Nacionalinė biblioteka

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė (NLBS) – jau beveik ketvirtį amžiaus (nuo 2000 m.) vykstantis, tradicija tapęs savaitės trukmės mūsų šalies bibliotekininkų bendruomenės renginys, kasmet rengiamas paskutiniąją balandžio savaitę. Kaip ir kasmet, jos metu bus apdovanoti geriausieji praėjusių metų bibliotekininkai, neseniai atnaujintoje Ąžuolyno bibliotekoje vyks konferencija, taip pat vyks gausybė renginių visų tipų bibliotekose.

Švęsti Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, dalyvauti joje ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) veiklose kviečia LBD pirmininkė dr. Laura Juchnevič.

• Kuo pasižymi Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė?

• Kokias naujas tradicijas kuria kūrybinga Lietuvos bibliotekininkų bendruomenė?

• Kiek kartu jau įvyko bibliotekininkų žygiai?

• Kokias vertes siūlo ir teikia LBD?

• Kokia šių metų NLBS ir šios savaitės konferencijos tema?

• Ką LBD siūlo jauniesiems bibliotekininkams ir naujiems bibliotekų darbuotojams?

• Kaip buvimą LBD nariu apibūdina draugijos pirmininkė?

• Ar greitai praėjo pirmieji šios kadencijos LBD tarybos veiklos metai?

• Kodėl NLBS yra bibliotekininkų profesinė šventė?

Pašnekovė: dr. Laura Juchnevič, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė.

Malonaus ir naudingo klausymosi!

Dr. Dainius Vaitiekūnas kalba su poetu Tadu Zaronskiu, knygos „Spalvinimo knygelė draugams“ (Vilnius: Bazilisko ambasada) autoriumi. 

Į akis krenta ne tik netikėtas, apgaulingai nepoetiškas ir neambicingas šios debiutinės poezijos knygos pavadinimas, bet ir apgaulingai raminanti melsva knygos spalva, pabrėžtinai asketiškai santūrus viršelis. Po visu tuo slepiasi netikėtai aštrus, dygus, neramus, šnekamosios kalbos jaustukais pabarstytas, ironiškas ir sarkastiškas kalbėjimas, netikėtos „aukšto“ ir „žemo“ stiliaus jungtys. Knygoje esama ne tik maištingo prancūziško studentiško gyvenimo nuorodų, bet ir skaitytos prancūzų literatūros, filosofijos nuorodų, citatų, parafrazių. Leidinio epigrafu pasirinkta prancūzų rašytojo Gustave’o Flaubert’o citata „Jam atrodė, kad laimė, kurios buvo verta puiki jo siela, vėlavo pasirodyti“. Ji gali būti suprasta kaip autorinis šios knygos komentaras.     

Poetą Simoną Bernotą, knygos „Pasakų parkas“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) autorių, kalbina dr. Dainius Vaitiekūnas. 

Knyga savitai atiduoda pagarbą poetui klasikui Henrikui Radauskui – su juo polemizuojama: knygos viršelį ir knygos eilėraštyje „Moralas“ pateiktą poetinę programą apibendrina ši H. Radausko eilutės „Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“ parafrazė: „Nebetikiu pasaka / Pasauliu tikiu“. Eilėraščiai pasižymi tariamu paprastumu, ypatinga žodžio disciplina, stilistine drausme. Poezijoje itin ryškios meilės, kūrybos ir kalbos temos, jos tarpusavyje glaudžiai susijusios. Eilėraščiai įtraukia ne tik klasikinės literatūros (ypač lietuvių ar ispanų kalbos) patirtis, tiesiogines ir netiesiogines citatas, parafrazes, bet ir neliteratūrinių šiuolaikinių tekstų stilistiką (elektroninių laiškų, medijų ir kt.).     

Šioje tinklalaidėje knygos „Gyvybė“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) autorę Kristiną Tamulevičiūtę kalbina dr. Dainius Vaitiekūnas. 

Poezijos rinktinė „Gyvybė“ pasižymi atidžiu įsižiūrėjimu į itin asmeniškus išgyvenimus, juslines patirtis, o asmeninė istorija pamatoma kaip platesnės – giminės – istorijos tąsa. Knyga primena savitą poetinį romaną apie kuriančios asmenybės tapsmą: joje eilėraščiai išdėstyti laikantis tam tikros atsiminimų sekos (nuo vaikystės iki suaugusiojo patirčių). Eilėraščius sieja atsiminimų blyksniai, ypatingas gamtos jausmas, pasikartojantys archetipiniai gamtos vaizdiniai, žmonių santykių darnos ir būties paslaptingumo išgyvenimas.     

Poetą Tomą Venclovą, knygos „Už Onos ir Bernardinų: 2016–2023 metų eilėraščiai“ (Vilnius: Apostrofa) autorių, kalbina dr. Dainius Vaitiekūnas.  Naujausioje poeto Tomo Venclovos poezijos rinktinėje asmeniška patirtis pateikiama plačiame Europos kultūros ir istorijos fone, įrašoma į plačias laiko ir erdvės koordinates: nuo Antikos iki mūsų dienų, nuo Amerikos iki Europos. Pastarojoje, Ukrainoje, šiuo metu vyksta karas. Knygoje ypatinga vieta atitenka Vilniui, jam poetas skyrė daug kitų, ir ne tik poetinių, savo tekstų.  Eilėraščiuose apibendrinta įspūdinga poeto, keliautojo, literatūros skaitytojo ir tiesiog itin asmeniška žmogaus patirtis (esama poetinių paskyrimų artimiesiems), joje gausu įvairių kūrėjo veiklą, žmogaus gyvenimą apibendrinančių įžvalgų. Ne vieną eilėraštį palydi paties T. Venclovos parašytas komentaras.  

Dr. Dalia Cidzikaitė kalba su Jurga Tumasonyte, novelių romano „Naujagimiai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), autore.

Pirmieji naujojo romano tekstai ir personažai Jurgai Tumasonytei gimė namie bevalant grindis – būtent tada ją aplankė vaizdinys apie mamą ir dukrą, kurios, klaidžiodamos po XIX amžiaus kaimą, patenka ir dalyvauja įvairiose istorijose. Rašytoja prisipažįsta, jog jai įdomu realistinį sluoksnį transformuoti, palenkti į kitokią tikrovę, t. y. rašyti ne visai taip, kaip galėjo būti, – tokį rašymo būdą literatūrologai įvardija kaip magiškąjį realizmą. Pasak Tumasonytės, tai, matyt, ir yra jos kaip rašytojos stiprybė – pridėti papildomi sluoksniai leidžia pajusti nuotaiką, galbūt iš tiesų kada nors vykusią sceną ar istoriją.

Šioje tinklalaidėje dr. Dalia Cidzikaitė kalbina Mantą Adomėną, romano „Moneta & labirintas“ (Vilnius: Baltos lankos) autorių.

Pasak su intelektualiniu šnipų romanu lietuvių literatūroje debiutuojančio Manto Adomėno, kūrinio pradžia siekia toli – tuos laikus, kai buvo kuriama Lietuvos valstybė, kurių liudininkas rašytojas, tada dar paauglys, pats buvo. Romanui impulsą davė ir tolesnės jo studijos Kembridže, Anglijoje, kur jis susidūrė su žmonėmis, kurie vienaip ar kitaip turėjo reikalų su Vakarų žvalgyba. Dar viena romano priešistorės dalis – iš studijų užsienyje sugrįžusio rašytojo akistata su ką tik į Europos Sąjungą ir NATO įstojusia jauna Lietuvos valstybe ir jos sostine Vilniumi, kur po paviršiumi vyko slaptųjų tarnybų kovos. Pasak Adomėno, būtent tą nuotykių, rizikos ir avantiūros kupiną pasaulį jam ir norėjosi įamžinti perkeliant į literatūros kūrinį.

Romano „Baltieji prieš juoduosius“ (Vilnius: Tyto alba) autorę Danutę Kalinauskaitę kalbina  dr. Dalia Cidzikaitė.

Pirmasis rašytojos romanas – išskirtinis atvejis. Kitaip nei ankstesni Kalinauskaitės kūriniai, šis paremtas ne asmenine rašytojos, o kitų žmonių – praėjusių laikų liudininkų – patirtimi, todėl, pasak autorės, tam tikra prasme tai ir istorinis romanas. Šiame romane skaitytojų laukia šviežios, autentiškos, anot pačios Kalinauskaitės, „nenugrotos“, „nenubelstos“ ir kartu tikslios detalės apie tuos laikus, apie kuriuos visi žinome, bet kurių sėdint prie kompiuterio nesugalvosi. Naujausia rašytojos knyga yra apie atmintį ir užmarštį, apie jų tarpusavio kovą: nors užmarštis nugali, tai, kad pagrindinių veikėjų giminystės medis atkurtas, paliudytas, yra laimėjimas, savotiškas užmaršties atitolinimas.

Rašytoją Alvydą Šlepiką, apsakymų rinktinės „Namas anapus upės: įvairių laikų istorijos“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) autorių, kalbina dr. Dainius Vaitiekūnas.

Septynių apsakymų knyga siūlo gėrėtis ritmingu, sklandžiu, dėmesingu mažiausioms detalėms pasakojimu, kuriame rūstus, prievartos kupinas pasaulis netikėtai nušvinta, iš naujo atrandamas jo grožis. Knygoje pasakojama apie nuolatines žmogaus pastangas išlikti, nepasiduoti nevilčiai bet kokiomis sąlygomis – tiek siurrealistinio, alegorinio pobūdžio apsakymuose, tiek realistinio, istorinės tematikos apsakymuose, kuriuose galima atpažinti sudėtingą Antrojo pasaulinio karo arba pokario metą. Apsakymai – poetiškos, ypatingą atmosferą ir tobulo gyvenimo ilgesį kuriančios didesnio pasakojimo dalys, iš kurių skaitytojui palikta laisvė pačiam numatyti tą didesnę istoriją ir jos tęsinį.

Kaip gana netradiciškai Rimantės Kulvinskytės pomėgį skaityti puoselėjo jos tėtis vaikystėje? Kaip jos gyvenime skaitymas susijęs su ryšiu ir terapija? Kokią reikšmę skaitymas turi jos šeimoje ir kaip gimė idėja pačiai imti rašyti knygas? Tai paprastas ir jaukus pokalbis su – pirmiausia – mama.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomo projekto „Knygų startas“ tinklalaidžių cikle kalbama apie ankstyvojo skaitymo naudą ir reikšmę mažylio ugdyme. Specialistai vieningai sutaria – norint kuo geriau atskleisti kiekvieno vaiko potencialą, skaityti reikia pradėti nuo pat gimimo. Tačiau naujiems tėvams kyla daugybė su tuo susijusių klausimų. Į juos atsakymų pokalbių cikle ieškoma su įvairiais pašnekovais: psichologais, ankstyvojo ugdymo specialistais, skaitymo ekspertais, knygų kūrėjais ir kt.

Ved. Medeina Andriulienė

Amžinoji diskusija: kas gi atsakingas už vaikų supažindinimą su knygomis – darželis ar tėvai? O iš tiesų – kaip dirbti kartu, kad užaugintume laimingus ir skaitančius vaikus? Kaip ugdymo įstaigose organizuoti skaitymą vaikams ir su vaikais? Kaip apskritai vaikus sudominti skaitymu? Apie tai kalbasi Lina Dumbliauskienė –ikimokyklinio ugdymo mokytoja, patyriminio, sensorinio ugdymo praktikė, turinti darbo patirties tiek valstybinėse įstaigose, tiek privačiame ugdymo sektoriuje, ir Kristina Minsevičienė – ikimokyklinukų mokytoja privačiame darželyje, kuri itin domisi ugdymo ir ugdymosi procesais, susijusiais su kalba plačiąja prasme. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomo projekto „Knygų startas“ tinklalaidžių cikle kalbama apie ankstyvojo skaitymo naudą ir reikšmę mažylio ugdyme. Specialistai vieningai sutaria – norint kuo geriau atskleisti kiekvieno vaiko potencialą, skaityti reikia pradėti nuo pat gimimo. Tačiau naujiems tėvams kyla daugybė su tuo susijusių klausimų. Į juos atsakymų pokalbių cikle ieškoma su įvairiais pašnekovais: psichologais, ankstyvojo ugdymo specialistais, skaitymo ekspertais, knygų kūrėjais ir kt. Ved. Medeina Andriulienė

Neretai tėvams kyla klausimų, kaip skatinti vaiko kalbos raidą, į kokias raudonas vėliavėles atkreipti dėmesį, kokios knygos ir koks skaitymo būdas efektyviausiai padeda sklandžiai kalbos raidai, o vėliau ir skaitymui. Į šiuos klausimus atsako ilgametę patirtį turinti logopedė Lina Nakvosienė.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomo projekto „Knygų startas“ tinklalaidžių cikle kalbama apie ankstyvojo skaitymo naudą ir reikšmę mažylio ugdyme. Specialistai vieningai sutaria – norint kuo geriau atskleisti kiekvieno vaiko potencialą, skaityti reikia pradėti nuo pat gimimo. Tačiau naujiems tėvams kyla daugybė su tuo susijusių klausimų. Į juos atsakymų pokalbių cikle ieškoma su įvairiais pašnekovais: psichologais, ankstyvojo ugdymo specialistais, skaitymo ekspertais, knygų kūrėjais ir kt.

Ved. Medeina Andriulienė

Kaip skaitydami vaikams galime padėti jiems geriau suvokti savo jausmus ir pasaulį aplink juos? Šioje tinklalaidėje kalbamasi apie tai, kaip skaitymas gali padėti kurti ryšį su vaiku, spręsti iškilusias problemas, ugdyti empatiją ir net padėti skaitančiam suaugusiajam geriau išgirsti vaiką ir jo poreikius. Taip pat – kur nevertėtų perspausti ir kad skaitymas turėtų būti įrankis, bet ne tikslas savaime. Apie vidinio vaikų pasaulio subtilybes pasakoja žinoma vaikų ir paauglių psichologė, psichoterapeutė Aušra Kurienė.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomo projekto „Knygų startas“ tinklalaidžių cikle kalbama apie ankstyvojo skaitymo naudą ir reikšmę mažylio ugdyme. Specialistai vieningai sutaria – norint kuo geriau atskleisti kiekvieno vaiko potencialą, skaityti reikia pradėti nuo pat gimimo. Tačiau naujiems tėvams kyla daugybė su tuo susijusių klausimų. Į juos atsakymų pokalbių cikle ieškoma su įvairiais pašnekovais: psichologais, ankstyvojo ugdymo specialistais, skaitymo ekspertais, knygų kūrėjais ir kt.

Ved. Medeina Andriulienė

Ar kada susimąstėte, kad knygose mažiesiems kartais iliustracijos savo svarba gerokai lenkia tekstą? Ar pastebėjote, kad jūsų mažylis ieško paslėptos mažos pieštos pelytės kiekviename puslapyje ir ar žinote, kad ją ten būtent todėl paliko iliustruotojas? Į ką atkreipia dėmesį vaikų knygų iliustracijas vertinantys specialistai ir kokias išliekamąją vertę turinčias knygas verta saugoti savo bibliotekoje ir neatiduoti net vaikams paaugus?

Praturtinantis ir gilus pokalbis apie iliustracijų reikšmę vaikų knygose su menotyrininke dr. Jolita Liškevičiene ir knygų vaikams iliustruotoja, daugkartine įvairiausių apdovanojimų už iliustracijas laureate Aušra Kiudulaite.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomo projekto „Knygų startas“ tinklalaidžių cikle kalbama apie ankstyvojo skaitymo naudą ir reikšmę mažylio ugdyme. Specialistai vieningai sutaria – norint kuo geriau atskleisti kiekvieno vaiko potencialą, skaityti reikia pradėti nuo pat gimimo. Tačiau naujiems tėvams kyla daugybė su tuo susijusių klausimų. Į juos atsakymų pokalbių cikle ieškoma su įvairiais pašnekovais: psichologais, ankstyvojo ugdymo specialistais, skaitymo ekspertais, knygų kūrėjais ir kt.

Ved. Medeina Andriulienė

Apie tai, kad apie skaitymą vaikams svarbu pradėti kalbėti dar gimdykloje, gali papasakoti tik tie, kurie patys gyvena ir kvėpuoja knygomis, jų grožiu ir ne kiekvieno akims lengvai atsiskleidžiančia kalbos magija. Šioje tinklalaidėje kviečiame susipažinti su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitybos specialistėmis ir projekto „Knygų startas“ vykdytojomis Goda Baranauskaite-Dangoviene ir Egle Baliutavičiūte, kurios pasakoja, kodėl, kiek ir kaip verta skaityti vaikams.

Ar žinojote, pavyzdžiui, kad verta skaityti vaikams net ir tada, kai jie jau patys puikiai tai moka? Bet kaip tai daryti, jei skaitytojams tai nėra įgimtai paprasta ir savaime suprantama? Kaip pasakos gali veikti terapiškai ir padėti išsikalbėti? Apie tai ir gerokai daugiau šioje tinklalaidėje pasakojo Kristina Savickytė-Damanskienė – aktorė, edukacijų teatro kūrėja ir knygų vaikams autorė, ir Inga Narijauskienė – ankstyvojo vaikų ugdymo studijos „Mamų dainos“ įkūrėja, terapinių pasakų knygų apie pelėdą Drūliją autorė.

Kas gi vyksta nuostabiose ir paslaptingose mažo žmogaus smegenyse? Ar žinojote, kad kai skaitote vaikams – ne tik pasakojate istoriją, bet ir padedate jiems kurti kognityvinį pasaulio žemėlapį? O kad skaitant labiausiai „užsidega“ už erdvės suvokimą atsakingi smegenų centrai? Kad kiekvienas perverstas puslapis keičia jų smegenis? Nuo sklandesnės kalbos raidos iki gilesnio saugumo jausmo ir net kitokių smegenų senėjimo procesų – visa tai skaitymo naudos, apie kurias pasakoja neuropsichologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė dr. Ramunė Dirvanskienė.

„Biblioteka mane užaugino ir dabar aš esu bibliotekos ambasadorė“, – sako šios tinklalaidės pašnekovė Greta Kėvelaitienė. Per beveik 10 darbo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (PAVB) metų ji sukaupė nemenką vadybinės patirties bagažą –pradėjusi dirbti bibliotekoje kultūros vadybininke, vėliau vadovavo trims skirtingiems jos skyriams. Nuo 2024 m. sausio 3 d., laimėjusi konkursą, Greta vadovauja visai bibliotekai.

Bibliotekos vadovė formuluoja pokyčių viziją, planuoja išbandyti horizontalią organizacinę struktūrą, siekia plėsti PAVB partnerystes mieste, šalyje ir užsienyje, didinti bendruomenių įtrauktį, siekti paslaugų kokybės ir tvarumo.

Apie bibliotekos vadovo lyderystę kalbamės su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktore Greta Kėvelaitiene.

• Kokius vadybinius įsitikinimus ir įžvalgas suformavo įgytos vadybinės patirtys?

• Kam įkvepia Skandinavijos šalių lyderystės mokyklos?

• Kodėl būtini organizacinės mąstysenos pokyčiai?

• Kas yra Gretos Kėvelaitienės profesiniai autoritetai?

• Kaip horizontalus vadovavimas padeda būti arčiau darbuotojų?

• Kaip bibliotekos vadovė siekia įkvėpti skaitymui?

• Kaip siekiama efektyvaus abipusio dialogo su komanda ir jos nariais?

• Kokie bus ateinantys penkeri metai PAVB ir jos bendruomenėms?

• Kaip sekasi deleguoti užduotis ir motyvuoti komandą?

Pašnekovė: Greta Kėvelaitienė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė.

Malonaus ir naudingo klausymosi!

Redą Pabarčienę, knygos „Mūsų Irena: atsiminimai apie Ireną Veisaitę“ (Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) sudarytoją, kalbina dr. Dainius Vaitiekūnas.

Knygoje surinktų atsiminimų apie teatrologę, germanistę, visuomenininkę, ilgametę Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoją Ireną Veisaitę (1928–2020) autoriai – su ja bendravę Lietuvos ir Estijos, Izraelio, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių kultūros ir meno veikėjai, bendradarbiai ir bičiuliai – pasakoja apie dramatiško likimo žmogų, išgyvenusį Holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais, nepalūžusį sovietinės okupacijos metais, entuziastingai įsitraukusį į nepriklausomos Lietuvos visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Atsiminimai jautriai ir mąsliai paliudija išgyventą sudėtingą metą, atskleidžia įdomių faktų tiek apie Irenos Veisaitės gyvenimą ir jos tarptautinio masto asmenybę, tiek ir apie pačių ją prisimenančių žmonių gyvenimus. Atsiminimus iliustruoja nuotraukos.

Dr. Dalia Cidzikaitė kalbina šaltinių knygos „Skundai Maskvai. Slapti nomenklatūros laiškai“ (Vilnius: Aukso žuvys) sudarytoją Saulių Grybkauską.

Savo naujausioje knygoje istorikas Saulius Grybkauskas atrinko ir skaitytojų dėmesiui pasiūlė 21 laišką-skundą, kurių dauguma buvo išsiųsti ir pasiekė TSKP CK Bendrąjį skyrių. Pasak autoriaus, sovietmečiu skundas kaip tam tikras rašytinis žanras buvo ypač svarbus. Skundas buvo vienas iš bene dažniausiai sovietinės visuomenės praktikuotų komunikacijos su valdžia būdų ir kartu savotiškas to meto visuomenės ir iškreiptos realybės veidrodis. Šiai knygoje atrinkti šaltiniai rodo, jog nemažai sovietinės nomenklatūros daliai skundas buvo ir išbandymo valdžia įrankis.

Šioje tinklalaidėje dr. Dalia Cidzikaitė kalba su Egle Bazaraite, knygos „Kapinės už miesto, miške. Katalikų laidojimo kraštovaizdžiai XIX a. Vilniuje“ (Vilnius: Lapas) autore.

Savo mokslo monografijoje Eglė Bazaraitė į kapines, laidojimo erdvę žiūri kaip į daugiasluoksnį kultūrinį reiškinį. Nors XIX a. Lietuvoje kapinės buvo visuomeninio gyvenimo paraštėse, pasak knygos autorės, vis dėlto jose suformuoti išskirtiniai kraštovaizdžiai atliepė Vakarų Europoje tuo metu dar tik pradėjusią formuotis kraštovaizdinę kapinių kaip parko koncepciją. Todėl, sako Bazaraitė, šiuo atžvilgiu lietuviai tarsi atvyko per anksti, ir priduria, kad, deja, mūsų atveju kapinės miške buvo ne sąmoningas projektas, o bendro kultūrinio konteksto rezultatas.

Kolektyvinės monografijos „Jūs gaunate butą: gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais“ (Vilnius: Lapas) autorius Mariją Drėmaitę, Viltę Janušauskaitę, Nojų Kiznį ir Matą Šiupšinską, kalbina dr. Dalia Cidzikaitė.

Monografijos autoriai į sovietmečiu pastatytus gyvenamuosius namus, to meto gyvenamąją architektūrą pažvelgė kaip į politinį projektą, jie tai atliko pasitelkę socialines, antropologines prieigas. Pasak vienos iš monografijos autorių Marijos Drėmaitės, didžiausia šešerius metus trukusio tyrimo ir jo pagrindu parengtos monografijos užduotis užkoduota pačiame knygos pavadinime: viena vertus, norėta išsiaiškinti, kaip sovietų okupuotoje Lietuvoje buvo užkurta masinės gyvenamosios statybos kampanija, antra vertus, kokios apskritai būsto formos tuo metu egzistavo.

Šioje tinklalaidėje Ingridą Jakubavičienę, knygos „Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė. Modernybės vėjai ir lietuvių inteligentija“ (Vilnius: Alma littera) autorę, kalbina dr. Dalia Cidzikaitė.

Tai jau trečioji istorikės Ingridos Jakubavičienės knyga, kurioje veikia Sofija ir Jadvyga Chodakauskaitės, vėliau tapusios pirmąja Lietuvos ponia Sofija Smetoniene ir ministro pirmininko žmona Jadvyga Tūbeliene. Šįkart autorė pristato panoraminį Chodakauskaičių laikmečio vaizdą su daug įvairių detalių, su pačių seserų, o tokių nesant, – jų bendraamžių liudijimais. Pasak Jakubavičienės, rašant šią knygą jai buvo svarbiausia užčiuopti ir išryškinti XIX a. pabaigos – XX a. pradžios modernėjimo ženklus, pasirinkimus, į juos žiūrint iš moteriškosios perspektyvos. Žodinę knygos medžiagą papildo ir praplečia gausi vizualinė medžiaga.

„Metų knygos rinkimai“ – reikšminga akcija visai lietuvių literatūrai, kasmet sukviečianti skaityti geriausias metų knygas vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Šioje tinklalaidės „Pokalbiai apie vaikų literatūrą“ laidoje su poetu, žurnalo „Metai“ vyriausiuoju redaktoriumi, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju ir akcijos „Metų knygos rinkimai 2023“ vaikų ir paauglių literatūros kategorijų komisijos nariu Antanu Šimkumi kalbamės apie paauglių knygų penketuką.

Laidą veda Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų literatūros specialistė Eglė Baliutavičiūtė.

„Pokalbiai apie vaikų literatūrą“ – Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento tinklalaidė, skirta visiems, dirbantiems su vaikais, vaikų literatūra ir besidomintiems šia sritimi: bibliotekininkams, mokytojams, leidėjams, rašytojams, tėvams. Tinklalaidėje aptariami klausimai, susiję su vaikų ir paauglių knygomis, svarbiomis datomis, įdomiais ir aktualiais vaikų literatūros reiškiniais bei įvykiais, vaikų skaityba, literatūrine edukacija, leidyba.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistų Igno Stankovičiaus ir Gino Dabašinsko rengiama tinklalaidė.

„Metų knygos rinkimai“ – reikšminga akcija visai lietuvių literatūrai, kasmet sukviečianti skaityti geriausias metų knygas vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Šioje tinklalaidės „Pokalbiai apie vaikų literatūrą“ laidoje su poetu, žurnalo „Metai“ vyriausiuoju redaktoriumi, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju ir akcijos „Metų knygos rinkimai 2023“ vaikų ir paauglių literatūros kategorijų komisijos nariu Antanu Šimkumi kalbamės apie vaikų knygų penketuką.

Laidą veda Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų literatūros specialistė Eglė Baliutavičiūtė.

„Pokalbiai apie vaikų literatūrą“ – Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento tinklalaidė, skirta visiems, dirbantiems su vaikais, vaikų literatūra ir besidomintiems šia sritimi: bibliotekininkams, mokytojams, leidėjams, rašytojams, tėvams. Tinklalaidėje aptariami klausimai, susiję su vaikų ir paauglių knygomis, svarbiomis datomis, įdomiais ir aktualiais vaikų literatūros reiškiniais bei įvykiais, vaikų skaityba, literatūrine edukacija, leidyba.

El. leidinių skaitymas Lietuvoje dar nėra labai paplitęs. Tai lemia įvairios priežastys, tarp kurių – pasirinkimo nebuvimas, potencialių vartotojų nežinojimas, kad šiuos leidinius galima skaityti patogiai, leidėjų nenoras investuoti, įžvelgiant piratavimo riziką ir kt.

Bibliotekos turi itin dideles galias daryti ženklius pokyčius visuomenėje – tai akivaizdu, stebint bibliotekų vykdomas kompiuterinio, medijų ir informacinio raštingumo ugdymo veiklas ir jų rezultatus. Didžiausias mūsų šalies legalių el. leidinių platintojas yra ibiblioteka. Todėl bibliotekos galėtų ir turėtų būti el. knygų skaitymo skatintojos ir naujų galimybių skaityti populiarintojos.

Apie el. knygų leidybą, prieigą, apsaugą ir sklaidą kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkais Arūnu Gudinavičiumi ir Vincu Grigu.   

• Kokia spausdintų knygų dalis pasiekiama el. forma?

• Koks formatas dažniausiai įsivaizduojamas, kalbant apie el. leidinius?

• Kaip technologijos priartina el. leidinių skaitymą prie įprasto spausdintų leidinių skaitymo?

• Kaip bibliotekos galėtų padidinti el. leidinių skaitymą?

• Ar įmanoma perskaityti visą „Hario Poterio“ knygų seriją išmaniuoju telefonu?

• Su kokiais el. leidinių apsaugos sukeliamais iššūkiais susiduria mokslininkai ir tyrėjai?

• Kur slypi ypatingos bibliotekų galios skatinant didelius pokyčius visuomenėje?

Pašnekovai: prof. dr. Arūnas Gudinavičius, doc. dr. Vincas Grigas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas.

 Malonaus ir naudingo klausymosi!

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistų Igno Stankovičiaus ir Gino Dabašinsko rengiama tinklalaidė.

„Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas“ – taip vadinasi šiuo metu įgyvendinamas ES Next Generation EU) ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuojamas investicinis projektas. Projekto vykdytoja – Nacionalinė biblioteka, partneris – Kultūros paveldo departamentas prie LR kultūros ministerijos.

Kokias problemas sprendžia šis projektas? Kokios galimybės jo dėka bus sukurtos visuomenei ir specialistams? Kaip siekiama kultūros paveldo informacinių sistemų sąsajumo ir kokios naudos vartotojams atsivers jo dėka?

Kalbamės su kultūros viceministru Rimantu Mikaičiu, projekto vadove,  Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja mokslui ir strateginei plėtrai dr. Ingrida Veliute ir projekto veiklos procesų ir duomenų analitiku, Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotoju Robertu Motuzu.

• Kodėl senstančios informacijos sistemos nebetenkina vartotojo?

• Kokius šiuolaikinio vartotojų poreikius atlieps kultūros paveldo informacinių sistemų modernizavimas ir konsolidavimas?

• Kaip valstybės informacinių sistemų sąsajumas padės efektyviau pristatyti kultūros paveldą?

• Kaip šio projekto rezultatai bus susieti su kitų šiuo metu Nacionalinės bibliotekos vykdomų projektų rezultatais?

• Kokias galimybes vartotojui suteiks šio projekto metu kuriamas kultūros paveldo paslaugų portalas?

• Kokios visuomenės grupės turėtų būti labiausiai suinteresuotos projekto rezultatais?

• Kokios naudos ir galimybės projekto dėka bus sukurtos kultūros paveldo profesionalams, ekspertams ir specialistams?

• Kokia šio daugiaplanio ir sudėtingo projekto pradžia?

Pašnekovai: Rimantas Mikaitis, kultūros viceministras, dr. Ingrida Veliutė, LNB generalinio direktoriaus pavaduotoja, Robertas Motuzas, KPD direktoriaus pavaduotojas.

Malonaus ir naudingo klausymosi!

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistų Igno Stankovičiaus ir Gino Dabašinsko rengiama tinklalaidė.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistų Igno Stankovičiaus ir Gino Dabašinsko rengiama tinklalaidė.

Antroje trečio sezono tinklalaidės „Pokalbiai apie vaikų literatūrą“ laidoje vieši Ieva Vaitkevičiūtė. Ji yra vaikų leidybos specialistė, dėstanti Vilniaus universitete vaikų knygų leidybos kursą. Gyvendama tarp Prancūzijos ir Lietuvos, ji stebi, kas vyksta šių šalių vaikų knygų leidybos ir literatūros pasaulyje, ypač domisi knygomis mažiesiems ir vaikų skaitymo skatinimu. Laidoje aptariamos visos šios temos ir tai, kaip pašnekovė atsidūrė vaikų literatūros pasaulyje.

Laidą veda Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų literatūros specialistė Eglė Baliutavičiūtė.

„Pokalbiai apie vaikų literatūrą“ – Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento tinklalaidė, skirta visiems, dirbantiems su vaikais, vaikų literatūra ir besidomintiems šia sritimi: bibliotekininkams, mokytojams, leidėjams, rašytojams, tėvams. Tinklalaidėje aptariami klausimai, susiję su vaikų ir paauglių knygomis, svarbiomis datomis, įdomiais ir aktualiais vaikų literatūros reiškiniais ar įvykiais, vaikų skaityba, literatūrine edukacija, leidyba.

Lietuvos diaspora – užsienio šalyse gyvenantys lietuviai ir lietuvių kilmės asmenys, kurių skaičius, Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, siekia apie 1, 3 mln. Strateginiuose valstybės dokumentuose keliami tikslai telkti pasaulyje išsibarsčiusią lietuvių bendruomenę, stiprinti pasaulio lietuvių ryšį su Lietuva, išlaikyti ir išsaugoti išeivijos lietuvišką tapatumą.

Apie tai, kaip Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento veiklų dėka saugomas ir daromas prieinamu dokumentinis išeivijos paveldas, vykdomi tyrimai, bendradarbiaujama ir dalijamasi naujausia informacija su išeivijos ir užsienio šalių tyrėjais, mezgami kultūriniai ryšiai, skatinamas lietuvybės puoselėjimas, kalbamės su šio departamento direktore dr. Jolanta Budriūniene.       

 • Ar lietuviai – judri tauta?

• Dėl kokių priežasčių kilo lietuvių emigracijos bangos?

• Kas būdinga paskutiniajai emigracijos bangai?

• Koks Lietuvos valstybės požiūris į išeivius?

• Kokie Nacionalinės bibliotekos vaidmenys numatyti Lietuvos diasporos politikos strateginėse gairėse „Globali Lietuva 2022-2030“?

• Kokiais etapais išeivijos dokumentinis paveldas grįžta į Lietuvą?

• Kodėl dokumentinio paveldo tyrimai  yra dvikryptis judėjimas?

• Kaip Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas telkia tyrėjų bendruomenes?

• Kokia konferencija vyks Nacionalinėje bibliotekoje 2024 m. birželio mėn.?

• Ar sulaukė dėmesio susitikimas su Jungtinės Karalystės lietuvių diaspora?

• Kaip Nacionalinės bibliotekos darbas su diaspora prisideda prie Lietuvos kultūros garsinimo užsienio šalyse?

Pašnekovė: dr. Jolanta Budriūnienė, LNB Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė.

Malonaus ir naudingo klausymosi!

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistų Igno Stankovičiaus ir Gino Dabašinsko rengiama tinklalaidė.

Pastaruoju metu išsiplėtė „negalinčiųjų skaityti įprastai“ sąvoka: į šią kategoriją patenka ir kitos skaitymo sutrikimų ir problemų turinčių žmonių auditorijos. Su Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Informacinių išteklių skyriaus vedėja, LBD tarybos nare, IFLA LPD (Bibliotekų, aptarnaujančių negalinčius skaityti įprastai asmenis) komiteto nare Dalia Balčytyte kalbame apie informacinius produktus ir technologijas, grąžinančias skaitymo džiaugsmą, apie Lietuvos bibliotekų iniciatyvas, bendradarbiavimą ir planus, apie IFLA LPD komiteto ir darbo grupių veiklą, fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymą negalintiems skaityti įprastai.

• Kokios grupės pastaruoju metu papildė negalinčių skaityti įprastai auditoriją?

• Kodėl pakeitė pavadinimus buvusios aklųjų bibliotekos?

• Kokias galimybes negalintiems skaityti įprastai suteikia technologijos?

• Kaip el. formatai prisideda prie tvarumo?

• Kaip Lietuvos viešųjų bibliotekų tinklas ir bendradarbiavimas didina informacijos prieinamumą?

• Kaip informaciniai produktai grąžina skaitymo džiaugsmą?

• Kokia spalva žymima disleksijos kampanija?

• Kam buvo skirtas Neskaitymo festivalis?

• Kokių šalių atstovai dalyvauja IFLA LPD veikloje?

• Kodėl leidinių metaduomenyse turi būti atspindimi prieinamumo įskiepiai?

• Kas yra universalus dizainas?

Norinčius daugiau  sužinoti apie informacinės aplinkos pritaikymą negalintiems skaityti įprastai, maloniai kviečiame į Vilniaus knygų mugę!

Pašnekovė: Dalia Balčytytė, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Informacinių išteklių skyriaus vedėja.

Malonaus ir naudingo klausymosi!

Tarptautinės Holokausto minėjimo dienos proga Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras organizavo diskusiją „Never Again?“: antisemitizmo raida ir dabartis“.

Antisemitizmas – istorijoje vis atsikartojantis ksenofobinio diskurso ir praktikų reiškinys – Europoje turi gilias šaknis. Dar Antikos autorių raštuose išryškėjusi kritika žydų ir judaizmo atžvilgiu – antijudaizmas – buvo atnaujinama, atsižvelgiant į vėlesnių epochų specifiką ir intelektines tendencijas.

Diskusijoje priežastis, lėmusias socialinę, ekonominę ar politinę kritiką žydų ir judaizmo atžvilgiu, antisemitizmo kilmės skirtingose bendruomenėse ir jo gajumo klausimus svarstė religijotyrininkė, Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Aušra Pažėraitė, Judaikos tyrimų centro vyriausiasis tyrėjas dr. Mangirdas Bumblauskas, diskusiją moderavo filosofas, mokytojas Algirdas Davidavičius.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistų Igno Stankovičiaus ir Gino Dabašinsko rengiama tinklalaidė.

Trečią tinklalaidės sezoną pradedame tema, kurią padiktavo vienas iš klausytojų. Literatūrinį kelią pradedantis vaikų literatūros kūrėjas parašė žinutę: „Ko jau tikrai nežinau, tai kaip reklamuoti savo knygą, pasiekti tikslinę auditoriją, kaip organizuojami knygų pristatymai vaikams, paaugliams. Manau, tokie patarimai irgi būtų labai naudingi ne tik man vienam, bet ir visiems pradedantiesiems.“

Siekiant išpildyti šį prašymą, nuspręsta pasikviesti ne kokį nors leidėją ar rinkodaros specialistą, bet itin populiarų vaikų rašytoją Tomą Dirgėlą, per dešimtį kūrybos metų sukaupusį nemažai įvairios patirties, kuri gali būti įdomi ir naudinga daugeliui kūrybinį kelią pradedančių vaikų rašytojų. Taigi su Tomu Dirgėla pasišnekėsime, ką galima padaryti, kad knyga nedulkėtų knygynų ar bibliotekų lentynose.

Laidą veda Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų literatūros specialistė Eglė Baliutavičiūtė.

„Pokalbiai apie vaikų literatūrą“ – Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento tinklalaidė, skirta visiems, dirbantiems su vaikais, vaikų literatūra ir besidomintiems šia sritimi: bibliotekininkams, mokytojams, leidėjams, rašytojams, tėvams. Tinklalaidėje aptariami klausimai, susiję su vaikų ir paauglių knygomis, svarbiomis datomis, įdomiais ir aktualiais vaikų literatūros reiškiniais ar įvykiais, vaikų skaityba, literatūrine edukacija, leidyba.

Tarpukario Lietuvos inteligentams teko nuo pat pamatų kurti mokslo institucijas, mokslines veiklas, mokslo leidinių leidybą ir profesines studijas. Vaclovas Biržiška, mūsų šalies profesionaliosios bibliotekininkystės, bibliografijos ir knygotyros pradininkas, kaip ir kiti to meto žmonės, gyveno ir dirbo iššūkių pilnu laikotarpiu ir dažnai vykdė kelias sudėtingas pareigas vienu metu.

V. Biržiška buvo dviejų universitetų bibliotekų direktorius, Bibliologijos katedros vedėjas, „Lietuviškosios enciklopedijos“ vyriausiasis redaktorius. Bibliografinę veiklą jis traktavo kaip lituanistinius atradimus, joje matydamas lietuviškosios minties tyrimų šaltinį, lituanistinių tyrimų duomenų bazę.

V. Biržiška kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos bibliotekininkų draugiją (LBD) ir buvo pirmasis jos pirmininkas. Labai savalaikis draugijos įkūrimas sudarė prielaidas to meto Lietuvos bibliotekininkystės plėtrai ir tarptautiniam bendradarbiavimui. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo atkurta LBD kasmet V. Biržiškos gimimo dieną (gruodžio 2-ąją) rengia „Biržiškos skaitymus“ – tarptautines konferencijas bibliotekų specialistams aktualiomis temomis.

V. Biržiškos įžvalgos ir idėjos aktualios ir dabar, praėjus 100 metų.

• Kokioje šeimoje augo trys broliai Biržiškos?

• Kuo pasireiškė maištingas Vaclovo Biržiškos charakteris gimnazijos, studijų ir vėlesniais metais?

• Kokius darbus yra tekę dirbti V. Biržiškai?

• Ar V. Biržišką galime pavadinti geru vadybininku?

• Kaip V. Biržiška kovojo dėl privalomojo egzemplioriaus?

• Kaip V. Biržiška suprato valstybinės bibliografijos veiklą?

• Koks V. Biržiškos vaidmuo profesionalių bibliotekininkų Lietuvoje profesiniam rengimui?

• Kodėl LBD buvo įkurta labai reikalingu laiku?

• Ką V. Biržiška vežėsi iš Lietuvos emigruodamas?

• Kodėl V. Biržiška nerašė JAV laikraščiams?

• Kaip susiklostė V. Biržiškos gyvenimas?

• Kodėl ir kaip į Aleksandryno leidybą įsitraukė visi trys broliai Biržiškos?

Pašnekovas: doc. dr. Tomas Petreikis, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas.

Malonaus ir naudingo klausymosi!

Kauno apskrities viešoji biblioteka (KAVB) turi stiprią komandą, susitelkusią bendruomenę, unikalią pagrindinio bibliotekos pastato aplinką Mažajame Ąžuolyne ir... svajonių, kurios pildosi. Bibliotekos pagrindinio pastato rekonstrukcija siekta sukurti laukiančią, besišypsančią, draugišką lankytojams erdvę. Jau netrukus KAVB atvers lankytojams atnaujintas erdves – linkime džiuginančio sugrįžimo!

• Kodėl visuotinio virtualėjimo laikais bibliotekų bendruomenėms būtinos fizinės bibliotekų erdvės?

• Kaip rekonstrukcijos laikotarpį patyrė KAVB bendruomenė?

• Kaip viešosios bibliotekos paskirtis  padeda atskleisti Kauno tarpukario modernizmo architektūrą?

• Kodėl nekito pradinė bibliotekos rekonstrukcijos vizija?

• Su kokiais rekonstrukcijos iššūkiais susidūrė KAVB?

• Koks erdvių išdėstymo principas tapo išeities tašku?

• Kodėl svarbus architekto bruožas – atidumas aplinkai?

• Kaip nekonkuruoti su tuo, kas rekonstruojamoje aplinkoje gražiausia?

• Kaip pakeistas KAVB prekės ženklas?

Pašnekovės: Edita Urbonavičienė, KAVB direktorė;

Laima Čijunskaitė, architektė.

 Malonaus ir naudingo klausymosi!

XVI a. Antverpene Kristofas Plantenas įkūrė spaustuvę „Officina Plantiniana“ ir per dvidešimt metų tapo garsiausiu spaustuvininku Europoje. Spaustuvės veiklą tęsė net devynios šeimos kartos, o jos leidiniai,  pasižymintys išskirtine estetika ir kokybe, pasklido visoje Europoje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomi 282 pavadinimų leidiniai – tai antrasis pagal dydį rinkinys Lietuvos atminties institucijose – atspindėti 2023 m. LNB išleistame kataloge „Officina Plantiniana“. Tačiau sudarius ir išleidus katalogą, mokslininkų, tyrėjų ir specialistų atradimai nesibaigia. Kalbamės apie Nacionalinės bibliotekos mokslininkių stažuotės Antverpene patirtis ir rezultatus.

• Kaip mokslininkų, tyrėjų ir specialistų darbas padeda atrasti ir papasakoti senųjų knygų istoriją?

• Kaip gimė „Officina Plantiniana“ katalogo sudarymo idėja?

• Kodėl senieji dokumentai neretai būna su defektais?

• Kokias staigmenas slepia defektuotos knygos?

• Kuo ypatingas Antverpeno muziejus?

• Kaip senųjų knygų skenavimą palengvina speciali įranga?

• Kokius darbus atlieka 60 Antverpeno muziejaus savanorių?

• Kokia Antverpeno pavadinimo kilmė?

• Koks bus kitos stažuotės tikslas?

•Kokie ryškiausi senuosius leidinius saugančių Lietuvos bibliotekų bendradarbiavimo pavyzdžiai?

Pašnekovė: dr. Viktorija Vaitkevičiūtė-Verbickienė, LNB Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė.

 Malonaus ir naudingo klausymosi!

Lapkritį buvo paskelbta nacionalinė komunikacinė kampanija „Skaitymo ambasadorius“. Jos tikslas, pasitelkus žinomą, pripažintą vaikų ar paauglių literatūros kūrėją, pristatyti visuomenei skaitymą kaip reikalingą, naudingą ir pozityvią veiklą. Skaitymo ambasadorius atstovauja vaikų, paauglių ir visų kitų skaitytojų interesams, įkvepia skaityti, šviesti visuomenę, ypač tėvus, globėjus, ugdytojus ir su vaikais dirbančius specialistus, apie įvairiapusę skaitymo naudą vaikams ir ne tik.

 Pirmuoju nacionaliniu skaitymo ambasadoriumi išrinktas Justinas Žilinskas. Jis ne tik puikiai pažįstamas rašytojas, vaikų knygų autorius, bet ir visuomenei žinomas teisininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, aktyvus visuomenininkas. Išleidęs dešimt grožinės literatūros knygų, daugelis jų skirtos vaikams ir jaunimui. Knygos ne kartą pristatytos svarbiausiems šalies literatūros apdovanojimams, pelnė geriausių metų knygų premijas. Su J. Žilinsku kalbamės apie jo prasidėjusią ambasadorystę, jos prasmę ir būsimas veiklas.

 Laidą veda Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų literatūros specialistė Eglė Baliutavičiūtė.

„Pokalbiai apie vaikų literatūrą“ – Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento tinklalaidė, skirta dirbantiesiems su vaikais, vaikų literatūra ir besidomintiesiems šia sritimi: bibliotekininkams, mokytojams, leidėjams, rašytojams, tėvams. Tinklalaidėje aptariami klausimai, susiję su vaikų ir paauglių knygomis, svarbiomis datomis, įdomiais ir aktualiais vaikų literatūros reiškiniais bei įvykiais, vaikų skaityba, literatūrine edukacija, leidyba.

Gruodžio 6 d. Nacionalinėje bibliotekoje vyko diskusija ,,Žydų Lietuvoje ar Lietuvos žydų istorija?“, skirta Augustino Janulaičio knygos „Žydai Lietuvoje“ šimtmečiui paminėti.

1923-iaisiais išleista teisininko, akademiko Augustino Janulaičio monografija ,,Žydai Lietuvoje: bruožai iš Lietuvos visuomenės istorijos XIV–XIX a.“ – pirmoji Lietuvos mokslinė žydų istorijos studija lietuvių kalba, išsiskyrusi sudėtingos geopolitinės situacijos ir dominavusio lietuviško etnocentrinio istorinio naratyvo fone. ,,Yra tai, be abejojimo, dalis Lietuvos visuomenės istorijos...“ – pažymėjo A. Janulaitis, jis argumentavo, kad be Lietuvos žydų istorijos Lietuvos istorija būtų nepilna, ir siekė į ją pažvelgti kiek įmanoma objektyviau.

Minint A. Janulaičio knygos šimtmetį, diskusijoje aptarta knygos reikšmė, kelti klausimai, kaip keitėsi žydų istorijos interpretacijos ir rašymo kanonai, kaip žydų istorija yra rašoma dabar. 

Diskusijoje dalyvavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Jurgita Verbickienė, Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr.Darius Staliūnas, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas dr. Linas Venclauskas, moderavo Lietuvos istorijos instituto doktorantė ir Judaikos tyrimų centro tyrėja Julijana Andriejauskienė.

Diskusija surengta kartu su Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centru.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus išorinės informacinės aplinkos vyriausiojo eksperto Roko Tracevskio apžvalginės analitikos tinklalaidė.