Skip to main content
Vrublevskių biblioteka ir bičiuliai

Vrublevskių biblioteka ir bičiuliai

By LMA Vrublevskių biblioteka
LMA Vrublevskių tinklalaidė įkurta 2020 m. kovo 26 d. (karantino laikotarpiu). Prie šios audio įrašų platformos prisijungė ir bibliotekos bičiuliai – Lietuvos mokslų akademija, Nacionalinė M. Mažvydo ir Vilniaus universiteto bibliotekos, Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Kartu pateiksime dar daugiau įdomaus turinio. Mūsų pažintinė informacija yra apie visuomenei aktualias šių institucijų veiklas bei laikui nepavaldžius dalykus.
Listen on
Where to listen
Breaker Logo

Breaker

Google Podcasts Logo

Google Podcasts

RadioPublic Logo

RadioPublic

Spotify Logo

Spotify

Currently playing episode

Nacionalinė bibliotekų savaitė „Nauja realybė – naujos formos“

Vrublevskių biblioteka ir bičiuliai

1x
Astronomas ir geodezininkas Antonas Šahinas (1799–1842)
Kviečiame klausytis prof. Liberto Klimkos pranešimo „Astronomas ir geodezininkas Antonas Šahinas“, skaityto tarptautinėje konferencijoje „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI a. Naujausi tyrimai“. Mokslo istorijoje Antono Šahino pavardė žinoma kaip gerų taikomųjų mokslų srities vadovėlių autoriaus. 1829 m. lenkų kalba parašyti „Aukštoji geodezija“ ir „Matininkystė ir niveliacija“ atliepė tuometiniam inžinerinių darbų ir instrumentų pasaulinės raidos lygmeniui, buvo be konkurencijos geriausi Rytų Europoje. A. Šahino plunksnai priklauso ir visa eilė straipsnių apie mokslo naujoves, publikuotų leidinyje „Dziennik Wileński“. Jis rašė apie laiką ir astronominius laikrodžius, Žemės formos nustatymo metodus, numatomus Saulės užtemimus, pasirodžiusias naujas kometas, gyvybės galimybę kituose dangaus kūnuose. A. Šahinas gimė Vilniuje, mokėsi Vilniaus gimnazijoje. Tikėtina, kad giminystės ryšiai jį tiesiogiai sieja su Vilniaus totorių poetu Francišeku Šahinu Sokolu.
16:19
September 21, 2021
Pažintis su totorių paveldu (II)
Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos paroda „Šimtmečių istorijos liudininkai: totoristika LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose“ buvo papildyta unikalia religinio turinio medžiaga iš privačios Aleksandro Begansko Lietuvos totorių rankraščių kolekcijos. Paroda veiks iki rugsėjo 30 dienos. Apie privačią kolekciją, jos kaupimo aplinkybes garso įraše pasakoja kolekcininkas muftijus A. Beganskas.
10:00
September 14, 2021
Pažintis su totorių paveldu
Renginius, skirtus totorių kultūros ir istorijos metams, ir kitas galimybes pažinti šios bendruomenės paveldą garso įraše aptaria viena iš parodos Bibliotekoje autorių dr. Galina Miškinienė.
18:07
September 14, 2021
Vilniaus pranciškonų spaustuvei - 350
2021-aisiais sukanka 350 metų, kai pradėjo veikti (1671) Vilniaus pranciškonų spaustuvė. Ta proga Vrublevskių bibliotekoje parengta paroda vien iš joje saugomų leidinių. Paroda T. Vrublevskio skaitykloje veiks iki rugsėjo 30 dienos. Ar ši garbinga sukaktis bus proga tyrėjams įdėmiau pažvelgti į Mažesniųjų brolių konventualų Vilniaus leidinius ir taip praturtinti LDK spaudos istorijos pažinimą? Garso įraše mintimis dalijasi viena iš parodos autorių knygotyrininkė dr. Alma Braziūnienė.
26:16
September 7, 2021
Martynas Jankus - tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas
„Ne aš pasirinkau Jankų, tai jis pasirinko mane". Taip sako akademikas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas, naujausios knygos apie Martyną Jankų autorius, prof. habil. dr. Domas Kaunas. Martynas Jankus (1858-1946) - istorinė asmenybė. Dar gyvas jis buvo heroizuotas, jo vardu vadintos gatvės ir organizacijos, jam gyvam esant pastatytas monumentas. Svarbus ir jo vaidmuo lietuvių spaudos istorijoje. Ji veikė Vokietijos reicho valdomoje Mažojoje Lietuvoje, bet buvo orientuota į caro valdžios draudimus Didžiojoje Lietuvoje. Mažosios Lietuvos miestai tapo draudžiamos spaudos leidimo ir nelegalaus transportavimo per imperijų sieną baze, tautinio sąjūdžio veikėjų tarpine stotimi tarp Rytų ir Vakarų. Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie Martyno Jankaus asmenybę, jo atsidavimą lietuvybei ir mitus, kuriuos apie jį kūrė amžininkai. prof. Domą Kauną kalbino Inga Berulienė. 
41:18
August 31, 2021
Apie kelionių knygas
Per senąsias knygas ir žemėlapius tarsi laiko mašina turime galimybę grįžti tris ar keturis šimtus metų atgal. Akivaizdu, kad Viduramžiais ar netgi XIX amžiuje, kai apie tolimąsias šalis buvo nedaug patikimų žinių, nestigo lakios vaizduotės ir pramanų. Vis daugiau keliautojų leisdavosi į nepažintus pasaulio kampelius: vienus skatino smalsumas, noras atrasti naujas augalų, paukščių, žvėrių rūšis, upių ištakas, kitus viliojo  prekyba, pasakiškų turtų troškimas. Tik su Naujojo pasaulio atradimu pradėta pasaulį vis daugiau pažinti ir tie potyriai buvo aprašomi knygose. Garso įraše apie kelionių knygas kalba Violeta Radvilienė, Milda Kvizikevičiūtė iš ciklo „Įdomioji biblioteka“.
19:40
August 24, 2021
Apie masonų knygas
Masonų judėjimas senosios Lietuvos ir Europos visuomenės istorijoje paliko ryškius savo veiklos ženklus. Šis paslaptimis apgaubtas judėjimas jau yra šiek tiek tyrėjų nagrinėtas mecenatystės, muzikinės kultūros, dailėtyros aspektais, bet visuomenei iš esmės lieka mažai žinomas. Apie masonų knygas, sukauptas Lietuvoje, laidoje iš ciklo „Įdomioji biblioteka“.    Dalyvauja prof. Arvydas Pacevičius, VU Komunikacijos fakultetas, Sondra Rankelienė, VU bibliotekos Retų spaudinių skyriaus specialistė.
18:59
August 17, 2021
Apie knygas karo tema
Dauguma knygų karo tema parašytos lotynų ar kitomis Europos šalių kalbomis, apimančios laikotarpius nuo antikos iki mūsų dienų. Karybos raida betarpiškai susijusi su civilizacijų istorija. Karai kildavo iš keršto, dėl moterų, religinių poreikių arba tiesiog iš noro parodyti savo agresyvumą. Laidoje dalyvauja Violeta Radvilienė, LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus specialistė, dr. Sigitas Narbutas, senosios raštijos tyrėjas, prof. Libertas Klimka, mokslo istorikas.
20:28
August 12, 2021
Prof. Libertas Klimka. Žodis apie akademiką Paulių Slavėną, minint 120-ąsias jo gimimo metines
Prabėgo 120 metų nuo Lietuvos astronomo, matematiko, akademiko, Lietuvos mokslo istoriko prof. Pauliaus Slavėno gimimo. Lietuvis, užaugęs Maskvoje, tapęs pirmuoju Lietuvos universiteto absolventu, o kaip mokslininkas subrendęs prestižiniame JAV Jeilio universitete. Apie mokslininko požiūrį į lietuvių tautos reikalus, 1958 m. inicijuotą Baltijos mokslo istorikų konferenciją ir grandiozinius tikslus matematikos pagalba atkurti indoeuropiečių prokalbę klausykitės profesoriaus, etnokosmologo, mokslo istoriko Liberto Klimkos pasakojimo. 
20:46
July 22, 2021
Rašymo menas ir kunigaikščio Boguslavo Radvilos autografas
Šiame technologijų amžiuje retai susimąstome, kad kadaise ir pats rašymas buvo tikras menas. Kaligrafijos paslapčių dėka įvaldyti skirtingi rašymo kursyvai: gotikinis, barokinis ir kiti, kuriuos šiandien vienu pelės mygtuko spustelėjimu keičiame savo kompiuteryje. Ką apie to meto kilminguosius buvo galima pasakyti iš jų rašybos? Kaip rašymas atspindėjo jų išsilavinimą ir net sveikatos būklę? Apie visą tai ir dar daugiau galite sužinoti išklausę Lietuvos istorijos instituto darbuotojos dr. Rūtos Čapaitės pasakojimą apie kunigaikštį Boguslavą Radvilą ir jo kaligrafinius sugebėjimus. 
39:02
July 15, 2021
Onos Vytautienės vizitas vokiečių Ordine
1400 m. liepos mėnesį Vytauto žmona Ona lankėsi Vokiečių Ordine. Su kokia misija į šiuos kraštus vyko Ona Vytautienė? Kaip atrodė tinkamas aukšto rango svečių priėmimas? Kur jie būdavo apgyvendinami? Ką tuo metu didikai valgydavo ir gerdavo puotų metu ir kokias dovanas vieni kitiems teikdavo? Apie visą tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto darbuotoja dr. Rūta Čapaitė. 
23:37
July 7, 2021
Naujos knygos vokiečių kalba
Kviečiame klausytis audio įrašo apie naujas knygas vokiečių kalba. Užsisakydami šias knygas mūsų bibliotekoje galėsite sužinoti dar daugiau apie knygų spausdinimo istoriją, Mocartų šeimą, dailės istoriją, raganų legendas ri istorinių rašytinių dokumentų šifravimą. Anotacijas parengė ir perskaitė Rita Novikovienė.
14:48
June 29, 2021
Saldžiausiasis Marijos Vardas: Arkibrolija Vilniaus Katedroje (1670–1938 metai)
Kviečiame klausytis dr. Gitos Drungilienės paskaitos apie vieną puošniausių Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomų rankraštinių knygų. Tai yra Vilniaus katedroje veikusios Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos narių knyga, arba Albumas, kaip išgraviruota jos viršelyje (originaliai – Album Archiconfraternitatis Dulcissimi Nominis Mariae). Ši religinė dvasininkų ir pasauliečių brolija buvo įsteigta 1671 metais, o jos nariai knygoje registruoti nuo pat įsteigimo iki 1938 m. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse knyga kartu su Vilniaus kapitulos archyvu buvo paslėpta Vilniaus katedros sienoje, o 1956 m. pavasarį katedrą pertvarkant į Vilniaus paveikslų galeriją, archyvas drauge su brolijos knyga buvo atrastas ir perduotas LMAB, kur Vilniaus katedros kapitulos fondas saugomas iki šiol. Pirmieji Brolijos nariai, pasirašę knygoje, buvo tuometinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Mykolas Kaributas Višnioveckis (Wiśniowiecki, 1640–1673) ir jo žmona Eleonora Habsburgaitė (Eleonore Maria Josefa von Österreich, 1653–1697). Vėliau Brolijos nariais tapo būsimasis Lenkijos ir LDK valdovas Jonas Sobieskis, tuometinis valdovas Augustas III, taip pat vyskupai, prelatai, kanauninkai ir kiti dvasininkai, aukšti valstybės pareigūnai su savo šeimos nariais, vienuolių bendruomenės ir kiti tikintieji.
25:33
June 22, 2021
Akademikas Algimantas Grigelis apie Ignotą Domeiką
Šių metų gegužės mėnesį akademikas geologas, minerologas Algimantas Grigelis minėjo 90-ies metų jubiliejų. Ta proga prisimename profesorių ir siūlome paklausyti garso įrašo apie Ignotą Domeiką, kurio vardas ir darbai A. Grigelio dėka buvo priminti visuomenei prieš ketverius metus. Domeika – istorinė asmenybė, kurios vardu pavadintas mineralas, sulaukė tarptautinio pripažinimo ir šiandien jau neįmanoma jos pasisavinti vienai tautai… Apie romantizmo epochos atstovą, su ilgesiu ir meile kalbėjusį apie savo gimtinę, pasakoja akademikas Algimantas Grigelis.  Pasakojimą parengė Inga Berulienė.
19:58
June 15, 2021
Birželio sukilimui - 80
Šiemet minėsime Birželio sukilimo 80–metį. Šiam pasipriešinimo reiškiniui vis dar trūksta diskusijų ir išsamių istorinių tyrimų. Neretai kalbėdami apie to meto “Birželio įvykius” mes dažnai net negalime įvardinti, apie kokią lietuvių kovą kalbame. Kas dėjosi anuomet Lietuvoje, kaip buvo organizuojamas pasipriešinimas okupantui ir kodėl sukilimo rengėjai tapo abiejų totalitarinių režimų aukomis? Apie tai kalbamės su žurnalistu, istorijos tyrėju ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoju Vidmantu Valiušaičiu.
30:04
June 9, 2021
„Netituluotas bažnyčios ambasadorius: atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį MIC"
Pristatome Vrublevskių bibliotekos bibliografės B. Kisielienės parengtą knygos „Netituluotas bažnyčios ambasadorius: atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį MIC" (sudarytojai dr. D. Čiočytė, dr. G. Mikelaitis) apžvalgą. 
17:03
June 9, 2021
Dovanos ir prisiminimai, papildantys kunigo V. Aliulio fondą
LMA Vrublevskių biblioteka, šiais metais minėdama iškilaus kunigo Vaclovo Aliulio 100-ąsias gimimo metines, parengė virtualią parodą „Tikėjimo vagą gilyn ir platyn!“: Vaclovo Aliulio savilaidos archyvą atvėrus“. Paroda sulaukė atgarsių, ir Bibliotekoje saugomas kunigo Vaclovo Aliulio fondas buvo papildytas geradarių dovanomis: knygomis, dokumentais, garso įrašais. Kiekvienam iš dovanotojų teko laimė bendrauti su kunigu V. Aliuliu, tad perdavę bibliotekai savo kauptus archyvus, jie maloniai sutiko pasidalinti ir prisiminimais. Biblioteką pasiekė ir geradarės – Ritonės Šalkauskienės, kuri, Lietuvos Nepriklausomybei veriantis, buvo viena pirmųjų kun. V. Aliulio Vilniuje organizuotų tikybos mokytojų kursų studentė, dovanos. Ritonė Šalkauskienė V. Aliulio fondą papildė savilaidiniais teologijos studijų vadovėliais. Pasak R. Šalkauskienės, pats kunigas buvo ir gyva tikybos mokymo programa, ir dėstymo metodika, ir neprilygstamas tikybos mokytojo pavyzdys, visų su meile vadinamas Tėveliu. Kviečiame klausytis R. Šalkauskienės prisiminimų apie kun. Vaclovą Aliulį. 
19:59
June 8, 2021
Povilo Pakarklio vaidmuo gelbstint lituaniką 1945 -1947 m.
Kviečiame klausytis Eglės Paškevičiūtės - Kundrotienės pranešimo apie prof. Povilą Pakarklį ir jo ekspediciją pokariu į Karaliaučiaus kraštą, kurios metu buvo išgelbėta daugybė lietuvybei svarbių literatūros, istorijos kūrinių. Kaip pavyko išgelbėti kultūros vertybes ir kokie pavojai tykojo ekspedicijos dalyvių klausykitės šiame audio įraše. Kontraversiškai vertinamas lietuvių profesorius P. Pakarklis  1945 metais važinėjo į Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių ir Karaliaučiaus apylinkes su SSRS Mokslų akademijos archeografine ekspedicija. Kartu su Jonu Kruopu jis rado K.Donelaičio rankraščius, taip pat XV–XVIII a. Prūsijos valdžios ediktų spaudinius, kurie publikuoti 1955 m. LTSR istorijos šaltinių I tome. 1945 metų pabaigoje P.Pakarklis vadovavo LSSR MA ekspedicijai, ji taip pat buvo sėkminga – rasta XVIII a. lituanistinių rankraščių, kurie 1960 metais išleisti rinkinyje “Prūsijos valdžios gromatos, pagraudenimai ir apsakymai lietuviams valstiečiams”. P.Pakarklis nuosekliai gynė lietuvių Mažojoje Lietuvoje autochtoniškumo tezę. 1943 metais teigė, kad Lietuvai reikia priskirti Nemuno kairiojo žemupio plotus iki Karaliaučiaus. 1945 m. Potsdamo konferencijai priskyrus kairįjį Nemuno krantą RSFSR, P. Pakarklis nesutarė su sovietų vyriausybe. Pastarajai jis rašė: „Kaliningrado sritis iki Teutonų ordino atėjimo (XIII a. vid.) buvo apgyvendinta vien tik lietuvių ir nežiūrint vokiečių kolonizacijos dabartinėje Kaliningrado srityje, lietuviai sudarė gyventojų daugumą, todėl laikausi nuomonės, kad lietuviškų Kaliningrado srities pavadinimų nereikėtų keisti naujais”. LMA Vrublevskių bibliotekoje galite rasti P.Pakarklio dėka išgelbėtas Rytprūsių ir Klaipėdos krašto dokumentų kolekcijas: KLAIPĖDOS KRAŠTO AKTŲ KOLEKCIJA F14. 502 vienetai 1742–1921 m. dokumentų originalai ir nuorašai., RANKRAŠČIŲ RINKINYS „BORUSSICA“ F15. 475 vienetai, 1390–1918 m. rankraščiai, originalai ir nuorašai. MAŽOSIOS LIETUVOS AKTŲ KOLEKCIJA F228. 3560 vienetų, XVIII–XIX a. rankraščiai, spaudiniai, dokumentai, herbai, mašinraščiai. RYTPRŪSIŲ BAŽNYČIOS IR MOKYKLOS F257. 25 vienetai, 1743–1940 m. rankraščiai, dokumentai, mašinraščiai, spaudiniai.
29:05
June 3, 2021
100 metų žurnalui „Naujoji vaidilutė"
Šių metų gegužės mėnesį sukanka šimtas metų nuo žurnalo „Naujoji vaidilutė" pasirodymo. Leidinys ėjo nuo 1921 iki 1940 m. Kaune, jį įsteigė, pirmuosius kelerius metus redagavo, administravo ir leido aktyvus visuomenės veikėjas, pedagogas, daugelio periodinių leidinių iniciatorius Pranas Dovydaitis. Iš pradžių žurnalas buvo skirtas mergaitėms ateitininkėms, vėliau jis tapo moterų leidiniu. Leidinio pasirodymas to meto spaudoje buvo sutiktas prieštaringai. Juozas Tumas-Vaižgantas „Lietuvos balso" laikraštyje skeptiškai pareiškė, kad „Naujoji vaidilutė" – toli gražu ne mergaičių moksleivių laikraštis, o rimtų ir sunkių straipsnių rinkinys, toks pat kaip ir „Lietuvos mokykla" arba „Kosmos", todėl nepaskaitomas „pusmergėms“. Pirmąjį gyvavimo dešimtmetį žurnalas daugiausia dėmesio skyrė jaunųjų skaitytojų dvasiniam auklėjimui, asmenybės ugdymui, moralės, pasaulėžiūros formavimo klausimams, viešino ateitininkų ir kitų moksleivių organizacijų naujienas. Suaugus leidinio skaitytojoms gimnazistėms bei studentėms, keitėsi ir žurnalas – nuo 1930 m. antrojo pusmečio „Naujoji vaidilutė" tapo moterų inteligenčių žurnalu. Leidinyje gvildenamos temos pasidarė įvairesnės, stengtasi, kad dominančių tekstų žurnale atrastų tiek veiklios visuomenininkės, tiek namų šeimininkės. Imta rašyti socialiniais, šeimos klausimais, buvo pristatomos nuosaikaus katalikiškojo feminizmo idėjos, gvildenamos moterų teisių problemos, supažindinama su moterų organizacijų veikla užsienyje. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriuje saugomi visi žurnalo „Naujoji vaidilutė" numeriai. Informaciją parengė ir skaitė Jolanta Stasytė Berniūnienė. 
09:30
May 25, 2021
Dr. Rimos Cicėnienės paskaita apie žoliaknyges iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas".
Renkant medžiagą knygos muziejui, Bibliopoliui, buvo atkreiptas dėmesys ir į medicinos istorijos, sveikatai skirtas knygas. Bibliotekoje  tai ne pirmas kartas: leidinius, susijusius su medicinos istorija, kolegės eksponavo parodoje „Natura sanat, medicus curat: senieji medicinos dokumentai". Nutarėme atidžiau pažvelgti į jau senokai mus dominusią rankraštinę knygą, gausiai iliustruotą augalų vaizdais. Tai 17-18 a. sandūroje kirilika perrašytas didelės apimties „ Žoliaknygė“ (dar rusų kalba vadinama Lečebniku,  Travniku; lenkų kalba - Zielniku). Kodeksas sudomino tiek turiniu, tiek iliustracijomis. Knygoje aprašyti augalai, gyvūnai, mineralai, brangūs akmenys ir kiti gamtos produktai, skirti sveikatai palaikyti, ligoms gydyti. Kviečiame klausytis paskaitos audio įrašo vaistažolių gydomąsias savybes ir žoliaknygių istoriją. 
38:45
May 18, 2021
Naujos knygos anglų kalba
Pristatome audio įrašą apie naujausias knygas anglų kalba, kurias jau galite užsisakyti mūsų bibliotekoje. Šįkart skaitytojai turės galimybę susipažinti su leidiniais apie šunis viduramžiais, britų siaubo literatūros istorija, kartografijos mokslo raida karų laikotarpiu, senąja britų architektūra, komunistinės „naujakalbės" kūrimu buvusioje sovietinėje erdvėje ir kitomis knygomis. Tekstų autorė Ana Venclovienė. Skaito Saulius Venclovas. 
12:59
May 11, 2021
Jadvygos Juškytės rankraštinis palikimas LMA Vrublevskių bibliotekoje
Jadvyga Juškytė – savamokslė pedagogė, visuomenininkė, spaudos bendradarbė ir platintoja, artimai bendravusi su pagrindiniais tautinio atgimimo veikėjais, dirbusi tuos pačius tautos išlikimo darbus, šiandien nepelnytai užmiršta. Kas buvo toji Juškytė, koks jos vaidmuo tautiniame atgimime, kokie veiklos ir darbų atspindžiai saugomi Vrublevskių bibliotekoje? Vyresnioji bibliografė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė garso įraše atskleidžia neįprastą atvejį: moters bajorės apsisprendimą dalyvauti tautiniame atgimime, tautos ir valstybės gyvenime, kartu parodyti jos nuveiktų darbų reikšmę. Anotacija Namų aplinka ir jos reikšmė J. Juškytės apsisprendimui dalyvauti tautiniame atgimime – 4.07 min.; Pirmieji bendraminčių darbai: „Žiburėlis“, kelionė pas Kudirką – 8.34 min.; Lietuvių kalbos puoselėtoja. Draudžiamosios spaudos darbuotoja – 15.13 min., Tautosakos darbai – 18.53 min.; Juškytė rašytoja, vertėja ir pedagogė – 22.03 min.; Išvados. Daugiau žr. str.: Paškevičiūtė-Kundrotienė, Eglė. Jadvygos Juškytės rankraštinis palikimas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2020, t. 9, p. 83–106.
35:47
May 6, 2021
Kaip filologė tapo restauratore
Prieš daugiau nei keturiasdešimt metų filologė Rima Maigienė įsidarbino Bibliotekos restauravimo sektoriuje, manydama čia padirbėti laikinai. Taip jau sutapo, kad kartu su kitomis kolegėmis jai teko išbandyti pirmuosius Lietuvos restauravimo žingsnius ir taip įsisukti į prasmingų darbų karuselę. Per prabėgusius dešimtmečius gerokai keitėsi dokumentų restauravimo darbų metodika, priemonės. Vertinga patirtimi ir naujienomis dalijosi kolegos iš užsienio. Apie restauratoriaus profesijos specifiką ir pokyčius interviu su Rima Maigiene, ilgamete Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbuotoja. Kolegę kalbino Inga Berulienė. 
25:26
April 29, 2021
Knygos vokiečių kalba
Atkreipiame dėmesį į šias naujai gautas užsienyje išleistas knygas vokiečių kalba, kurias galite užsisakyti bibliotekoje. Šiose knygose atsiskleidžia Klaipėdos krašto bei Rytprūsių istorija, kultūros gyvenimas, taip pat tūkstantmetė Vokietijos istorija bei vokiškoji mitologija. Informacija parengė ir perskaitė Rita Novikovienė.
15:15
April 28, 2021
Nacionalinė bibliotekų savaitė „Nauja realybė – naujos formos“
Kasmet balandžio pabaigoje vykstanti Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – svarbiausia metuose visoms šalies bibliotekoms. Šiųmetė, 21-oji, savaitė prisistato šūkiu „Nauja realybė – naujos formos“ ir atliepia į laikmečio aktualijas. Jau daugiau kaip metus gyvename naujoje realybėje, nuotoliniu būdu mokomės ir dirbame, renginiuose dalyvaujame tik virtualiai, tad ir savaitės iniciatyvos vyks daugiausia nuotoliniu būdu. Apie naujų formų paieškas, iššūkius ir šių metų Nacionalinę bibliotekų savaitę kalbamės su Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininke Jolita Steponaitiene. 
12:21
April 22, 2021
Iš bibliotekos istorijos: Lietuvos MA biblioteka 1950–1960 m. skaitytojų akimis (2dalis)
Šeštą XX a. dešimtmetį Lietuvos MA biblioteka augo ir ieškojo savo vietos, ji buvo atvira skaitytojų pageidavimams bei siūlymams ir juos skatino. 1950–1960 m. pildyta „Pageidavimų knyga“ tapo vienu iš būdų Bibliotekos ir skaitytojų ryšiui palaikyti. Per šį ryšį atsiskleisdavo skaitytojų lūkesčiai ir poreikiai, paaiškėdavo, kaip jie vertino skaitytojų aptarnavimą ir darbo sąlygas Bibliotekoje, kas jiems buvo svarbu. Garso įraše „Pageidavimų knygą“ aptarė ir apibendrino Gita Drungilienė. Antroje įrašo dalyje aptariami dalykinio pobūdžio klausimai: dėl skaitytojų aptarnavimo, dėl bibliotekos darbo metodų, dėl užsakymų ir leidinių. „Pageidavimų knygoje“ netrūko ir skaitytojų pagyrimų Bibliotekai, padėkų personalui.
19:24
April 20, 2021
Iš bibliotekos istorijos: Lietuvos MA biblioteka 1950–1960 m. skaitytojų akimis
Šeštą XX a. dešimtmetį Lietuvos MA biblioteka augo ir ieškojo savo vietos, ji buvo atvira skaitytojų pageidavimams bei siūlymams ir juos skatino. 1950–1960 m. pildyta „Pageidavimų knyga“ tapo vienu iš būdų Bibliotekos ir skaitytojų ryšiui palaikyti. Per šį ryšį atsiskleisdavo skaitytojų lūkesčiai ir poreikiai, paaiškėdavo, kaip jie vertino skaitytojų aptarnavimą ir darbo sąlygas Bibliotekoje, kas jiems buvo svarbu. Garso įraše „Pageidavimų knygą“ aptarė ir apibendrino Gita Drungilienė. Autorės straipsnis „Bibliotekai svarbu žinoti, ką jos skaitytojai pageidauja“: Lietuvos mokslų akademijos biblioteka 1950–1960 m. skaitytojų akimis“ paskelbtas naujausiame tęstinio mokslo darbų leidinio „Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka“ devintame tome. Pirmoje įrašo dalyje aptariami ūkinio ir techninio pobūdžio klausimai: dėl darbo sąlygų, apie pagalbines darbo priemones, kaip panaudoti Bibliotekos erdves.
24:18
April 14, 2021
Skaitome naujausią bibliotekos knygą: „The Gothic Tales of Sheridan le Fanu“
LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose komplektuojamos gotikinės, siaubo ir fantastinės literatūros kūriniai bei šiems žanrams skirtos literatūrologinės apžvalgos ir tyrimai. Siūlome pasiklausyti ištraukos iš naujai gautos Džozefo Šeridano Le Faniu (Joseph Sheridan Le Fanu) knygos anglų kalba „The Gothic Tales of Sheridan le Fanu“ (London, British Library, 2020). Džozefas Šeridanas Le Faniu (1814–1873) – airių rašytojas, gotikinės bei siaubo literatūros klasikas, ypač garsėjęs gebėjimu kasdienio gyvenimo įvykiams suteikti paslaptingą, baugią nuotaiką. Labai paveikė siaubo bei detektyvo žanrų plėtrą. Skaito Saulius Venclovas.
01:03:43
April 8, 2021
Mokslo istorijos ir filosofijos konferencija „Scientia et historia"
Apie Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos raidą, Baltijos šalių mokslo istorijos konferencijas sovietmečiu ir kasmet organizuojamą mokslo istorijos ir filosofijos konferenciją „Scientia et historia" pasakoja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotoja dr. Birutė Railienė. Sovietmečiu įsisteigusi organizacija užsibrėžė rinkti ir sisteminti mokslo šakų istorinę medžiagą, apimančią ne tik Lietuvos teritoriją, bet ir istorinę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK); komisijos nariai atsakinėjo įvairių tarptautinių įstaigų paklausimus mokslo istorijos klausimais. Didžiausiu iššūkiu Lietuvos mokslo istorikams ir filosofams buvo tarptautinių Baltijos mokslo istorijos konferencijų organizavimas. Kaip prisimena G. Zemlickas, „šie forumai dar sovietmečiu buvo tapę tam tikra laisvos minties ir net – nežinančiam sunku patikėti! – tautinės savimonės raiškos vieta. Atgavus nepriklausomybę bendrija buvo priimta į Tarptautinės mokslo istorijos ir filosofijos sąjungos Mokslo istorijos skyrių (International Union of the History and Philosophy of Science, Division of the History of Science IUHPS/DHS). Jos atstovai pakviesti skaityti pranešimus pasauliniuose istorikų kongresuose. Savo veiklą organizuojant konferencijas ši bendrija tęsia ir dabar. Kviečiame klausytis!
10:15
March 30, 2021
Istorijos leidiniui „Mūsų senovė" – 100 metų
„Jeigu žmogus nežinotų savo ar savo visuomenės praeities, jis būtų kaip kūdikis“ – rašė Petras Klimas pirmame „Mūsų senovės" numeryje [4]. Šio leidinio kūrėjai, nepriklausomos Lietuvos inteligentai, jautė pareigą prisidėti prie Lietuvos istorijos mokslo. Per šešerius gyvavimo metus „Mūsų senovė" paskelbė daug vertingų istorinių dokumentų ir tyrimų, kurie besidomintiems Lietuvos istorija išliko naudingi iki pat šių dienų. Kviečiame klausytis audio įrašo apie šio leidinio veiklą ir žymius lietuvių autorius, bendradarbiavusius šiame žurnale. Informaciją parengė ir skaitė Jolanta Stasytė - Berniūnienė. 
10:32
March 23, 2021
Apie Bibliopolį arba kodėl Lietuvai reikalingas Knygos muziejus?
LMA Vrublevskių biblioteka turtinga gausių istorinių rinkinių, pradedant dantiraščio molio lentelėmis, baigiant įvairiais Lietuvos istorijai svarbiais XIX–XX a. dokumentais. Šis kultūros fondas po bibliotekos rekonstrukcijos bus atvertas visuomenės dėmesiui. Knygos muziejaus idėjai realizuoti pasirinkta Bibliopolio – knygų miesto (valstybės) – metafora.  Apie muziejaus konsepciją ir kaip idėjos jau realizuojamos, pasakoja dr. Alma Braziūnienė, Lietuvos Knygos muziejaus Bibliopolis vedėja. Pakalbino Inga Berulienė.
16:13
March 16, 2021
Paskaita „Lietuvos politinės komunikacijos raida lankstinukuose nuo 1990 m. iki mūsų dienų“
Kviečiame klausytis audio paskaitos apie rinkiminių agitacijų pokyčius per pastaruosius tris dešimtmečius. LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose saugoma per kelis šimtus rinkiminės agitacijos dokumentų iš 1990 - 2020 m. rinkiminio laikotarpio. Bibliotekos fondų ir privačių kolekcijų dėka pavyko surinkti lankstinukų, iš kurių galite išvysti, kaip keitėsi rinkiminės agitacijos dizainas, kokios idėjos buvo aktualios tada ir šiandien, kaip keitėsi mūsų gerai pažįstamų politikų įvaizdis ir kokios idėjos išlieka svarbios iki mūsų dienų. Kalba parodos autorius, kultūrinės veiklos specialistas Dovilas Petkus. 
15:08
March 10, 2021
Vaclovo Aliulio 100 -osios gimimo metinės
Iš archyvų. Šventojo Rašto žinovo, redaktoriaus, liturginių tekstų vertėjo, leidėjo, Pogrindžio moterų vienuolių teologijos ir katechetikos kursų organizatoriaus  ir dėstytojo, Pogrindžio kunigų seminarijos dėstytojo, teologijos licenciato, kunigo VACLOVO ALIULIO 100-ųjų gimimo metinių jubiliejaus proga, pristatome kun. Vaclovo Aliulio pamokslo „Kristaus karaliaus šventė“ , sakyto  1982 m. lapkričio mėn., garso įrašą. Iš asmeninio ses. Adelės Petraškaitės archyvo
11:16
March 8, 2021
Juozo Keliuočio fondo (F 288) apžvalga
Juozo Keliuotis – vienas ryškiausių tarpukario žurnalistų, literatas, vertėjas. Jo nuomone, didžiausias stabdis Lietuvoje – „menka intelektualinė dvasinė kultūra“. J. Keliuočio rankraščius LMA biblioteka įsigijo 1976 m. už 600 rublių. Kaip sugrupuoti rankraščiai, kokia jų temų įvairovė, atskleidžianti platų žurnalisto darbų spektrą, jo erudiciją? Pateikiame 1976-06-11 parengtą ir ranka užrašytą Rankraščių skyriaus darbuotojos D.Labanauskienės J. Keliuočio fondo apžvalgą. Nuo 9.16 min. ištrauka iš 1938 m. parašyto, nepublikuoto J. Keliuočio straipsnio apie Miguelį Servantesą, rašytojo gyvenimo kelią, „Don Kichoto“ sukūrimą. Tekstą skaito Inga Berulienė.
20:09
March 4, 2021
Radijo laida. Tylusis pogrindis sovietmečio laikų bibliotekoje
Laidoje pokalbis su ilgamete LMA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriaus darbuotoja, vėliau šio skyriaus vedėja Danute Labanauskiene. Jos darbinė patirtis atskleidžia, kaip sudėtingu sovietmečio laikotarpiu pavyko išsaugoti unikaliausius lietuvių tautai itin reikšmingus turtus bibliotekos fonduose, apie išskirtines asmenybes, su kuriomis teko dirbti kartu , primena, kokios rankraščių paslaptys dar laukia savo atradėjų.
23:01
March 2, 2021
Dešimt įgarsintų klausimų apie knygas
Į klausimus raštu atsakė Žygimantas Kudirka 2018.03.12 , Elijas Martynenko 2016.04.15 ir Aušra Giedraitytė 2020.08.26. Perskaitė Saulius Venclovas 
10:57
February 25, 2021
Pranciškus Smuglevičius: Romoje išgarsėjęs, Vilniuje įsiamžinęs
Pranciškus Smuglevičius: Romoje išgarsėjęs, Vilniuje įsiamžinęs Seriją parengė Vilniaus universiteto bibliotekos Komunikacijos ir informacijos skyriaus darbuotojai: tekstas Nijolės Bulotaitės, skaito Gediminas Auškalnis.
05:21
February 23, 2021
Lietuvių kalbos dienos 2021
 Apie jų prasmę, tikslus, galimybę dalyvauti - pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu. Pokalbį parengė Aurelija Baniulaitienė.
13:55
February 17, 2021
Naujos knygos (anglų kalba)
Informacija apie naujas knygas. Naujai gautos užsienyje išleistos knygos anglų kalba. Apžvalgą parengė Ana Venclovienė, perskaitė Saulius Venclovas.
14:43
February 11, 2021
Voices from the Warsaw Ghetto: Writing Our history. (II dalis)
1940 m. keliasdešimt Varšuvos geto kalinių sukūrė slaptą organizaciją, kuri vadinosi „Oneg Šabat“ (Šabo džiaugsmas – jie rinkdavosi šeštadieniais). Jie siekė užrašyti liudijimus apie geto gyvenimą, surinkti gete sukurtus literatūros, mokslo ir meno darbus ir šio sukaupto archyvo pagrindu parengti išsamią Varšuvos geto istoriją. Knygoje – daugybės žmonių prisiminimai, dienoraščiai, prozos ir dailės kūriniai, pamokslai, kuriuose atsispindi nuomonių ir požiūrių įvairovė, liudijamos tuo metu naikintos kultūrinės Holokausto tradicijos, įamžintas griaunamos civilizacijos balsas. Tekstą originalo kalba įskaitė Saulius Venclovas
42:12
February 10, 2021
Apžvalga. Apie LMA Vrublevskių bibliotekos ediktų kolekciją
Žodis „ediktas“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio „edictum“ ir reiškia įsakymą, skelbimą. Didžiąją ediktų fondo dalį sudaro vokiečių kalba spausdinti Prūsijos karalystės valdžios įsakai. Įdomu tai, kad vienintelis LMA Vrublevskių bibliotekoje esantis lietuviškas ediktas išleistas XVI a. Iš XVII a. saugomi du lietuviški ediktai. Ši kolekcija yra nepakeičiamas šaltinis lietuvių kalbos tyrėjams ir istorijos mėgėjams.  Apžvalgą parengė ir perskaitė Daiva Baniulienė, Retų spaudinių skyriaus bibliografė.
09:51
February 9, 2021
Paskaita „Kai teko rinktis – šalies gynyba ar universitetas: Aukštųjų kursų veiklą atspindintys dokumentai LMA Vrublevskių bibliotekoje“
LMA bibliotekoje, ypač Rankraščių skyriuje, gausu medžiagos, atskleidžiančios Aukštųjų kursų organizavimo klausimus, jų struktūrą. Iš jos galima sužinoti įdomių dalykų apie kursų lektorius, jų dėstytas disciplinas, taip pat visuomenei aktualias aukštojo mokslo organizavimo problemas. Šie dokumentai leidžia pažvelgti į Aukštuosius kursus, jų kūrimą ir reikšmę plačiau, atskleidžia ne tik galutinį rezultatą, bet ir įvairius svarstymus, liudijančius, koks sunkus ir atsakingas buvo aukštosios mokyklos kūrimo darbas. Aukštieji kursai padėjo pagrindus valstybiniam pasaulietiško pobūdžio universitetui. Parengė ir perskaitė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė. Paskaitos temos: 2:44. Istorinės aplinkybės: universitetas ar gynyba. Mokslo kursai Vilniuje. 14:44 Kursų įkūrimas Kaune ir jų veikla.  28:30 Lietuvos universitetas, išaugęs iš kursų.  32:20 Išvados 
34:16
February 2, 2021
Voices from the Warsaw Ghetto: Writing Our history. Naujos knygos Vrublevskių bibliotekoje.
1940 m. keliasdešimt Varšuvos geto kalinių sukūrė slaptą organizaciją, kuri vadinosi „Oneg Šabat“ (Šabo džiaugsmas – jie rinkdavosi šeštadieniais). Jie siekė užrašyti liudijimus apie geto gyvenimą, surinkti gete sukurtus literatūros, mokslo ir meno darbus ir šio sukaupto archyvo pagrindu parengti išsamią Varšuvos geto istoriją. Knygoje – daugybės žmonių prisiminimai, dienoraščiai, prozos ir dailės kūriniai, pamokslai, kuriuose atsispindi nuomonių ir požiūrių įvairovė, liudijamos tuo metu naikintos kultūrinės Holokausto tradicijos, įamžintas griaunamos civilizacijos balsas. Tekstą originalo kalba įskaitė Saulius Venclovas
28:36
January 26, 2021
Periodikos apžvalga. Žurnalas „Kosmos“
Žurnalas „Kosmos“ buvo pirmasis tarpukario Lietuvos gamtos mokslų periodinis leidinys, ėjęs Kaune du dešimtmečius – nuo 1920 iki 1940 metų. Žurnalas populiarino gamtos mokslus, prisidėjo prie jų raidos, švietė visuomenę, siekė lygiuotis į panašią Vakarų periodiką. Su kokiais sunkumais susidurdavo šio prieš šimtą metų leisto žurnalo autoriai?  Apžvalgą parengė ir perskaitė Jolanta Stasytė Berniūnienė.
07:21
January 19, 2021
Ištraukos iš naujausios knygos: Alberto Manguel "Fabulous monsters: Dracula, Alice, Superman and other literary friends"
Skaitome kartu: ištraukos iš naujausios knygos: Alberto Manguel "Fabulous monsters: Dracula, Alice, Superman and other literary friends". – New Haven ; London : Yale University Press, 2019. – 228 p. Tekstą anglų kalba skaito Saulius Venclovas. Albertas Mangelis – žymus rašytojas, vertėjas, antologijų sudarytojas, Argentinos nacionalinės bibliotekos direktorius. Pasaulyje ypač garsėja jo skaitymo istorijai skirtos knygos. Naujausioje knygoje autorius nagrinėja grožinės literatūros personažų poveikį šiuolaikinio žmogaus emociniam ir intelektiniam vystymuisi. Nagrinėjama, kaip literatūros personažai tarsi peržengia knygų puslapius, kaip skaitytojų mintyse jie tampa tikresni už savo autorius, kaip jie veikia mūsų žmogaus ir pasaulio sampratą. Knyga išsiskiria autoriui būdingu entuziazmu ir erudicija, ji iliustruota jo paties piešiniais.
17:43
January 11, 2021
„Nenusipelnęs mūsų užmaršties: Augustas Šleicheris“
2021 metais sukanka 200 metų nuo žymiausio XIX a. indoeuropeisto Augusto Šleicherio (August Schleicher, 1821–1868) gimimo. Šios sukakties proga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje rengiama virtuali mažoji paroda. Kviečiame pasiklausyti garso įrašo apie šį plačios erudicijos mokslininką ir iš arčiau susipažinti su jo moksline veikla. Apie Šleicherį pasakoja parodos autorė Kotryna Rekašiūtė, LMAVB Knygos muziejaus mokslo darbuotoja.
11:33
January 7, 2021
Pasakos iš pirmų lūpų. Daratytė
Pasaką pasekė Danutė Misiuvienė (Kiaušinytė), g. 1940 m., gyv. Pročiūnų km., Satkūnų sen., Joniškio r.
04:35
January 6, 2021
Pasakos iš pirmų lūpų. Vištytė ir gaidžiukas riešutauja
Pasaką pasekė Danutė Misiuvienė (Kiaušinytė), g. 1940 m., gyv. Pročiūnų km., Satkūnų sen., Joniškio r.
02:10
January 6, 2021
Pasakos iš pirmų lūpų. Pupa
Pasaką pasekė Danutė Misiuvienė (Kiaušinytė), g. 1940 m., gyv. Pročiūnų km., Satkūnų sen., Joniškio r.
03:47
January 6, 2021
Pasakos iš pirmų lūpų. Seku seku pasaką
Mūsų kolegė Daiva Liudavičienė iš Komplektavimo skyriaus  yra aktyvi folkloro ansamblio „Laukis“ dalyvė. Šis ansamblis nuo 2009 m. vyksta į regionus ne tik koncertuoti, bet ir organizuoja ekspedicijas, renka tautosaką, įrašinėja pasakas. Pažintis su autentiškais šaltiniais, paskatino paviešinti ir LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomas pasakų knygas bei parengti šia tema virtualią parodą „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu“ (H. Radauskas).   Kviečiame klausytis 2018 m. liepos 7 d. folkloro ansamblio „Laukis“ ekspedicijos metu Joniškio rajone įrašytas pasakas.  Įrašė  Aistė Indriulienė ir Lijana Šarkaitė-Viluma.   „Seku seku pasaką“ pasakoja Aldona Puidokienė (Mačiulytė), g. 1938 m., gyv. Pročiūnų km., Satkūnų sen., Joniškio r.   Antrąją pasaką pasekė Danutė Misiuvienė (Kiaušinytė), g. 1940 m., gyv. Pročiūnų km., Satkūnų sen., Joniškio r.   Taip pat siūlome pasižvalgyti po virtualią parodą „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu“: http://web1.mab.lt/2020-03/
03:24
January 6, 2021
Joachimas Lelevelis ir Vilniaus universiteto biblioteka
Parengė Vilniaus universiteto bibliotekos Komunikacijos ir informacijos skyriaus darbuotojai: tekstas Nijolės Bulotaitės, skaito Gediminas Auškalnis.
04:05
December 29, 2020
Naujos knygos (vokiečių kalba)
Informacija apie naujas knygas.  Naujai gautos užsienyje išleistos knygos vokiečių kalba. Apžvalgą parengė ir perskaitė Rita Novikovienė.
10:27
December 15, 2020
Naujos knygos (anglų kalba)
Informacija apie naujas knygas.  Naujai gautos užsienyje išleistos knygos anglų kalba. Apžvalgą parengė Ana Venclovienė, perskaitė Saulius Venclovas.
14:05
December 15, 2020
Žurnalui „Skaitymai" – 100 metų
Kviečiame klausytis audio pasakojimo apie žurnalą „Skaitymai" ,  kuris mini savo 100 metų jubiliejų.  Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriuje saugomas prieš šimtą metų pradėtas leisti literatūros ir kritikos žurnalas „Skaitymai". Leidinys ėjo nuo 1920 iki 1923 metų. Bibliotekoje saugomi visi 24 išėję „Skaitymų" numeriai, arba knygos. Per beveik trejus gyvavimo metus „Skaitymų" puslapiuose buvo išspausdinta įvairių žanrų anksčiau niekur neskelbtų kūrinių, apžvalginių, kritikos ir mokslinių straipsnių, paskelbta užsienio rašytojų kūrybos vertimų. Skaitytojus pasiekė dabar jau lietuvių literatūros klasika tapę kūriniai: Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare“, Maironio drama „Kęstučio mirtis“, Julijono Lindės Dobilo „Širdis neišturėjo“ ir kiti, Vinco Mykolaičio-Putino, Fausto Kiršos, Balio Sruogos, Kazio Binkio ir kitų poetų lyrika. Informaciją parengė ir pasakojo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriaus darbuotoja Jolanta Stasytė Berniūnienė.
11:32
December 8, 2020
„Diptikas karališkajai porai: minint 500-ąsias Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto gimimo metines“
Minint Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto gimimo 500 - ąsias metines LMA Vrublevskių bibliotekoje parengta paroda „Diptikas karališkajai porai: minint 500-ąsias Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto gimimo metines“. Medžiagą šiai parodai surinkusi Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Dalia Bikauskienė išsamiai pasakoja apie šių Lietuvos didikų meilės istoriją, jų gyvenimo būdą, renesanso dvasią, gyvenimą grožyje ir to meto politinę situaciją, kuri turėjo įtaką asmeniniams valdovų pasirinkimams. Nuotr.   Vytautas Urbanavičius. Barboros Radvilaitės dokumentinis portretas. 2001.  Vaškas, kanifolija. Iliustracija knygoje: M. Matušakaitė „Karalienė Barbora ir jos atvaizdai“.
23:11
December 3, 2020
Apie dievą ir velnią lietuvių frazeologijoje
Kviečiame klausytis išskirtinio audio siužeto apie dievą ir velnią lietuvių frazeologijoje – su Vilniaus universiteto profesore Birute Jasiūnaite, knygų „Šventieji ir nelabieji frazeologijoje ir liaudies kultūroje“ bei „Lietuvių velniavardžiai“ autore. Pokalbį parengė Aurelija Baniulaitienė, VLKK ryšių su visuomene atstovė.
16:30
December 1, 2020
Paroda „Mors certa, hora incerta"
Ekskursija po LMA Vrublevskių bibliotekoje parengtą parodą  Mors certa, hora incerta  (mirtis nulemta, valanda nežinoma). Apie  nenumaldomai bėgančius metus, visada šalia esančią mirtį, filosofinį, teisinį, praktinį požiūrį į ją įvairiomis kalbomis pasakoja Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose saugomi XV–XX a. dokumentai, kurių dauguma rodoma pirmą kartą. Juos atskleisti padėjo parodos autorė Violeta Radvilienė, Retų spaudinių skyriaus bibliografė.
30:42
November 24, 2020
Apžvalga apie miškus ir jų išsaugojimą
Klimato kaitos problema atveria dvi klausimų grupes: miškų, kaip galimo klimato kaitos stabdytojo vaidmuo, ir antra –miško ekosistemų stabilumo pasikeitusio klimato sąlygomis išsaugojimas. Kokių žinių turi sukaupę miškų tyrėjai ir ką kviestų jungtis į miško bendrijų ir juose esančių retų rūšių biologijos tyrimus, apžvelgia miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, akademikas Stasys Karazija.
11:29
November 19, 2020
Slaptas kūrėjas: Leono Gineičio archyvinio palikimo fragmentai (2 epizodas)
LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose saugomus dokumentus sudaro L. Gineičio rašyta filosofinių kūrinių, dienoraščių, eilėraščių, etiudų, dialogų ir miniatiūrų, laiškų, autobiografinė medžiaga. Archyvinis turinys liudija apie kitas žinomo mokslininko, literatūrologo kūrybines intencijas – būtent, apie filosofinio turinio darbus. Archyvinio palikimo dalis yra ir Gineičio dukters Viktorijos Gineitytės, habilituotos fizinių mokslų daktarės,  „Prisiminimai ir pamąstymai apie Leoną Gineitį“, rašyti 2012 metų lapkričio 20 dieną.  Apžvalgą parengė Rūta Kazlauskienė, prisiminimus perskaitė Dovilas Petkus. (2 epizodas)
35:23
November 16, 2020
Slaptas kūrėjas: Leono Gineičio archyvinio palikimo fragmentai (1 epizodas)
2020 m. lapkričio 16 d. vienam žymiausių XX a. antrosios pusės lituanistų, donelaitikos tyrėjui, filosofui Leonui Gineičiui sukanka 100 metų. Minėdami šią sukaktį, LMA Vrublevskių bibliotekos, kurios skaitytoju beveik pusę šimto metų buvo Leonas Gineitis, darbuotojai dar kartą apžvelgia saugomą jo rankraštinį palikimą. Apžvalgą parengė Rūta Kazlauskienė, prisiminimus perskaitė Dovilas Petkus. 1 epizodas
38:12
November 16, 2020
Naujos knygos LMA Vrublevskių bibliotekoje
Atkreipiame dėmesį į šias naujai gautas užsienyje išleistas knygas, kurias greitai galėsite užsisakyti. Anglų kalba išleistos knygos apima itin platų temų lauką: nuo pandemijų istorijos, iki gotikinės skulptūros, rankraščių tyrinėjimo, popieriaus istorijos, Varšuvos gete veikusios organizacijos „Oneg Šabat“ ir Tibeto medicinos bei naujausio internetinės kultūros reiškinio - memų. Audioįrašą apie naujausias knygas įgarsino Saulius Venclovas. 
14:49
November 11, 2020
Kokia lietuvių kalbos ateitis informacinėse technologijose?
Kuriamą originalią lietuvių kalbos tekstų taisymo kompiuterinę programą pristato jos autorius Chorst Klaus, įmonių ACVK ir „Lingua intellegens“ vadovas. Jo sukurtą plagiato atpažinimo sistemą jau naudoja Lietuvos mokslo institucijos, sistema domina net japonus. Įrašą parengė ir kalbino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ryšių su visuomene atstovė Aurelija Baniulaitienė.
19:51
November 10, 2020
Apie pirmąją lietuvišką knygą ir ne tik
Teksto autorė VU bibliotekos komunikacijos specialistė Nijolė Bulotaitė.  Tekstą skaito VU bibliotekos Komunikacijos specialistas Gediminas Auškalnis.
03:55
November 5, 2020
Paskaita apie LDK regionų –Smolensko, Polocko ir Vitebsko žemių valdžios formavimosi mechanizmus
Smolensko, Polocko ir Vitebsko žemių gyventojų daugumą XIV-XVI a. sudarė rytų slavų etnosas, kuris šiuolaikinėje istoriografijoje vadinamas rusėnais. Dominuojanti konfesija buvo stačiatikybė. Lietuvos didieji kunigaikščiai iki XIV a. pabaigos buvo pagonys, o vėliau katalikai. Taigi, jiems Smolensko, Polocko ir Vitebsko žemių gyventojai buvo kitatikiai. Ar nekildavo dėl to konfliktų, kaip LDK kunigaikščiai sugebėjo išugdyti ir palaikyti savo pavaldinių lojalumą? Paskaita apie LDK regionų –Smolensko, Polocko ir Vitebsko žemių valdžios formavimosi mechanizmus XIV-XVI a.  Parengė ir skaitė dr. Andrius Jurkevičius, LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotojas.
17:12
November 3, 2020
Didysis artilerijos menas: vertimo keliai ir klystkeliai (II dalis)
Vytauto Didžiojo universiteto lotynų kalbos lektoriaus SIgito Lūžio viešos paskaitos „Didysis artilerijos menas: vertimo keliai ir klystkeliai“ II dalis.
24:09
October 29, 2020
Didysis artilerijos menas: vertimo keliai ir klystkeliai (I dalis)
Vytauto Didžiojo universiteto lotynų kalbos lektoriaus SIgito Lūžio viešos paskaitos „Didysis artilerijos menas: vertimo keliai ir klystkeliai“ I dalis.
24:47
October 27, 2020
VU bibliotekos paroda „Knygos ir neknygos“
450 metų sukaktį mininti Vilniaus universiteto biblioteka nuo spalio 15 d. Google Arts & Culture platformoje pristato virtualią parodą „Knygos ir neknygos“. Joje lankytojai kviečiami pažinti įdomiausius bibliotekoje saugomus dokumentus ir per juos leistis į nepamirštamų atradimų kupiną pasakojimą, po kurio parodos rengėjai pažada – pasaulio vaizdas bus ne kartą permąstomas, tačiau visgi liks kerinčiai neaprėpiamas. Parodoje visuomenei atveriami per ilgus bibliotekos gyvavimo šimtmečius sukaupti, savo unikalumu išsiskiriantys dokumentai – senosios knygos, fotografijos, žemėlapiai, grafikos darbai ar jų fragmentai, virtualioje erdvėje prabilsiantys netikėtomis formomis, istorijomis ir net garsais. Įrašą parengė VU bibliotekos Komunikacijos ir informacijos skyriaus darbuotojas Gediminas Auškalnis.
02:59
October 21, 2020
Įsigyti nepublikuoti rankraščiai
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2020 metais įsigijo Mažosios Lietuvos kalbininko, pedagogo, lietuvininkų kultūros puoselėtojo Aleksandro Teodoro Kuršaičio (1857–1944) dokumentų. Jame – nepublikuoti ir iki šiol mažai žinomi rankraščiai: asmens, studijų, profesinės veiklos dokumentai, apimantys laikotarpį nuo 1876 iki 1944 metų. Apie įsigytus kalbininko Aleksandro Teodoro Kuršaičio dokumentus įrašą parengė Aina Kirdulienė – Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus Kultūrinės veiklos vadybininkė ir Diana Norkūnienė – Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji redaktorė.
07:19
October 20, 2020
Epidemijos ir civilizacijos
Kas lemia žmonijos raidą, civilizacijų iškilimą ir žlugimą? Istorikai turbūt atsakytų, kad visų pirma asmenybės. Tačiau klimatologai ir mikrobiologai turi savų argumentų. Mokslų sąveika, taip pat vis geresni paleoarcheologijos, paleomikrobiologijos ar paleoklimatologijos metodai atskleidžia, kas yra tikrieji istorijos kūrėjai ir bendraautoriai.  Tekstą parengė ir perskaitė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyresn. specialistas ryšiams su visuomene.
06:25
October 15, 2020
Apie būsimą leidinį „Andriaus Sniadeckio portretai: katalogas“
Katalogas skiriamas senojo Vilniaus universiteto profesoriui Andriui Sniadeckiui (Jędrzej Śniadecki, 1768–1838), žymiam chemikui, biologui ir gydytojui. Šis portretų katalogas – XIX a. Lietuvoje gyvenusio ir kūrusio vieno žymiausių mokslininkų atminimo ir paveldo puoselėjimo išraiškos forma. Portretų visuma (45 portretai) – vaizdai iš Lietuvos, Lenkijos ir Prancūzijos atminties ir mokslo institucijų bei vienos privačios kolekcijos. Pasakoja dr. Birutė Railienė, LMA Vrublevskių bibliotekos  Bibliografijos sektoriaus vadovė.
05:54
October 7, 2020
„Tora: sakrali teksto ir objekto vienybė“ ir paskaitų ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“ (2 dalis)
Šia vieša paskaita tęsiamas ciklas apie būsimus Lietuvos knygos muziejaus išskirtinius eksponatus. Paskaitą parengė ir perskaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė, kultūros istorikė dr. Lara Lempertienė.
29:32
October 2, 2020
„Tora: sakrali teksto ir objekto vienybė“ ir paskaitų ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“ (1 dalis)
Šia vieša paskaita tęsiamas ciklas apie būsimus Lietuvos knygos muziejaus išskirtinius eksponatus.  Paskaitą parengė ir perskaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė, kultūros istorikė dr. Lara Lempertienė.
22:11
October 1, 2020
Apie nepažintą asmenybę ir jo kolekciją
Radijo laidoje papasakosime apie mažai pažintą asmenybę, kuri dar sovietmečiu atliko unikalius darbus, o jo sukauptas rytietiškų farmacijos ir apie budizmą knygos, tibetietiškų raštų kolekcijos tęsia savo gyvenimą įvairiose atminties institucijose. Donatas Butkus - vienintelis Lietuvoje farmacininkas, gaminęs vaistus tik pagal tibetietišką receptūrą. Šiandien apie jį ir jo išskirtinius pasiekimus gali kalbėti tik artimiausi kolegos ir bičiuliai. Sulaukęs įvertinimo už Lietuvos ribų, Donatas Butkus liko nustumtas į užribį dėl įvairių priežasčių.
20:27
September 24, 2020
Pirmasis Lietuvoje ekslibrisų konkursas
1908 m. Tadui Vrublevskiui skirtas ekslibrisų konkursas buvo pirmasis Lietuvoje. Šiuo įvykiu buvo siekiama pažymėti aktyvaus Vilniaus krašto kultūros ir visuomenės veikėjo T.Vrublevskio penkiasdešimtmetį. Auksinis bibliofilo jubiliejus buvo pažymėtas savitai, pabrėžiant ypatingą šios asmenybės svarbą knygų pasaulyje. Pirmojo Lietuvoje ekslibrisų konkurso nugalėtojo A. Pultavskio ekslibrisas šiandien dažnas senose T.Vrublevskio turėtose knygose, kurių pats buvusios bibliotekos valdytojas 1925 m. atliktoje ataskaitoje buvo suskaičiavęs apie 89 tūkstančius. Šis ekslibrisas tapo įkvėpimo šaltiniu 2020 metams organizuotam būsimo Knygos muziejaus bibliotekos logotipo kūrimui. Audio įraše apie 1908 m. ekslibriso konkurso organizavimą ir  tuo metu sukurtus ekslibrisus bei jų projektus pasakoja dr. Daiva Narbutienė, Retų spaudinių skyriaus vedėja.
09:39
September 17, 2020
„Bareikos vaikaitis Jonas Jeronimaitis“ paskaita su naujais vertimais iš lotynų ir lenkų kalbų
Pasitikdama 2021-aisiais minėsimus iškilaus Lietuvos karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus metus, LMA Vrublevskių biblioteka pradeda jam skirtą paskaitų ciklą. Pirmoji paskaita vadinasi „Bareikos vaikaitis Jonas Jeronimaitis“. Senosios raštijos tyrėjas ir vertėjas dr. Sigitas Narbutas joje pristato Jono Karolio tėvą Joną Jeronimaitį Chodkevičių: pasakoja apie jo gyvenimą bei darbus, jo paveikslą literatūroje, legendinį Chodkevičių giminės protėvį žemaičių galiūną Bareiką ir Joną Chodkevičių šiandien menančius atminties ženklus. Paskaitą parengė ir perskaitė dr. Sigitas Narbutas.
28:22
September 9, 2020
Durys į karališkų knygų lobyną
Vilniaus Universiteto biblioteka mini 450 -ies metų jubiliejų. Šia proga kviečiame klausytis audio įrašo apie meno kūrinį, prie kurio Vilniuje stabteli dažnas praeivis: tai VU bibliotekos durys. Kokias paslaptis apie Radvilų giminę, LDK valdovus ir kitus Lietuvos istorijos vingius saugo šis 1996 m. senamiestį papuošęs skulptoriaus Jono Meškelevičiaus kūrinys ? Įrašą rengė VU bibliotekos Komunikacijos ir informacijos skyriaus darbuotojos Ramunė Gedvilaitė ir Nijolė Bulotaitė. Skaitė Kristina Gudavičienė. 
05:29
September 2, 2020
Meniška knyga ir jos kolekcionavimo ypatumai (radijo laida)
Jeigu viduramžiais turėjęs penkias knygas jau galėjai garsėti kaip didelis bibliofilas. Kaip ši samprata keičiasi laikui bėgant, kokius tikrųjų knygų kolekcionierių vardus žinome iš tarpukario ir kodėl lietuviška bibliofilija vis dar skiriasi nuo europinės tradicijos ?  Apie visa tai laidoje su menotyrininke, knygriše Rūta Taukinaityte–Narbutiene.
23:01
August 27, 2020
Tour in English/Ekskursija anglų kalba
Everyone interested in the history of written culture can visit the palace of the Tyszkiewicz counts, nestled in the very heart of the city and housing the century-old Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences. Assisted by a tour guide, you will be able to see the book collection Tadeusz Wróblewski had been amassing his entire life, look around the reading rooms and view unique documents kept in the holdings of the Library.  The guide of the audio- tour Dovilas Petkus 
11:30
August 17, 2020
Apžvalga apie 1941-1944 m. periodinius leidinius (II dalis)
Apžvalgoje J. Stasytė-Berniūnienė atskleidžia turtingą Vrublevskių bibliotekos 1941–1944 m. Lietuvos periodinių leidinių fondą ir aptaria bendruosius jo bruožus. Antroje garso įrašo dalyje pristatoma nelegali sovietinio ir nacių laikotarpio periodika.
28:13
August 13, 2020
Apžvalga apie 1941-1944 m. periodinius leidinius (I dalis)
Apžvalgoje J. Stasytė-Berniūnienė atskleidžia turtingą Vrublevskių bibliotekos 1941–1944 m. Lietuvos periodinių leidinių fondą ir aptaria bendruosius jo bruožus. Pirmoje garso įrašo dalyje pristatoma legali sovietinio ir nacių okupacijos laikotarpio periodika.
22:33
August 11, 2020
Paskaita „Kaukolė Mazepai“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“ (2 dalis)
Kviečiame klausyti Violetos Radvilienės paskaitos „Kaukolė Mazepai“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“ audioįrašo antrosios dalies. Epizodo iliustracija - Piterio Pauliaus Rubenso paveikslo „Ipolito mirtis“ fragmentas, 1611 m.
28:07
August 7, 2020
Paskaita „Kaukolė Mazepai“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“ (1 dalis)
Kviečiame klausyti Violetos Radvilienės paskaitos „Kaukolė Mazepai“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“ audioįrašo. Tai dviejų dalių paskaita apie knygą, kuri turėjo būti sunaikinta, bet jau 330 metų tęsia kelionę į amžinosios šlovės Kapitolijų. Tai proginis kūrinys, panegirika, aukštinanti 1690 metais į Kijevą įžengusį Kairiakrantės Ukrainos Zaporožės kazokų kariuomenės etmoną Ivaną Mazepą. Vrublevskių bibliotekoje saugomas vienintelis pasaulyje visas išlikęs leidinys Amžinosios šlovės kapitolijus. Epizodo iliustracija - Horacijaus Vernė paveikslo „Mazepa su vilkais“ fragmentas, 1826 m.
24:45
August 6, 2020
Paskaitos „Kaukolė Mazepai“ iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“ anonsas
Tęsiame laidų „Bibliopolio žvaigždynas“ ciklą. Rugpjūčio 6 ir 7 dienomis kviečiame klausyti Violetos Radvilienės paskaitos „Kaukolė Mazepai“  audioįrašo. Tai dviejų dalių paskaita apie knygą, kuri turėjo būti sunaikinta, bet jau 330 metų tęsia kelionę į amžinosios šlovės Kapitolijų. Tai proginis kūrinys, panegirika, aukštinanti 1690 metais į Kijevą įžengusį Kairiakrantės Ukrainos Zaporožės kazokų kariuomenės etmoną Ivaną Mazepą. Vrublevskių bibliotekoje saugomas vienintelis pasaulyje visas išlikęs leidinys „Amžinosios šlovės kapitolijus“.
00:27
August 4, 2020
Informacija apie naujas bibliotekos knygas (3 epizodas)
Pristatome naujai gautas užsienyje išleistas knygas, kurias greitai galėsite pamatyti ir užsisakyti Vrublevskių bibliotekos naujų knygų ekspozicijoje. Informaciją parengė Ana Venclovienė, perskaitė Saulius Venclovas.
06:52
July 31, 2020
Informacija apie naujas bibliotekos knygas (2 epizodas)
Pristatome naujai gautas užsienyje išleistas knygas, kurias greitai galėsite pamatyti ir užsisakyti Vrublevskių bibliotekos naujų knygų ekspozicijoje. Informaciją parengė Ana Venclovienė, perskaitė Saulius Venclovas.
08:37
July 30, 2020
Sveikatos tema Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir jo amžininkų laiškuose (2 dalis)
Kviečiame klausytis antrosios paskaitos dalies apie ligas ir jų gydymą LDK valdovo Vytauto laikais. Kokie buvo to meto vaistai? Kokia buvo to meto gydytojų alga? Apie visą tai ir dar daugiau galėsite sužinoti šioje audiopaskaitoje, kurią skaitė dr. Rūta Čapaitė, Lietuvos istorijos instituto darbuotoja, LDK istorijos skyriaus atstovė, tyrinėjanti lotyniškąją paleografiją ir kultūrinę medievistiką.
20:33
July 23, 2020
Sveikatos tema Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir jo amžininkų laiškuose (I dalis)
Apie LDK valdovo Vytauto korespondenciją, viduramžių ligas ir gydymo būdus pasakoja dr. Rūta Čapaitė, Lietuvos istorijos instituto darbuotoja, LDK istorijos skyriaus atstovė, tyrinėjanti lotyniškąją paleografiją ir kultūrinę medievistiką. 
27:08
July 14, 2020
„Kaip trejos devynerios susijusios su knyga ir bibliofilija?“ paskaita iš ciklo „Bibliopolio žvaigždynas“
Kviečiame klausytis dr. Almos Braziūnienės paskaitos „Kaip „Trejos devynerios“ susijusios su knyga ir bibliofilija?“ garso įrašo. Paskaitoje kalbama apie XXVII knygos mėgėjų draugijos (1930–1940) reikšmę Lietuvos kultūrai (šios Draugijos radimosi kontekstą, veiklos pobūdį, nuveiktus darbus, spalvingas Draugijos narių asmenybes: Mariją Urbšienę, Vytautą Steponaitį, Vladą Daumantą, Petrą Jakštą ir kt.) Įdomu tai, kad didžiulis darbas, turėjęs įtakos lietuvių kultūros istorijai, knygotyrai ir knygos meno raidai buvo atliktas keleto žmonių visuomeniniais pagrindais. Ir tai padaryti juos įkvėpė meilė knygai.
47:21
July 14, 2020
Artimiausias kelias iki atradimo. Iš Prahos į Vilnių: dviejų inkunabulų keliu
LMA Vrublevskių bibliotekoje neseniai rastas dviejų inkunabulų, apie kuriuos iki šiol buvo nežinoma, konvoliutas. Retų spaudinių skyriaus darbuotojos Violeta Radvilienė ir Danguolė Palačionytė, tvarkydamos memorialinį akademiko Konstantino Jablonskio fondą, aptiko ir atpažino du XV a. Prahoje čekų kalba išleistus inkunabulus. Tyrimo metu buvo išaiškinta, kam dokumentai priklausė, kaip ilgai jie galėjo būti nepastebėti. Šis radinys turėtų labai pradžiuginti čekų knygotyrininkus ir bibliografus, nes Artikule sněmovni z roku 1497 bibliografijose žymimas kaip dingęs ir nuo 1820 m. nežinia kur esantis. Beje, tyrimo metu paaiškėjo, kad LMAVB vienintelė Lietuvoje turi net tris spausdintus inkunabulus čekų kalba. Prasminga, kad tai yra Biblija ir žmonių kurti įstatymai. Patrauklią istoriją apie 520 metų trukusią dviejų inkunabulų kelionę iki LMA Vrublevskių bibliotekos fondų pasakoja Violeta Radvilienė, LMA Vrublevskių bibliotekos vyresnioji bibliografė.
19:33
July 6, 2020
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato retų spaudinių parodą „Auksinio skriestuvo istorija: plantenai per šimtmečius“
Retų spaudinių paroda. Minėdama garsiosios Plantenų spaustuvės įkūrėjo Christophe’o Plantino (1520–1589) 500-ąsias gimimo metines, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato retų spaudinių parodą „Auksinio skriestuvo istorija: plantenai per šimtmečius“. Paroda veiks iki liepos 19 d.  Garso įrašą parengė parodos autorės dr. Milda Kvizikevičiūtė ir Eva Praškevič .
07:32
June 25, 2020
Artimiausias kelias iki atradimo. Apie Mečislovą Davainį-Silvestraitį ir lietuvių tautinį judėjimą : iš LMA Vrublevskių bibliotekos rinkinių
Viena iš Bibliotekoje numatytų viešųjų paskaitų lankytojams pateikiama garso pavidalu. Dr. Olga Mastianica-Stankevič, Lietuvos istorijos instituto lektorė, perskaitė paskaitą apie Mečislovą Davainį-Silvestraitį ir lietuvių tautinį judėjimą. Mečislovo Davainio-Silvestraičio pavardę galima aptikti įvairiuose XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos istorijos kontekstuose. Tautosakininkas ir etnografas, domėjęsis kalbotyra, archeologija, antropologija ir etnologija, lenkų kalba rašė literatūrinius ir publicistinius kūrinius, dalyvavo politinėje veikloje, leido periodinius leidinius.  LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma dalis Davainio-Silvestraičio palikimo – Vilniuje leisto periodinio leidinio Litwaredakcijos dokumentai. Būtent jam kilo mintis leisti bajorijai atskirą periodinį leidinį lenkų kalba, kuriame šiai lenkiškai kalbančiai grupei būtų pristatomas lietuvių tautinis judėjimas. Kalbą laikydamas pirmine tautinės atskirties sąlyga, M. Davainis-Silvestraitis plėtojo mintį, kad lietuviu norinčiam vadintis bajorui visuomeniniame ir privačiame gyvenime pridera kalbėti lietuviškai.
28:18
June 19, 2020
Informacija apie naujas bibliotekos knygas (1 epizodas)
Vrublevskių bibliotekos fondus papildė naujos knygos vokiečių kalba. Skaitytojai galės susipažinti su gausiai iliustruotais parodų katalogais medžioklės tema, apie Vokietijos istorinį regioną Švabiją ir jos gyventojus. Taip pat naujų knygų sąraše – knyga apie peizažinius parkus, laisvuosius ir imperijos miestus, XX a. vitražų dirbtuvių veiklą, vieną ryškiausių figūrų Reformacijos išvakarėse Fransą fon Zikingeną ir kt.  Informaciją apie visas pastaruoju metu gautas knygas vokiečių kalba  parengė ir perskaitė Rita Novikovienė.
19:23
June 16, 2020
Ekspedicija 1989 metais
Prisiminimais dalinasi ekspedicijos vadovas Rimantas Plėštys.
12:24
June 12, 2020
Paskaita „O kas tos figūrėlės? Žmogaus vaizdavimas akmens amžiuje“
Ši paskaita skirta archeologės Rimutės Rimantienės 100- mečiui. Kaip R. Rimantienė, tyrinėdama kadaise senojoje Nidoje gyvenusių puodžių pagamintų indų šukes su itin retais mūsų kraštuose žmonių atvaizdais juos interpretavo?  Lektorė Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, archeologė Agnė Čivilytė.
29:34
June 9, 2020
Radijo laida. Bona Sforca ir jos pėdsakai LDK
Istorinė asmenybė , kuri sustiprino ir išgarsino Jogailaičių dinastiją, skleisdama Lietuvoje Renesanso kultūrą, meną, mokslą ,deja, nebuvo sulaukusi atskiros mokslinės studijos ar monografijos lietuviškai. Bet tenka pripažinti, kad ledai pralaužti ir  vis labiau karalienė Bona Sforca domina tyrėjus ir istorijos populiarintojus. Italė, Milano ir Bario kunigaikštytė, ištekėjusi už Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo, iš tiesų daug nusipelnė Lietuvai. Bona Sforca, Žygimanto Augusto motina, žinoma ir kaip sumani, ryžtinga politikė, daug dėmesio skyrusi ūkio klestėjimui. Galima sakyti, kad ji paveikė Lietuvos ekonomiką, ūkį, teisinę sistemą ir kultūrines tendencijas. Šį kart laidoje kalbame su knygos „Karalienės Bonos virtuvė“ autorėmis, istorike tyrėja ir gide, kurios skirtingais aspektais žvilgtelėjo į šios istorinės asmenybės biografijos ir veiklos momentus.
23:01
June 3, 2020
Ištraukos iš tarpukario žurnalo „Moteris“: šeimos teismas
Tarpukario Lietuvoje buvo populiarios viešos diskusijos visuomenei aktualiais klausimais – „teismai“, kuriuos rengdavo ir kuriuose noriai dalyvaudavo to meto akademinė bendruomenė, visuomeninių organizacijų nariai, menininkai, literatai. Buvo „teisiama“ kooperacija, mados, literatūros kryptys, o prieš 90 metų – 1929 m. gruodžio 15 d., į teisiamųjų suolą buvo pasodinta XX amžiaus lietuvių inteligentų šeima. „Teismas sudomino plačią Kauno visuomenę. Jo eigos pasiklausyti prisirinko pilnutėlė universiteto didžioji salė įvairių profesijų ir amžiaus moterų ir vyrų“, rašė žurnalas „Moteris“ 1930 m. sausio numeryje. Daugiau apie XX amžiaus lietuvių inteligentų šeimai iškeltus kaltinimus ir teismo sprendimą, aktualius ir XXI amžiuje, skaitome žurnalo „Moteris“ 1930 m. sausio mėn. straipsnyje „Šeimos teismas“.  Įrašą parengė Aida Grybienė.
05:15
May 27, 2020
Ne(ekskursijos eksponatai). Alfredo Riomerio piešiniai
Alfredas Römeris (1832–1897) – vienas iškiliausių XIX a. antrosios pusės Lietuvos dailininkų, talentingas portretistas, skulptorius, kultūros paveldo tyrėjas ir puoselėtojas, senos, šaliai daug nusipelniusios bajorų giminės atstovas. Menininkas gyveno ir kūrė sudėtingu Lietuvai laikotarpiu. Tai carinės Rusijos viešpatavimo, krašto rusifikacijos, Katalikų bažnyčios persekiojimo, pralaimėtos kovos dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo ir unijos su Lenkija atgaivinimo, žiaurių represijų, o kartu ir reikšmingų socialinių, ekonominių permainų, tautų atgimimo epocha. Kviečiame susipažinti su mūsų bibliotekoje saugomais Alfredo Riomerio piešiniais, kuriuose akį traukia žmonių portretai ir karikatūros, A. Römerio gimtojo miesto – Vilniaus – vaizdai: iškilūs bažnyčių bokštai ir fasadai, gyvenamieji namai, jaukūs kiemeliai, gatvių perspektyvos, XIX a. Lietuvos kaimų ir miestelių kraštovaizdžiais, įvairių stilių ir laikotarpių sakraliniais pastatais, senosiomis pilimis, dvarais. Svarbu pastebėti, kad dažno dailininko pavaizduoto objekto šiandien, deja, jau nebėra arba jis neatpažįstamai pasikeitęs. XIX a. Lietuvos kaimų ir miestelių kraštovaizdžiais, įvairių stilių ir laikotarpių sakraliniais pastatais, senosiomis pilimis, dvarais. Pažymėtina, kad A. Römeris taip pat buvo vienas pirmųjų Lietuvos dailininkų, atsigręžusių į liaudies meną ir ėmusių jį tyrinėti, tad išlikę tokio pobūdžio jo darbai turi neįkainojamą vertę. Dar daugiau apie šio dailininko darbus galite sužinoti virtualioje parodoje čia: http://www.mab.lt/Romeris/
02:04
May 27, 2020
Maršalo lazda, parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą
Europinio lygio poetas ir karaliaus nuodėmklausys prieš keturis šimtus metų parašė kūrinį, kuris opus ir šiandien. Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus pamokslą „Maršalo lazda, parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą“ Lenkijos ir Lietuvos tyrėjai vertina kaip puikų baroko retorikos ir pamokslo žanro pavyzdį. Laidotuvių pamokslai senojoje kultūroje buvo svarbus šaltinis, padedantis nagrinėti to meto istorines, politines ir religines aplinkybes, siekiant pažinti visuomenės galvoseną, mąstymo formas. M. K. Sarbievijaus pamokslą „Maršalo lazda, parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą“, išleistą 1635 m. Vilniaus akademijos spaustuvėje, iš senosios lenkų kalbos vertė dvi retorikos istorijos tyrėjos: prof. Eugenija Ulčinaitė ir dr. Viktorija Vaitkevičiūtė. LMA Vrublevskių bibliotekoje Retų spaudinių fonde saugomi du šios knygos leidimai: 1635 m. lenkiškas ir 1645 m. lotyniškas. Šįkart siūlome paklausyti vertimo ištraukų iš 1635 m. pamokslo. Garso įrašą parengė Inga Berulienė. 
08:53
May 25, 2020
Vieša paskaita „LDK žvalgybos istorijos apžvalga nuo XIII a. iki XVII a. vidurio“
VU Istorijos fakulteto Senosios ir vidurinių amžių istorijos katedros doktorantės Vitos Diemantaitės paskaita „LDK žvalgybos istorijos apžvalga nuo XIII a. iki XVII a. vidurio“. Ar žvalgyba buvo tapatinama su šnipinėjimu, ar ji buvo siejama su nusikaltimo samprata – į šiuos ir kitus klausimus atsakymus sužinosite pažiūrėję vaizdo įrašą „YouTube“ kanalu arba išklausę garso įrašo „Spotify“ programėle arba interneto puslapyje https://anchor.fm/lmavb.
27:59
May 21, 2020
Ekskursijos eksponatai. Apie didžiausią bibliotekos knygą
Artimiausiu metu šį eksponatą galėsite pamatyti LMA Vrublevskių bibliotekos YouToube kanale Apie knygą pasakoja gidas Dovilas Petkus.
01:02
May 14, 2020
Apie ypatingą lietuvišką žemėlapį (II dalis)
1900 m. vasarį, lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metu, Peterburge,  išspausdintas Antano Macijausko parengtas „Žemlapis lietuviškai latviško krašto“, pasak Vaclovo Biržiškos, pramušęs „juridinę sieną, kuria buvo aptverta lietuvių spauda“, ir paruošęs „dirvą spaudai grąžinti“. Unikalus šio litografinio žemėlapio, kurio vietovardžiai ir legenda išspausdinti lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis, egzempliorius su leidėjo dedikaciniu įrašu Jonui Basanavičiui saugomas LMA Vrublevskių bibliotekoje. Dr. Daivos Narbutienės parengtos paskaitos  „Pro cenzūros kilpas praslydęs leidinys“ II dalis (iš ciklo  „Bibliopolio žvaigždynas“, kuriame pristatomi  įdomiausi būsimo Knygų muziejaus eksponatai). Kaip amžininkai įvertino XX a. pradžioje pasirodžiusį žemėlapį ir kuo įdomus šis raštijos paminklas šiandien?
15:17
May 12, 2020
Apie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos radiją
Ko gali tikėtis klausytojai, įsijungę Vrublevskių bibliotekos programą Spotify platformoje.
00:37
May 11, 2020
Apie ypatingą lietuvišką žemėlapį (I dalis)
Minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kviečiame klausytis garso įrašą apie ypatingą lietuvišką žemėlapį, saugomą LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus fonduose. Tai  dr. Daivos Narbutienės parengta paskaita „Pro cenzūros kilpas praslydęs leidinys“ iš ciklo  „Bibliopolio žvaigždynas“, kuriame pristatomi  įdomiausi būsimo Knygų muziejaus eksponatai.
19:35
May 7, 2020
Apie inkunabulus (2 epizodas)
Apie su spaudos atsiradimu susijusias istorijos įdomybes pasakoja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus Senosios periodikos sektoriaus bibliografė Agnė Zemkajutė. Antrame epizode pasakojimas apie pirmųjų knygų išvaizdą, knygų platinimą ir inkunabulus šiandien.
10:24
May 4, 2020
Apie inkunabulus (1 epizodas)
Su spaudos gimimu susijusias istorijos įdomybes audio įraše pasakoja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus Senosios periodikos sektoriaus bibliografė Agnė Zemkajutė. Pirmasis epizodas apie prielaidas inkunabulams atsirasti bei žinomiausią iš visų inkunabulų J. Gutenbergo 42 eilučių  Bibliją.
09:53
April 30, 2020
M. K. Radvilos Našlaitėlio nuotykiai
Šįkart siūlome pasiklausyti ištraukas iš iškilaus LDK didiko M. K. Radvilos Našlaitėlio bestselerio „ Kelionė į Jeruzalę" 1601 m., lotyniškas variantas. Trys epizodai iš kelionės po Egiptą aprašymo: žinios apie siautėjusį marą, piramidėse aptiktas mumijas ir pasakojimas apie tai, kaip baigėsi pastangos mumijas plukdyti laivu. Onos Matusevičiūtės lietuviško vertimo tekstas.  Įrašą parengė Inga Berulienė.
19:59
April 29, 2020
Ekskursija po biblioteką
Kviečiame pasivaikščioti po Vrublevskių biblioteką kartu su gidu Dovilu Petkumi. Šįkart sužinosite apie meno kūrinius bibliotekos erdvėse, susipažinsite su buvusia šių rūmų šeimininke Klementina Tiškevičiene ir bibliotekos įkūrėju, XX a. pradžios žymiu advokatu, kolekcininku ir visuomenininku Tadu Vrublevskiu.
11:17
April 27, 2020
Vertimo ištraukos iš A. Sniadeckio knygos „Pastabos apie fizinį vaikų lavinimą“, Vilnius , 1822 m. (3 epizodas)
Trečias epizodas apie kvailų ir baisių pasakų žalą ir miego svarbą : „Nerastume tarp mūsų nei vieno, kuris iš savo patirties nežinotų, kaip pačioje vaikystėje įskiepytos baimės vėliau sunkiai įveikiamos net suaugus, ir kaip padidina mūsų kasdienius kentėjimus.“  Parengė dr. Birutė Railienė, Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė.
04:09
April 24, 2020
Vertimo ištraukos iš A. Sniadeckio knygos „Pastabos apie fizinį vaikų lavinimą“, Vilnius , 1822 m. (2 epizodas)
Antras epizodas apie protinį lavinimą nuo mažens: „Pridėkime ir tai, kad dar neišsivysčiusių proto organų apkrovimas, prievartinis vaikų mokymas mokslo, kurio jie nesupranta, kuris jiems nuobodus, ne tik nelavina proto galių, bet ir sukelia ankstyvą nenugalimą pasibjaurėjimą visu protiniu darbu.“  Parengė dr. Birutė Railienė, Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė
04:19
April 23, 2020
Vertimo ištraukos iš A. Sniadeckio knygos „Pastabos apie fizinį vaikų lavinimą“, Vilnius , 1822 m. (1 epizodas)
Pirmas epizodas apie fizinio lavinimo svarbą : „Senovės tautos ir protingi jų įstatymų kūrėjai tam skyrė daugiausiai dėmesio, o pats lavinimas užėmė didžiausią jų įstatymų dalį. Štai todėl tik senovėje matome tikras tautas ir tautybes. Šiandien turime daug valstybių, bet mažai tautų.”  Parengė dr. Birutė Railienė, Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė
07:10
April 22, 2020
Iš ciklo „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“. Penktasis pasakojimas apie 1945 m. cenzūruotą K. Borutos romaną
Penktasis pasakojimas apie 1945 m. cenzūruotą K. Borutos romaną, 1979 m. cenzūruotą A. Vijūko –Kojelavičiaus „Lietuvos istoriją“ ir privačios korespondencijos tikrinimą.  Pasakoja Aida Grybienė, LMA Vrublevskių bibliotekos periodikos skyriaus vadovė.
11:49
April 20, 2020
Iš ciklo „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“ ketvirtasis pasakojimas „Grožinės literatūros cenzūra“
Komunistų partija, vadovavusi viešajam kultūros gyvenimui, monopolizavo knygų leidybą ir jų vertinimą. Kurias knygas leisti, o kurias sulaikyti jau išspausdintas, spręsdavo LKP CK sekretoriai ir partinių organizacijų skyriai. Jie taip pat leisdavo Valstybės saugumo komitetui suimti rašytoją. Kritika, pareikšta partinėje konferencijoje ar partinėje spaudoje, buvo neklystama, absoliučiai teisinga, ir rašytojas turėjo ją besąlygiškai pripažinti.  Pasakoja Aida Grybienė, LMA Vrublevskių bibliotekos periodikos skyriaus vadovė.
09:37
April 17, 2020
Iš ciklo „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“ trečiasis pasakojimas „Specialiųjų fondų veikla“
Bibliotekų fondus sovietmečiu sudarė dvi dalys – viešoji ir slaptoji. Viešoji dalis buvo vadinama tiesiog bibliotekos fondu, pateikiama statistikoje bei palyginimuose su praeities bei kitų šalių bibliotekų fondais. Apie slaptąją dalį – specialiuosius fondus, buvo tiesiog nutylima. Čia saugoti drausti viešai naudoti, totalitarinei sistemai „kenksmingi“ spaudiniai. Teisė nustatyti, kuris spaudinys kenksmingas, o kuris ne, oficialiai buvo suteikta sovietinei cenzūros sistemai.  Pasakoja Aida Grybienė, LMA Vrublevskių bibliotekos periodikos skyriaus vadovė.
07:26
April 16, 2020
Iš ciklo „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“ antrasis pasakojimas „Bibliotekų fondų valymas“
Leidiniai buvo cenzūruojami tiesiog bibliotekose arba knygų prekybos tinkle ir, aptikus juose „nepriimtinos“ medžiagos, neleidžiama viešai jais naudotis. Bibliotekų fondų „valymui“ stokojant išmanymo, įtartini leidiniai, laukiant galutinio cenzūros įgaliotinių tikrinimo ir sprendimo, būdavo tuoj pat išimami iš bibliotekų fondų ir saugomi vadinamuosiuose „draudžiamų knygų skyriuose“.  Apie tai pasakoja Aida Grybienė, LMA Vrublevskių bibliotekos Periodikos sektoriaus vadovė.
05:56
April 15, 2020
Pasakojimų ciklas „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“ (1/5)
Pradedame transliuoti penkių pasakojimų ciklą  „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“. Pirmasis pasakojimas – apie tai, kaip veikė pagrindinė sovietinės cenzūros institucija  „Glavlitas“, įkurta Lietuvoje iš karto po krašto okupacijos 1940 metais, kokias valstybines ir karines paslaptis ir kokiais būdais jis saugojo, kaip ilgalaikės sovietų pastangos slėpti nuo žmonių tikrovę sukūrė savotišką paslapties kultūrą.  Įrašą parengė Aida Grybienė, LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus Periodikos sektoriaus vadovė.
11:49
April 14, 2020
Konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“ 6/6
2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos. Pasakojimą  „Pievų smilga, jei užeitum...“ skaito Veiverių Žilinsko gimnazijos moksleivė Agnė Žalaitė (mokytoja Nijolė Mieliauskienė). Konkurso rėmėjai: Kultūros taryba, LRT radijas, Lietuvių kalbos institutas.
01:28
April 10, 2020
Konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“ 5/6
2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos. Skaito Živilė Malaškevičiūtė, Liškiavos mokyklos-daugiafunkcinio centro moksleivė (mokytoja Marijona Gervelienė). Konkurso rėmėjai: Kultūros taryba, LRT radijas, Lietuvių kalbos institutas.
03:33
April 9, 2020
Konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“ 4/6
2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos. Panevėžio „Vilties“ pagrindinės mokyklos moksleivis Benas Dijokas skaito savo kūrinį „Pirmosios olimpinės žaidynės“ (mokytoja Audronė Tichanavičienė). Konkurso rėmėjai: Kultūros taryba, LRT radijas, Lietuvių kalbos institutas.
06:23
April 8, 2020
Konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“ 3/6
2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos. Pasakojimą  „Apie vaistus ir savigydą“ skaito Šilutės 1-osios gimnazijos moksleivė Greta Gudaitytė (mokytoja Vaida Galinskienė). Konkurso rėmėjai: Kultūros taryba, LRT radijas, Lietuvių kalbos institutas.
06:58
April 7, 2020
Konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“ 2/6
2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos.  Pasakojimą  „Apie Marikę ir Onikę“ skaito Kaltinėnų Stulginskio gimnazijos moksleivė Gintautė Jegorovaitė (mokytojas Petras Gedvilas). Konkurso rėmėjai: Kultūros taryba, LRT radijas, Lietuvių kalbos institutas.
06:20
April 6, 2020
Konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“ 1/6
2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos, Aukštaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos.  Pasakojimą  „Apie vagį iš Sedos“ skaito Sedos Mačernio gimnazijos moksleivė Aistė Balsytė (mokytoja Rasa Čičirkaitė). Konkurso rėmėjai: Kultūros taryba, LRT radijas, Lietuvių kalbos institutas.
03:27
April 3, 2020
Lietuviškas pėdsakas N. Rericho transhimalajų ekspedicijoje
Šį kartą pateiksime naujausias įžvalgas apie Nikolajaus Rericho transhimalajų ekspedicijos, vykusios 1927-1928 m., istorinį, politinį ir kultūrinį kontekstą. Profesorius Audrius Beinorius, remdamasis istoriniais šaltiniais kelia klausimą, kokie buvo šios ekspedicijos tikslai, reikšmė ir rezultatai? Iki šiol ši ekspedicija ir Nikolajaus Rericho tikslai pateikiami itin nevienareikšmiškai. Ir įdomiausia tai, kad šiuose globaliuose bandymuose perskirstyti valstybių įtakas Tolimųjų Rytų teritorijose dalyvavo ir Lietuvos dvarininkas, carinės Rusijos armijos atsargo pulkininkas Nikolajus Kordaševskis.  Intriguojančio filmo siužeto vertas mokslininko naujausių įžvalgų pristatymas vyko Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Paskaitos pagrindu parengta laida transliuota 2019 m. kovo 3 d. per LRT programą.
22:53
April 3, 2020
Nuo bibliotekos fondų iki muziejaus Dalase
Šįkart leisimės į istorinį detektyvą bandydami išsiaiškinti XIX a. pradžioje garsios to laikmečio prancūzų dailininkės ant drobės nupiešto mažo berniuko portreto sukūrimo aplinkybes. Kol kas neaišku, kieno tai atvaizdas, kas jo užsakovai ir pirmieji savininkai. LMA Vrublevskių bibliotekoje Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja Ingrida Pajėdaitė netikėtai aptikusi šio portreto kopiją, pabandė naujai pažvelgti ir pabandyti atkurti painią paties paveikslo istoriją, kuri nuveda net iki JAV muziejaus Dalase. Pasakoja Ingrida Pajėdaitė, Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja. Laida transliuota 2019 m. spalio 6 d. per LRT programą.
22:60
April 2, 2020
Išblaškyto archyvo istorija
Žydų mokslo institutas YIVO, kuris iki šiol veikia Niujorke, buvo įkurtas Vilniuje 1925-aisiais. Jame buvo kaupiamas žydų liaudies folkloras, memuarai, knygos ir publikacijos, žydų bendruomenės dokumentai. Institutas veikė iki 1941-ųjų, kada naciai archyve sukauptas knygas išvežė į Frankfurtą. 1946 metais JAV kariuomenė aptiko šią medžiagą ir perkėlė į Niujorką, kur tuo metu jau veikė atkurtas YIVO institutas. Kaip klostėsi daugiau nei penkiolika metų trukusi instituto veikla tarpukario Vilniuje ir koks likimas mažai pažinto ir dramatiškai išblaškyto YIVO archyvo dokumentų? Pasakoja kultūros istorikė Lara Lempert.
23:60
April 1, 2020
Radijo laida apie moterų, baigusių aukštąjį mokslą, sąjungą.
Tarpukario Lietuvoje situacija buvo tokia, kad net į pradinį mokslą mergaičių neleisdavo. Tekdavo rinktis - arba kraitis, arba mokslas. Net įgijus aukštojo mokslo diplomą, moteris mokslininkė nebuvo nei vertinama, nei pripažįstama. Apie tuo laikotarpiu Lietuvoje veikusią diplomuotų moterų sajungą laidoje Gyvoji istorija, transliuotoje 2018 m. gegužės 13 d. per LRT programą.
23:00
March 27, 2020
Radijo laida apie kilmingųjų vedybas
"Neturintis žmonos neturi ir namų, niekas tokiam neteikia džiaugsmo" sakoma viename iš vyskupo laiškų Žygimantui Senajam. Laidoje pasakojama apie parodą, skirtą Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos vedybų 500-osioms metinėms, kurioje buvo eksponuojami dokumentai ir knygos iš LMA Vrublevskių bibliotekos fondų, atskleidžiantys XVI-XVII amžiuje vyravusį požiūrį į vedybas. Laidoje kalba bibliotekos retų spaudinių skyriaus darbuotoja Violeta RAdvilienė, parodos autorė.  Laida transliuota per LRT programą, 2018m. rugpjūčio 19d.
22:60
March 26, 2020