su menotyrininke, knygriše Rūta Taukinaityte–Narbutiene.
23:01
August 27, 2020
Ep. 50 - Tour in English/Ekskursija anglų kalba
Ep. 50 - Tour in English/Ekskursija anglų kalba
Everyone interested in the history of written culture can visit the palace of the Tyszkiewicz counts, nestled in the very heart of the city and housing the century-old Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences. Assisted by a tour guide, you will be able to see the book collection Tadeusz Wróblewski had been amassing his entire life, look around the reading rooms and view unique documents kept in the holdings of the Library.  The guide of the audio- tour Dovilas Petkus 
11:30
August 17, 2020
Ep. 49 - Apžvalga apie 1941-1944 m. periodinius leidinius (II dalis)
Ep. 49 - Apžvalga apie 1941-1944 m. periodinius leidinius (II dalis)
Apžvalgoje J. Stasytė-Berniūnienė atskleidžia turtingą Vrublevskių bibliotekos 1941–1944 m. Lietuvos periodinių leidinių fondą ir aptaria bendruosius jo bruožus. Antroje garso įrašo dalyje pristatoma nelegali sovietinio ir nacių laikotarpio periodika.
28:13
August 13, 2020
Ep. 48 - Apžvalga apie 1941-1944 m. periodinius leidinius (I dalis)
Ep. 48 - Apžvalga apie 1941-1944 m. periodinius leidinius (I dalis)
Apžvalgoje J. Stasytė-Berniūnienė atskleidžia turtingą Vrublevskių bibliotekos 1941–1944 m. Lietuvos periodinių leidinių fondą ir aptaria bendruosius jo bruožus. Pirmoje garso įrašo dalyje pristatoma legali sovietinio ir nacių okupacijos laikotarpio periodika.
22:33
August 11, 2020
Ep. 47 - Paskaita „Kaukolė Mazepai“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“ (2 dalis)
Ep. 47 - Paskaita „Kaukolė Mazepai“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“ (2 dalis)
Kviečiame klausyti Violetos Radvilienės paskaitos „Kaukolė Mazepai“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“ audioįrašo antrosios dalies. Epizodo iliustracija - Piterio Pauliaus Rubenso paveikslo „Ipolito mirtis“ fragmentas, 1611 m.
28:07
August 07, 2020
Ep. 46 - Paskaita „Kaukolė Mazepai“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“ (1 dalis)
Ep. 46 - Paskaita „Kaukolė Mazepai“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“ (1 dalis)
Kviečiame klausyti Violetos Radvilienės paskaitos „Kaukolė Mazepai“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“ audioįrašo. Tai dviejų dalių paskaita apie knygą, kuri turėjo būti sunaikinta, bet jau 330 metų tęsia kelionę į amžinosios šlovės Kapitolijų. Tai proginis kūrinys, panegirika, aukštinanti 1690 metais į Kijevą įžengusį Kairiakrantės Ukrainos Zaporožės kazokų kariuomenės etmoną Ivaną Mazepą. Vrublevskių bibliotekoje saugomas vienintelis pasaulyje visas išlikęs leidinys Amžinosios šlovės kapitolijus. Epizodo iliustracija - Horacijaus Vernė paveikslo „Mazepa su vilkais“ fragmentas, 1826 m.
24:45
August 06, 2020
Ep. 45 - Paskaitos „Kaukolė Mazepai“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“ anonsas
Ep. 45 - Paskaitos „Kaukolė Mazepai“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“ anonsas
Tęsiame laidų „Bibliopolio žvaigždynas“ ciklą. Rugpjūčio 6 ir 7 dienomis kviečiame klausyti Violetos Radvilienės paskaitos „Kaukolė Mazepai“  audioįrašo. Tai dviejų dalių paskaita apie knygą, kuri turėjo būti sunaikinta, bet jau 330 metų tęsia kelionę į amžinosios šlovės Kapitolijų. Tai proginis kūrinys, panegirika, aukštinanti 1690 metais į Kijevą įžengusį Kairiakrantės Ukrainos Zaporožės kazokų kariuomenės etmoną Ivaną Mazepą. Vrublevskių bibliotekoje saugomas vienintelis pasaulyje visas išlikęs leidinys „Amžinosios šlovės kapitolijus“.
00:27
August 04, 2020
Ep. 44 - Informacija apie naujas bibliotekos knygas (3 epizodas)
Ep. 44 - Informacija apie naujas bibliotekos knygas (3 epizodas)
Pristatome naujai gautas užsienyje išleistas knygas, kurias greitai galėsite pamatyti ir užsisakyti Vrublevskių bibliotekos naujų knygų ekspozicijoje. Informaciją parengė Ana Venclovienė, perskaitė Saulius Venclovas.
06:52
July 31, 2020
Ep. 43 - Informacija apie naujas bibliotekos knygas (2 epizodas)
Ep. 43 - Informacija apie naujas bibliotekos knygas (2 epizodas)
Pristatome naujai gautas užsienyje išleistas knygas, kurias greitai galėsite pamatyti ir užsisakyti Vrublevskių bibliotekos naujų knygų ekspozicijoje. Informaciją parengė Ana Venclovienė, perskaitė Saulius Venclovas.
08:37
July 30, 2020
Ep. 42 - Sveikatos tema Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir jo amžininkų laiškuose (2 dalis)
Ep. 42 - Sveikatos tema Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir jo amžininkų laiškuose (2 dalis)
Kviečiame klausytis antrosios paskaitos dalies apie ligas ir jų gydymą LDK valdovo Vytauto laikais. Kokie buvo to meto vaistai? Kokia buvo to meto gydytojų alga? Apie visą tai ir dar daugiau galėsite sužinoti šioje audiopaskaitoje, kurią skaitė dr. Rūta Čapaitė, Lietuvos istorijos instituto darbuotoja, LDK istorijos skyriaus atstovė, tyrinėjanti lotyniškąją paleografiją ir kultūrinę medievistiką.
20:33
July 23, 2020
Ep. 40 - Sveikatos tema Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir jo amžininkų laiškuose (I dalis)
Ep. 40 - Sveikatos tema Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir jo amžininkų laiškuose (I dalis)
Apie LDK valdovo Vytauto korespondenciją, viduramžių ligas ir gydymo būdus pasakoja dr. Rūta Čapaitė, Lietuvos istorijos instituto darbuotoja, LDK istorijos skyriaus atstovė, tyrinėjanti lotyniškąją paleografiją ir kultūrinę medievistiką. 
27:08
July 14, 2020
Ep. 39 - „Kaip trejos devynerios susijusios su knyga ir bibliofilija?“ paskaita iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“
Ep. 39 - „Kaip trejos devynerios susijusios su knyga ir bibliofilija?“ paskaita iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“
Kviečiame klausytis dr. Almos Braziūnienės paskaitos „Kaip „Trejos devynerios“ susijusios su knyga ir bibliofilija?“ garso įrašo. Paskaitoje kalbama apie XXVII knygos mėgėjų draugijos (1930–1940) reikšmę Lietuvos kultūrai (šios Draugijos radimosi kontekstą, veiklos pobūdį, nuveiktus darbus, spalvingas Draugijos narių asmenybes: Mariją Urbšienę, Vytautą Steponaitį, Vladą Daumantą, Petrą Jakštą ir kt.) Įdomu tai, kad didžiulis darbas, turėjęs įtakos lietuvių kultūros istorijai, knygotyrai ir knygos meno raidai buvo atliktas keleto žmonių visuomeniniais pagrindais. Ir tai padaryti juos įkvėpė meilė knygai.
47:21
July 14, 2020
Ep. 38 - Artimiausias kelias iki atradimo. Iš Prahos į Vilnių: dviejų inkunabulų keliu
Ep. 38 - Artimiausias kelias iki atradimo. Iš Prahos į Vilnių: dviejų inkunabulų keliu
LMA Vrublevskių bibliotekoje neseniai rastas dviejų inkunabulų, apie kuriuos iki šiol buvo nežinoma, konvoliutas. Retų spaudinių skyriaus darbuotojos Violeta Radvilienė ir Danguolė Palačionytė, tvarkydamos memorialinį akademiko Konstantino Jablonskio fondą, aptiko ir atpažino du XV a. Prahoje čekų kalba išleistus inkunabulus. Tyrimo metu buvo išaiškinta, kam dokumentai priklausė, kaip ilgai jie galėjo būti nepastebėti. Šis radinys turėtų labai pradžiuginti čekų knygotyrininkus ir bibliografus, nes Artikule sněmovni z roku 1497 bibliografijose žymimas kaip dingęs ir nuo 1820 m. nežinia kur esantis. Beje, tyrimo metu paaiškėjo, kad LMAVB vienintelė Lietuvoje turi net tris spausdintus inkunabulus čekų kalba. Prasminga, kad tai yra Biblija ir žmonių kurti įstatymai. Patrauklią istoriją apie 520 metų trukusią dviejų inkunabulų kelionę iki LMA Vrublevskių bibliotekos fondų pasakoja Violeta Radvilienė, LMA Vrublevskių bibliotekos vyresnioji bibliografė.
19:33
July 06, 2020
 Ep. 37 - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato retų spaudinių parodą „Auksinio skriestuvo istorija: plantenai per šimtmečius“
Ep. 37 - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato retų spaudinių parodą „Auksinio skriestuvo istorija: plantenai per šimtmečius“
Retų spaudinių paroda. Minėdama garsiosios Plantenų spaustuvės įkūrėjo Christophe’o Plantino (1520–1589) 500-ąsias gimimo metines, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato retų spaudinių parodą „Auksinio skriestuvo istorija: plantenai per šimtmečius“. Paroda veiks iki liepos 19 d.  Garso įrašą parengė parodos autorės dr. Milda Kvizikevičiūtė ir Eva Praškevič .
07:32
June 25, 2020
Ep. 36 - Artimiausias kelias iki atradimo. Apie Mečislovą Davainį-Silvestraitį ir lietuvių tautinį judėjimą : iš LMA Vrublevskių bibliotekos rinkinių
Ep. 36 - Artimiausias kelias iki atradimo. Apie Mečislovą Davainį-Silvestraitį ir lietuvių tautinį judėjimą : iš LMA Vrublevskių bibliotekos rinkinių
Viena iš Bibliotekoje numatytų viešųjų paskaitų lankytojams pateikiama garso pavidalu. Dr. Olga Mastianica-Stankevič, Lietuvos istorijos instituto lektorė, perskaitė paskaitą apie Mečislovą Davainį-Silvestraitį ir lietuvių tautinį judėjimą. Mečislovo Davainio-Silvestraičio pavardę galima aptikti įvairiuose XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos istorijos kontekstuose. Tautosakininkas ir etnografas, domėjęsis kalbotyra, archeologija, antropologija ir etnologija, lenkų kalba rašė literatūrinius ir publicistinius kūrinius, dalyvavo politinėje veikloje, leido periodinius leidinius.  LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma dalis Davainio-Silvestraičio palikimo – Vilniuje leisto periodinio leidinio Litwaredakcijos dokumentai. Būtent jam kilo mintis leisti bajorijai atskirą periodinį leidinį lenkų kalba, kuriame šiai lenkiškai kalbančiai grupei būtų pristatomas lietuvių tautinis judėjimas. Kalbą laikydamas pirmine tautinės atskirties sąlyga, M. Davainis-Silvestraitis plėtojo mintį, kad lietuviu norinčiam vadintis bajorui visuomeniniame ir privačiame gyvenime pridera kalbėti lietuviškai.
28:18
June 19, 2020
Ep. 35 - Informacija apie naujas bibliotekos knygas (1 epizodas)
Ep. 35 - Informacija apie naujas bibliotekos knygas (1 epizodas)
Vrublevskių bibliotekos fondus papildė naujos knygos vokiečių kalba. Skaitytojai galės susipažinti su gausiai iliustruotais parodų katalogais medžioklės tema, apie Vokietijos istorinį regioną Švabiją ir jos gyventojus. Taip pat naujų knygų sąraše – knyga apie peizažinius parkus, laisvuosius ir imperijos miestus, XX a. vitražų dirbtuvių veiklą, vieną ryškiausių figūrų Reformacijos išvakarėse Fransą fon Zikingeną ir kt.  Informaciją apie visas pastaruoju metu gautas knygas vokiečių kalba  parengė ir perskaitė Rita Novikovienė.
19:23
June 16, 2020
Ep. 34 - Ekspedicija 1989 metais
Ep. 34 - Ekspedicija 1989 metais
Prisiminimais dalinasi ekspedicijos vadovas Rimantas Plėštys.
12:24
June 12, 2020
Ep. 33 - Paskaita „O kas tos figūrėlės? Žmogaus vaizdavimas akmens amžiuje“
Ep. 33 - Paskaita „O kas tos figūrėlės? Žmogaus vaizdavimas akmens amžiuje“
Ši paskaita skirta archeologės Rimutės Rimantienės 100- mečiui. Kaip R. Rimantienė, tyrinėdama kadaise senojoje Nidoje gyvenusių puodžių pagamintų indų šukes su itin retais mūsų kraštuose žmonių atvaizdais juos interpretavo?  Lektorė Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, archeologė Agnė Čivilytė.
29:34
June 09, 2020
Ep. 32 - Radijo laida. Bona Sforca ir jos pėdsakai LDK
Ep. 32 - Radijo laida. Bona Sforca ir jos pėdsakai LDK
Istorinė asmenybė , kuri sustiprino ir išgarsino Jogailaičių dinastiją, skleisdama Lietuvoje Renesanso kultūrą, meną, mokslą ,deja, nebuvo sulaukusi atskiros mokslinės studijos ar monografijos lietuviškai. Bet tenka pripažinti, kad ledai pralaužti ir  vis labiau karalienė Bona Sforca domina tyrėjus ir istorijos populiarintojus. Italė, Milano ir Bario kunigaikštytė, ištekėjusi už Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo, iš tiesų daug nusipelnė Lietuvai. Bona Sforca, Žygimanto Augusto motina, žinoma ir kaip sumani, ryžtinga politikė, daug dėmesio skyrusi ūkio klestėjimui. Galima sakyti, kad ji paveikė Lietuvos ekonomiką, ūkį, teisinę sistemą ir kultūrines tendencijas. Šį kart laidoje kalbame su knygos „Karalienės Bonos virtuvė“ autorėmis, istorike tyrėja ir gide, kurios skirtingais aspektais žvilgtelėjo į šios istorinės asmenybės biografijos ir veiklos momentus.
23:01
June 03, 2020
Ep. 31 - Ištraukos iš tarpukario žurnalo „Moteris“: šeimos teismas
Ep. 31 - Ištraukos iš tarpukario žurnalo „Moteris“: šeimos teismas
Tarpukario Lietuvoje buvo populiarios viešos diskusijos visuomenei aktualiais klausimais – „teismai“, kuriuos rengdavo ir kuriuose noriai dalyvaudavo to meto akademinė bendruomenė, visuomeninių organizacijų nariai, menininkai, literatai. Buvo „teisiama“ kooperacija, mados, literatūros kryptys, o prieš 90 metų – 1929 m. gruodžio 15 d., į teisiamųjų suolą buvo pasodinta XX amžiaus lietuvių inteligentų šeima. „Teismas sudomino plačią Kauno visuomenę. Jo eigos pasiklausyti prisirinko pilnutėlė universiteto didžioji salė įvairių profesijų ir amžiaus moterų ir vyrų“, rašė žurnalas „Moteris“ 1930 m. sausio numeryje. Daugiau apie XX amžiaus lietuvių inteligentų šeimai iškeltus kaltinimus ir teismo sprendimą, aktualius ir XXI amžiuje, skaitome žurnalo „Moteris“ 1930 m. sausio mėn. straipsnyje „Šeimos teismas“.  Įrašą parengė Aida Grybienė.
05:15
May 27, 2020
Ep. 30 - Ne(ekskursijos eksponatai). Alfredo Riomerio piešiniai
Ep. 30 - Ne(ekskursijos eksponatai). Alfredo Riomerio piešiniai
Alfredas Römeris (1832–1897) – vienas iškiliausių XIX a. antrosios pusės Lietuvos dailininkų, talentingas portretistas, skulptorius, kultūros paveldo tyrėjas ir puoselėtojas, senos, šaliai daug nusipelniusios bajorų giminės atstovas. Menininkas gyveno ir kūrė sudėtingu Lietuvai laikotarpiu. Tai carinės Rusijos viešpatavimo, krašto rusifikacijos, Katalikų bažnyčios persekiojimo, pralaimėtos kovos dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo ir unijos su Lenkija atgaivinimo, žiaurių represijų, o kartu ir reikšmingų socialinių, ekonominių permainų, tautų atgimimo epocha. Kviečiame susipažinti su mūsų bibliotekoje saugomais Alfredo Riomerio piešiniais, kuriuose akį traukia žmonių portretai ir karikatūros, A. Römerio gimtojo miesto – Vilniaus – vaizdai: iškilūs bažnyčių bokštai ir fasadai, gyvenamieji namai, jaukūs kiemeliai, gatvių perspektyvos, XIX a. Lietuvos kaimų ir miestelių kraštovaizdžiais, įvairių stilių ir laikotarpių sakraliniais pastatais, senosiomis pilimis, dvarais. Svarbu pastebėti, kad dažno dailininko pavaizduoto objekto šiandien, deja, jau nebėra arba jis neatpažįstamai pasikeitęs. XIX a. Lietuvos kaimų ir miestelių kraštovaizdžiais, įvairių stilių ir laikotarpių sakraliniais pastatais, senosiomis pilimis, dvarais. Pažymėtina, kad A. Römeris taip pat buvo vienas pirmųjų Lietuvos dailininkų, atsigręžusių į liaudies meną ir ėmusių jį tyrinėti, tad išlikę tokio pobūdžio jo darbai turi neįkainojamą vertę. Dar daugiau apie šio dailininko darbus galite sužinoti virtualioje parodoje čia: http://www.mab.lt/Romeris/
02:04
May 27, 2020
Ep. 29 - Maršalo lazda, parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą
Ep. 29 - Maršalo lazda, parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą
Europinio lygio poetas ir karaliaus nuodėmklausys prieš keturis šimtus metų parašė kūrinį, kuris opus ir šiandien. Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus pamokslą „Maršalo lazda, parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą“ Lenkijos ir Lietuvos tyrėjai vertina kaip puikų baroko retorikos ir pamokslo žanro pavyzdį. Laidotuvių pamokslai senojoje kultūroje buvo svarbus šaltinis, padedantis nagrinėti to meto istorines, politines ir religines aplinkybes, siekiant pažinti visuomenės galvoseną, mąstymo formas. M. K. Sarbievijaus pamokslą „Maršalo lazda, parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą“, išleistą 1635 m. Vilniaus akademijos spaustuvėje, iš senosios lenkų kalbos vertė dvi retorikos istorijos tyrėjos: prof. Eugenija Ulčinaitė ir dr. Viktorija Vaitkevičiūtė. LMA Vrublevskių bibliotekoje Retų spaudinių fonde saugomi du šios knygos leidimai: 1635 m. lenkiškas ir 1645 m. lotyniškas. Šįkart siūlome paklausyti vertimo ištraukų iš 1635 m. pamokslo. Garso įrašą parengė Inga Berulienė. 
08:53
May 25, 2020
Ep. 28 - Vieša paskaita „LDK žvalgybos istorijos apžvalga nuo XIII a. iki XVII a. vidurio“
Ep. 28 - Vieša paskaita „LDK žvalgybos istorijos apžvalga nuo XIII a. iki XVII a. vidurio“
VU Istorijos fakulteto Senosios ir vidurinių amžių istorijos katedros doktorantės Vitos Diemantaitės paskaita „LDK žvalgybos istorijos apžvalga nuo XIII a. iki XVII a. vidurio“. Ar žvalgyba buvo tapatinama su šnipinėjimu, ar ji buvo siejama su nusikaltimo samprata – į šiuos ir kitus klausimus atsakymus sužinosite pažiūrėję vaizdo įrašą „YouTube“ kanalu arba išklausę garso įrašo „Spotify“ programėle arba interneto puslapyje https://anchor.fm/lmavb.
27:59
May 21, 2020
Ep. 27 - Ekskursijos eksponatai. Apie didžiausią bibliotekos knygą
Ep. 27 - Ekskursijos eksponatai. Apie didžiausią bibliotekos knygą
Artimiausiu metu šį eksponatą galėsite pamatyti LMA Vrublevskių bibliotekos YouToube kanale Apie knygą pasakoja gidas Dovilas Petkus.
01:02
May 14, 2020
Ep. 26 - Apie ypatingą lietuvišką žemėlapį (II dalis)
Ep. 26 - Apie ypatingą lietuvišką žemėlapį (II dalis)
1900 m. vasarį, lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metu, Peterburge,  išspausdintas Antano Macijausko parengtas „Žemlapis lietuviškai latviško krašto“, pasak Vaclovo Biržiškos, pramušęs „juridinę sieną, kuria buvo aptverta lietuvių spauda“, ir paruošęs „dirvą spaudai grąžinti“. Unikalus šio litografinio žemėlapio, kurio vietovardžiai ir legenda išspausdinti lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis, egzempliorius su leidėjo dedikaciniu įrašu Jonui Basanavičiui saugomas LMA Vrublevskių bibliotekoje. Dr. Daivos Narbutienės parengtos paskaitos  „Pro cenzūros kilpas praslydęs leidinys“ II dalis (iš ciklo  „Bibliopolio žvaigždynas“, kuriame pristatomi  įdomiausi būsimo Knygų muziejaus eksponatai). Kaip amžininkai įvertino XX a. pradžioje pasirodžiusį žemėlapį ir kuo įdomus šis raštijos paminklas šiandien?
15:17
May 12, 2020
Ep. 25 - Apie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos radiją
Ep. 25 - Apie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos radiją
Ko gali tikėtis klausytojai, įsijungę Vrublevskių bibliotekos programą Spotify platformoje.
00:37
May 11, 2020
Ep. 24 - Apie ypatingą lietuvišką žemėlapį (I dalis)
Ep. 24 - Apie ypatingą lietuvišką žemėlapį (I dalis)
Minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kviečiame klausytis garso įrašą apie ypatingą lietuvišką žemėlapį, saugomą LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus fonduose. Tai  dr. Daivos Narbutienės parengta paskaita „Pro cenzūros kilpas praslydęs leidinys“ iš ciklo  „Bibliopolio žvaigždynas“, kuriame pristatomi  įdomiausi būsimo Knygų muziejaus eksponatai.
19:35
May 07, 2020
Ep. 23 - Apie inkunabulus (2 epizodas)
Ep. 23 - Apie inkunabulus (2 epizodas)
Apie su spaudos atsiradimu susijusias istorijos įdomybes pasakoja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus Senosios periodikos sektoriaus bibliografė Agnė Zemkajutė. Antrame epizode pasakojimas apie pirmųjų knygų išvaizdą, knygų platinimą ir inkunabulus šiandien.
10:24
May 04, 2020
Ep. 22 - Apie inkunabulus (1 epizodas)
Ep. 22 - Apie inkunabulus (1 epizodas)
Su spaudos gimimu susijusias istorijos įdomybes audio įraše pasakoja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus Senosios periodikos sektoriaus bibliografė Agnė Zemkajutė. Pirmasis epizodas apie prielaidas inkunabulams atsirasti bei žinomiausią iš visų inkunabulų J. Gutenbergo 42 eilučių  Bibliją.
09:53
April 30, 2020
Ep. 21 - M. K. Radvilos Našlaitėlio nuotykiai
Ep. 21 - M. K. Radvilos Našlaitėlio nuotykiai
Šįkart siūlome pasiklausyti ištraukas iš iškilaus LDK didiko M. K. Radvilos Našlaitėlio bestselerio „ Kelionė į Jeruzalę" 1601 m., lotyniškas variantas. Trys epizodai iš kelionės po Egiptą aprašymo: žinios apie siautėjusį marą, piramidėse aptiktas mumijas ir pasakojimas apie tai, kaip baigėsi pastangos mumijas plukdyti laivu. Onos Matusevičiūtės lietuviško vertimo tekstas.  Įrašą parengė Inga Berulienė.
19:59
April 29, 2020
Ep. 20 - Ekskursija po biblioteką
Ep. 20 - Ekskursija po biblioteką
Kviečiame pasivaikščioti po Vrublevskių biblioteką kartu su gidu Dovilu Petkumi. Šįkart sužinosite apie meno kūrinius bibliotekos erdvėse, susipažinsite su buvusia šių rūmų šeimininke Klementina Tiškevičiene ir bibliotekos įkūrėju, XX a. pradžios žymiu advokatu, kolekcininku ir visuomenininku Tadu Vrublevskiu.
11:17
April 27, 2020
Ep. 19 - Vertimo ištraukos iš A. Sniadeckio knygos „Pastabos apie fizinį vaikų lavinimą“, Vilnius , 1822 m. (3 epizodas)
Ep. 19 - Vertimo ištraukos iš A. Sniadeckio knygos „Pastabos apie fizinį vaikų lavinimą“, Vilnius , 1822 m. (3 epizodas)
Trečias epizodas apie kvailų ir baisių pasakų žalą ir miego svarbą : „Nerastume tarp mūsų nei vieno, kuris iš savo patirties nežinotų, kaip pačioje vaikystėje įskiepytos baimės vėliau sunkiai įveikiamos net suaugus, ir kaip padidina mūsų kasdienius kentėjimus.“  Parengė dr. Birutė Railienė, Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė.
04:09
April 24, 2020
Ep. 18 - Vertimo ištraukos iš A. Sniadeckio knygos „Pastabos apie fizinį vaikų lavinimą“, Vilnius , 1822 m. (2 epizodas)
Ep. 18 - Vertimo ištraukos iš A. Sniadeckio knygos „Pastabos apie fizinį vaikų lavinimą“, Vilnius , 1822 m. (2 epizodas)
Antras epizodas apie protinį lavinimą nuo mažens: „Pridėkime ir tai, kad dar neišsivysčiusių proto organų apkrovimas, prievartinis vaikų mokymas mokslo, kurio jie nesupranta, kuris jiems nuobodus, ne tik nelavina proto galių, bet ir sukelia ankstyvą nenugalimą pasibjaurėjimą visu protiniu darbu.“  Parengė dr. Birutė Railienė, Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė
04:19
April 23, 2020
Ep. 17 - Vertimo ištraukos iš A. Sniadeckio knygos „Pastabos apie fizinį vaikų lavinimą“, Vilnius , 1822 m. (1 epizodas)
Ep. 17 - Vertimo ištraukos iš A. Sniadeckio knygos „Pastabos apie fizinį vaikų lavinimą“, Vilnius , 1822 m. (1 epizodas)
Pirmas epizodas apie fizinio lavinimo svarbą : „Senovės tautos ir protingi jų įstatymų kūrėjai tam skyrė daugiausiai dėmesio, o pats lavinimas užėmė didžiausią jų įstatymų dalį. Štai todėl tik senovėje matome tikras tautas ir tautybes. Šiandien turime daug valstybių, bet mažai tautų.”  Parengė dr. Birutė Railienė, Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė
07:10
April 22, 2020
Ep. 16 - Iš ciklo „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“. Penktasis pasakojimas apie 1945 m. cenzūruotą K. Borutos romaną
Ep. 16 - Iš ciklo „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“. Penktasis pasakojimas apie 1945 m. cenzūruotą K. Borutos romaną
Penktasis pasakojimas apie 1945 m. cenzūruotą K. Borutos romaną, 1979 m. cenzūruotą A. Vijūko –Kojelavičiaus „Lietuvos istoriją“ ir privačios korespondencijos tikrinimą.  Pasakoja Aida Grybienė, LMA Vrublevskių bibliotekos periodikos skyriaus vadovė.
11:49
April 20, 2020
Ep. 15 - Iš ciklo „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“ ketvirtasis pasakojimas „Grožinės literatūros cenzūra“
Ep. 15 - Iš ciklo „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“ ketvirtasis pasakojimas „Grožinės literatūros cenzūra“
Komunistų partija, vadovavusi viešajam kultūros gyvenimui, monopolizavo knygų leidybą ir jų vertinimą. Kurias knygas leisti, o kurias sulaikyti jau išspausdintas, spręsdavo LKP CK sekretoriai ir partinių organizacijų skyriai. Jie taip pat leisdavo Valstybės saugumo komitetui suimti rašytoją. Kritika, pareikšta partinėje konferencijoje ar partinėje spaudoje, buvo neklystama, absoliučiai teisinga, ir rašytojas turėjo ją besąlygiškai pripažinti.  Pasakoja Aida Grybienė, LMA Vrublevskių bibliotekos periodikos skyriaus vadovė.
09:37
April 17, 2020
Ep. 14 - Iš ciklo „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“ trečiasis pasakojimas „Specialiųjų fondų veikla“
Ep. 14 - Iš ciklo „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“ trečiasis pasakojimas „Specialiųjų fondų veikla“
Bibliotekų fondus sovietmečiu sudarė dvi dalys – viešoji ir slaptoji. Viešoji dalis buvo vadinama tiesiog bibliotekos fondu, pateikiama statistikoje bei palyginimuose su praeities bei kitų šalių bibliotekų fondais. Apie slaptąją dalį – specialiuosius fondus, buvo tiesiog nutylima. Čia saugoti drausti viešai naudoti, totalitarinei sistemai „kenksmingi“ spaudiniai. Teisė nustatyti, kuris spaudinys kenksmingas, o kuris ne, oficialiai buvo suteikta sovietinei cenzūros sistemai.  Pasakoja Aida Grybienė, LMA Vrublevskių bibliotekos periodikos skyriaus vadovė.
07:26
April 16, 2020
Ep. 13 - Iš ciklo „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“ antrasis pasakojimas „Bibliotekų fondų valymas“
Ep. 13 - Iš ciklo „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“ antrasis pasakojimas „Bibliotekų fondų valymas“
Leidiniai buvo cenzūruojami tiesiog bibliotekose arba knygų prekybos tinkle ir, aptikus juose „nepriimtinos“ medžiagos, neleidžiama viešai jais naudotis. Bibliotekų fondų „valymui“ stokojant išmanymo, įtartini leidiniai, laukiant galutinio cenzūros įgaliotinių tikrinimo ir sprendimo, būdavo tuoj pat išimami iš bibliotekų fondų ir saugomi vadinamuosiuose „draudžiamų knygų skyriuose“.  Apie tai pasakoja Aida Grybienė, LMA Vrublevskių bibliotekos Periodikos sektoriaus vadovė.
05:56
April 15, 2020
Ep. 12 - Pasakojimų ciklas „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“ (1/5)
Ep. 12 - Pasakojimų ciklas „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“ (1/5)
Pradedame transliuoti penkių pasakojimų ciklą  „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“. Pirmasis pasakojimas – apie tai, kaip veikė pagrindinė sovietinės cenzūros institucija  „Glavlitas“, įkurta Lietuvoje iš karto po krašto okupacijos 1940 metais, kokias valstybines ir karines paslaptis ir kokiais būdais jis saugojo, kaip ilgalaikės sovietų pastangos slėpti nuo žmonių tikrovę sukūrė savotišką paslapties kultūrą.  Įrašą parengė Aida Grybienė, LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus Periodikos sektoriaus vadovė.
11:49
April 14, 2020
Ep. 11 - Konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“ 6/6
Ep. 11 - Konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“ 6/6
2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos. Pasakojimą  „Pievų smilga, jei užeitum...“ skaito Veiverių Žilinsko gimnazijos moksleivė Agnė Žalaitė (mokytoja Nijolė Mieliauskienė). Konkurso rėmėjai: Kultūros taryba, LRT radijas, Lietuvių kalbos institutas.
01:28
April 10, 2020
Ep. 10 - Konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“ 5/6
Ep. 10 - Konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“ 5/6
2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos. Skaito Živilė Malaškevičiūtė, Liškiavos mokyklos-daugiafunkcinio centro moksleivė (mokytoja Marijona Gervelienė). Konkurso rėmėjai: Kultūros taryba, LRT radijas, Lietuvių kalbos institutas.
03:33
April 09, 2020
Ep. 9 - Konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“ 4/6
Ep. 9 - Konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“ 4/6
2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos. Panevėžio „Vilties“ pagrindinės mokyklos moksleivis Benas Dijokas skaito savo kūrinį „Pirmosios olimpinės žaidynės“ (mokytoja Audronė Tichanavičienė). Konkurso rėmėjai: Kultūros taryba, LRT radijas, Lietuvių kalbos institutas.
06:23
April 08, 2020
Ep. 8 - Konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“ 3/6
Ep. 8 - Konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“ 3/6
2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos. Pasakojimą  „Apie vaistus ir savigydą“ skaito Šilutės 1-osios gimnazijos moksleivė Greta Gudaitytė (mokytoja Vaida Galinskienė). Konkurso rėmėjai: Kultūros taryba, LRT radijas, Lietuvių kalbos institutas.
06:58
April 07, 2020
Ep. 7 - Konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“ 2/6
Ep. 7 - Konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“ 2/6
2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos.  Pasakojimą  „Apie Marikę ir Onikę“ skaito Kaltinėnų Stulginskio gimnazijos moksleivė Gintautė Jegorovaitė (mokytojas Petras Gedvilas). Konkurso rėmėjai: Kultūros taryba, LRT radijas, Lietuvių kalbos institutas.
06:20
April 06, 2020
Ep. 6 - Konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“ 1/6
Ep. 6 - Konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“ 1/6
2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos, Aukštaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos.  Pasakojimą  „Apie vagį iš Sedos“ skaito Sedos Mačernio gimnazijos moksleivė Aistė Balsytė (mokytoja Rasa Čičirkaitė). Konkurso rėmėjai: Kultūros taryba, LRT radijas, Lietuvių kalbos institutas.
03:27
April 03, 2020
Ep. 5 - Lietuviškas pėdsakas N. Rericho transhimalajų ekspedicijoje
Ep. 5 - Lietuviškas pėdsakas N. Rericho transhimalajų ekspedicijoje
Šį kartą pateiksime naujausias įžvalgas apie Nikolajaus Rericho transhimalajų ekspedicijos, vykusios 1927-1928 m., istorinį, politinį ir kultūrinį kontekstą. Profesorius Audrius Beinorius, remdamasis istoriniais šaltiniais kelia klausimą, kokie buvo šios ekspedicijos tikslai, reikšmė ir rezultatai? Iki šiol ši ekspedicija ir Nikolajaus Rericho tikslai pateikiami itin nevienareikšmiškai. Ir įdomiausia tai, kad šiuose globaliuose bandymuose perskirstyti valstybių įtakas Tolimųjų Rytų teritorijose dalyvavo ir Lietuvos dvarininkas, carinės Rusijos armijos atsargo pulkininkas Nikolajus Kordaševskis.  Intriguojančio filmo siužeto vertas mokslininko naujausių įžvalgų pristatymas vyko Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Paskaitos pagrindu parengta laida transliuota 2019 m. kovo 3 d. per LRT programą.
22:53
April 03, 2020
Ep. 4 - Nuo bibliotekos fondų iki muziejaus Dalase
Ep. 4 - Nuo bibliotekos fondų iki muziejaus Dalase
Šįkart leisimės į istorinį detektyvą bandydami išsiaiškinti XIX a. pradžioje garsios to laikmečio prancūzų dailininkės ant drobės nupiešto mažo berniuko portreto sukūrimo aplinkybes. Kol kas neaišku, kieno tai atvaizdas, kas jo užsakovai ir pirmieji savininkai. LMA Vrublevskių bibliotekoje Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja Ingrida Pajėdaitė netikėtai aptikusi šio portreto kopiją, pabandė naujai pažvelgti ir pabandyti atkurti painią paties paveikslo istoriją, kuri nuveda net iki JAV muziejaus Dalase. Pasakoja Ingrida Pajėdaitė, Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja. Laida transliuota 2019 m. spalio 6 d. per LRT programą.
22:60
April 02, 2020
Ep. 3 - Išblaškyto archyvo istorija
Ep. 3 - Išblaškyto archyvo istorija
Žydų mokslo institutas YIVO, kuris iki šiol veikia Niujorke, buvo įkurtas Vilniuje 1925-aisiais. Jame buvo kaupiamas žydų liaudies folkloras, memuarai, knygos ir publikacijos, žydų bendruomenės dokumentai. Institutas veikė iki 1941-ųjų, kada naciai archyve sukauptas knygas išvežė į Frankfurtą. 1946 metais JAV kariuomenė aptiko šią medžiagą ir perkėlė į Niujorką, kur tuo metu jau veikė atkurtas YIVO institutas. Kaip klostėsi daugiau nei penkiolika metų trukusi instituto veikla tarpukario Vilniuje ir koks likimas mažai pažinto ir dramatiškai išblaškyto YIVO archyvo dokumentų? Pasakoja kultūros istorikė Lara Lempert.
23:60
April 01, 2020
Ep. 2 - Radijo laida apie moterų, baigusių aukštąjį mokslą, sąjungą.
Ep. 2 - Radijo laida apie moterų, baigusių aukštąjį mokslą, sąjungą.
Tarpukario Lietuvoje situacija buvo tokia, kad net į pradinį mokslą mergaičių neleisdavo. Tekdavo rinktis - arba kraitis, arba mokslas. Net įgijus aukštojo mokslo diplomą, moteris mokslininkė nebuvo nei vertinama, nei pripažįstama. Apie tuo laikotarpiu Lietuvoje veikusią diplomuotų moterų sajungą laidoje Gyvoji istorija, transliuotoje 2018 m. gegužės 13 d. per LRT programą.
23:00
March 27, 2020
Ep. 1 - Radijo laida apie kilmingųjų vedybas
Ep. 1 - Radijo laida apie kilmingųjų vedybas
"Neturintis žmonos neturi ir namų, niekas tokiam neteikia džiaugsmo" sakoma viename iš vyskupo laiškų Žygimantui Senajam. Laidoje pasakojama apie parodą, skirtą Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos vedybų 500-osioms metinėms, kurioje buvo eksponuojami dokumentai ir knygos iš LMA Vrublevskių bibliotekos fondų, atskleidžiantys XVI-XVII amžiuje vyravusį požiūrį į vedybas. Laidoje kalba bibliotekos retų spaudinių skyriaus darbuotoja Violeta RAdvilienė, parodos autorė.  Laida transliuota per LRT programą, 2018m. rugpjūčio 19d.
22:60
March 26, 2020