Žinai, ką girdėjau?

Atsiprašome, kad dėl techninių kliūčių epizodas vėluoja!

IEVA (02:42): Prieš kelis milijonus metų dalį žinduolių evoliucija paveikė taip, kad jų vados nuo poros šimtų sumažėjo iki kelių palikuonių. Tas leido tėvams skirti laiko rūpintis kiekvienu jaunikliu, suteikti jam reikalingą saugumą, rūpestį ir įgūdžius išgyventi, todėl jauniklių mirčių skaičius sumažėjo. Žmogus taip pat buvo vienas iš šių laimingųjų. Tiesa, ne visi vaikai su tėvais turi darnų ryšį ir jaučiasi saugūs fiziškai ir emociškai. Ir kiek saugus šis ryšys su tėvais yra, didėle dalimi nulemia mūsų gebėjimą reguliuoti savo emocijas: susitvarkyti su stresu, išvengti psichikos sutrikimų. Atjautos terapija buvo sukurta siekiant padėti "ištaisyti" vaikystėje padarytas klaidas ir išmokti mums patiems susikurti saugumą viduje, kad galėtume sėkmingai įveikti gyvenimo iššūkius.

ŠALTINIAI:

Bendrosios naujienos: Nuo šiol tinklalaidė ŽKG išeis kas antrą savaitę, sekmadienio rytais. 

VYTAUTAS (05:30): Knygų vyrų psichologijos tema leisti neapsimoka, nes jų paklausa per maža. Gal tai reiškia, kad vyrai neturi emocinių problemų? Hm... savižudybių rodikliai rodo ką kita - 2019 metais 82% nusižudžiusių - vyrai. Šių duomenų kontekste, kasmet sparčiai auga skaičius vyrų, prisijungiančių prie projekto "Vyrų gentys" - erdvės, skirtos vyrų asmeninam augimui, emocijoms ir bendruomenei. Tiesa, šiuo projektu kažkodėl ne itin patenkintos kaikurios moterys. Tai kaip visgi yra su ta vyrų psichologija - reikalinga ji ar ne? Galbūt tame galima įžvelgti diskriminacijos apraiškų? Apie tai ir diskutavome šiame epizode.

ŠALTINIAI:

IEVA (02:38): Kartą per mokymus sulaukiau klausimo. Ar gali žmogus visada būti laimingas? Tą kartą pasakius trumpą "ne", praėjusią savaitę sugalvojau pasidomėti plačiau. Tikrai turime savo aplinkoje žmonių, kurie daugiau mažiau visada būna laimingi. Šypsosi, įkvėpia kitus, atrodo, kad liūdesys ar kitos negandos jų niekada neaplanko, o jei ir aplanko, tai kaip vanduo per taukus nuslenka nepalikusios žymių. Psichoterapeutai turi terminą - "besišypsanti depresija", kuris nėra oficialus, bet apibūdina žmones, kurie po šypsena sugeba paslėpti depresijos tamsumą. Kitavertus, tiesa ir ta, kad gimstame turėdami skirtingą potencialą būti laimingais, ar bent jau taip sako viena iš teorijų, todėl tikrai vienų žmonių veidus nuoširdi šypsena nušviečia dažniau nei kitus. Apie tai ir dalinausi šiame epizode.

ŠALTINIAI: 

IEVA (03:08): Podcast’ai – nuostabus išradimas, leidžiantis įlįsti į tūkstančių žmonių galvas kasdien, rasti atsakymus į kankinančius klausimus ir nereikalaujantis rankų, todėl leidžia patenkinti smalsumą tuo pačiu metu vaikštant, važiuojant, sportuojant, ar tvarkantis. Nors dažniausiai renkuosi klausytis su profesija susijusių temų, didžiausią malonumą patiriu atradusi ką nors visiškai netikėto: pasakojimą apie ekspediciją ieškant piečiausio pasaulio medžio, ar kodėl kiekvienas tekilos gerbėjas turėtų būti dėkingas šikšnosparniams, kad gali mėgautis šiuo gėrimu. Taigi, šiomis ir dar pora istorijų ir pasidalinsiu šiame epizode.

ŠALTINIAI:

VYTAUTAS (01:52): Įkvėptas knygos „Pale blue dot”, puikaus sekmingo mokslo populiarinimo pavyzdžio, Vytautas kalba apie tai, kas skiria gerą mokslininką nuo labia gero ir kaip prie to prisideda mokslo komunikacija. Diskutavome ar mokslininkas privalo gerai kalbėti viešai.

VYTAUTAS (02:21): Po to kai Rusija atakavo Ukrainoje esančią atominę elektrinę, Lietuvoje kilo nemaža nerimo banga, kad gali pasikartoti Černobylio istorija. Vytautas, pats būdamas radiacijos detektorių ekspertu, papasakojo kaip veikia atominės elektrinės, kiek jos iš tikrųjų yra pavojingos ir ar pagrįsta panica dėl branduolinio pavojaus.

VYTAUTAS (04:12) Kartais iš abejonės kylantys klausimai, kuriuos užduodame sau, nesukonkretinti lieka “kaboti” mūsų galvose ilgą laiką ir kelia nepasitikėjimą, nepasitenkinimą, pagiežą ar kitokias karčias emocijas. Pavyzdžiui, klausimas “Ar man moka pakankamai?”, jei nepasirūpiname išsiaiškinti kodėl mums šis klausimas kilo ir atsakyti į jį, gali virsti nepasitenkinimu darbe, pavydu kolegoms ir nepagrįstu savęs nuvertinimu. Kitais atvejais, abejonė (Pvz., ar tikrai supratau?) gali paskatinti tiesos paiešką. Tokia ir buvo pirmoji dalis – tyrinėjant kaip mus veikia iš abėjonės kylantys klausimai.

ŠALTINIS: 

Šis epizodas – kiek kitoks nei įprastai. Nebus dviejų temų, nebus dviejų monologų. Bus tik du žmonės, besidalinantys kaip pasikeičia gyvenimas, kai visai šalia, Ukrainoje, vyksta karas. Vidiniai išgyvenimai, normalaus gyvenimo ilgesys, sunkūs sprendimai ir Silver linings arba tai, kad net ir tamsiausi įvykiai turi šviesiąją pusę. Po pokalbio abu pasidalinome, kad kalbėjimas padeda. Pasijusti ramesniems ir ne vieniems.

IEVA (02:03) Gyvename pasaulyje, kuriame malonumas, laimė yra siekiamybė. Tokia siekiamybė, kad bet koks diskomfortas – emocinis ar fizinis – iš karto malšinamas: vaistais, filmais, maistu, žaidimais ir taip toliau. Pastaruoju metu vakarų pasaulis šią siekiamybę ima po truputį kvestionuoti. Juk gebėdami toleruoti nuobodulį, skirdami laiko veikloms, kurių rezultatas matomas tik po ilgo laiko ir nėra malonios (pvz., knygos rašymas), mes galime suteikti savo gyvenimui kur kas daugiau prasmės. Ar verta sąmoningai pasirinkti diskomfortą? Apie tai ir diskutavome su Vytautu.

ŠALTINIS:

IEVA (04:16) Jordan Peterson savo knygoje „Dvylika gyvenimo taisyklių“ rašė, kad žmonės labiau linkę rūpintis savo augintinių sveikata, nei savo pačių. Ir įvairios apklausos tai patvirtina. Turbūt kiekvienas yra pagalvojęs, kad norėtų ką nors pakeisti savo gyvenimo būde, kad jaustųsi geriau fiziškai ir psichologiškai, ar atitolintų lėtines ligas ir gyventų ilgiau. Tačiau neretai galvojimu tas ir pasibaigia. Kodėl? Dalinuosi kaip su sveikata susijusį elgesį aiškina įvairūs modeliai ir kaip šiomis žiniomis galime pasinaudoti sveikatos savo labui, o kartu su Vytautu diskutuodami palietėme ir sisteminių sveikatos priežiūros problemų įtaką bei kitus aspektus.

VYTAUTAS (01:03:00) Vytautas dalinasi savo įspūdžiais apie knygą "Gulago archipelagas", kurią parašęs Aleksandr Solzhenitsyn pats buvo nuteistas 10 metų kalėti Gulage. Apie ką ši knyga? Koks jos aktualumas šių dienų pasaulyje? Klausantis pasakojimo nori nenori kilo apmąstymų apie savo pačios vidinį blogio ir gėrio santykį. 

VYTAUTAS (2:02) turbūt visiems pažįstama būsena, kai ryte atsikeli ir erzina viskas, net saulė šviečianti už lango. Ir Lyg ir nieko per naktį neįvyko, bet į pasaulį nuo pat ryto žvelgi per juodus akinius. Ir vienas iš efektyviausių būdų suprasti kas čia įvyko, yra atsisukti į savo vidų: paklausyti savo vidinio monologo. Ir ten galima išgirsti daug visko: mąstymo klaidų, piktų komentatorių, draugiškų komentatorių ir derybininkų, bandančių suderinti tų skirtingų balsų interesus. Būtent šiuos vidinius veikėjus ir analizavo Vytautas remdamasis savo asmenine patirtimi ir kartu diskutavome ką su tais balsais daryti ar nedaryti. 

IEVA (30:39) "A diminishing circle of friends is the first terrible diagnostic of a life in deep trouble" sako poetas ir filosofas David Whyte. Gyvenimo eigoje atrodo normalu, kad draugų mažėja ir lieka tik keli patys tikriausi. O galbūt turime daug draugų, tačiau jaučiate, kad nei su vienu neužmezgate gilaus ryšio? Draugai yra viena iš būtinų kiekvieno žmogaus gyvenimo dalių ir jas būtina puoselėti. Tačiau ką daryti, jei kažkuri draugystė pradeda klibėti? Ar eitumėt su draugu ar drauge į terapiją, kad šią draugystę išsaugotumėte?

ŠALTINIAI: 

VYTAUTAS (01:10) Sugrįžęs iš konferencijos JAV, Vytautas dalinosi savo ir kitų keliaujančių patirtimis kuo praturtina tolimos ir/arba ilgalaikės kelionės. Išgirsite apie Lietuvos ir JAV skirtumus turisto akimis, kiek Amerika panaši į tą, kurią matome žiniose ir filmuose ir apskritai ko žmonės trenkiasi už jūrų marių arba palieka namus metų kelionei po pasaulį.

MINĖTOS NUORODOS:

VYTAUTAS (02:55) Kodėl diktatoriai pirmiausia skuba naikinti raštingumą? Komikas George Carlil yra pasakęs: "Kadangi mąstome kalba, mūsų kalbos kokybė nulemia mūsų minčių kokybę". Šioje dalyje Vytautas pasakojo, kokią įtaką raštingumas daro mūsų santykių kokybei, raštingumui, kūrybiškumui bei kaip galime (ir kodėl vertėtų) jį lavinti net ir pabaigus mokyklą ar įgijus aukštąjį išsilavinimą. Kartu pasiginčijome kiek svarbu yra rašyti lietuviškomis raidėmis ir ar svarbu žinoti gramatiką? 

IEVA (1:24) Nors pati labai mėgstu švęsti gimtadienį, vis tenka susidurti su žmonėmis, kurie daro viską, kad kiti nesužinotų kada jie gimė ir taip išvengtų bet kokių gimimo dienos sveikinimų. Kodėl? Pasirodo, yra labai rimtų priežasčių nešvęsti savo gimtadienio. Apie jas ir kalbėsiu. Beje, ar žinojot, kad žvakutės ant torto buvo sugalvotos siekiant nubaidyti piktąsias dvasias? 

VYTAUTAS [2:35]: Egzistuoja paradoksas: senumas gali būti kamp argumentas nurašyti žmogų, arba iškelti jį virš kitų. Neretai net nesusimąstome, kaip vien dėl amžiaus pasidarome išvadas apie žmogaus kompetencijas, žinias, gebėjimą mus suprasti, sveikatos būklę ir kt. Kada amžius yra privalumas, o kada trūkumas? Kada vertėtų tokio vertinimo atsisakyti ir kaip visa tai veikia mūsų santykį su mums artimais senais žmonėmis - seneliais ir proseneliais?

IEVA [24:50]: Don't deny things, that you don't like about yourself. Accept them and be aware" (James R. Doty) - asmeninius charakterio ir elgesio netobulumus kartais norisi nuslėpti ne tik nuo kitų, bet ir nuo savęs. Pripažinti sau, kad kažko nesugebame, gali būti sunku iki skausmo. Tačiau kai įsivaizduojame savo trokštamą "aš idealą" ir planuojame gyvenimą tokį, kokį gyventų jis, nori nenori atsimušame į savo ribotumus ir tada jau tenka pasisveikinti su savo piktuoju vidiniu kritiku. Kaip išdrįsti atverti glėbį savo "Tikrajam - netobulajam Aš"? 

VYTAUTAS [1:54]: Šiaurės Korėjoje gyvenantys savo žodyne neturi tokio žodžio kaip "meilė" ir vienintelė meilė apie kurią gali kalbėti, tai meilė valstybei. Jų gyvenimo sąlygos ir valdžios propaguojamos idėjos yra turbūt arčiausiai koncentracijos stovyklos iš visko, ką galima šiandien rasti pasaulyje. Vytautas dalinosi pamąstymais ką reiškia gyventi tokioje šalyje ir ką reiškia mums, turėti tokią valstybę šių dienų pasaulyje. Kartu diskutavome kodėl žmonės ir kitos valstybės leidžia sau nematyti šalia egzistuojančio skausmo ir blogio.  

ŠALTINIAI:

IEVA [01:33]: pradeda nuo istorijos, kaip 1936 metais Kalifornijoje viena nuotrauka išgelbėjo 3000 migrantų gyvenimus. ĮŠis epizodas skirtas pasiaiškinti kodėl aukas sergantiems ar skurstantiems renkančios kompanijos savo reklamose pasakoja aukų istorijas ir kodėl tai padeda surinkti daugiau pinigų nei statistika, net kai ši kur kas tiksliau parodo problemos mąstą. Kokie psichologiniai mechanizmai suveikia? Taip pat kalbėjomės, kad manipuliacija emocijomis ne visada pasiekia savo tikslą ir sukelia priešingą efektą - norą tokios reklamos daugiau nepamatyti.

ŠALTINIAI: 

Penktajame epizode nutarėme įkišti nosį į google ir pažiūrėti kas apie mūsų abiejų profesijas - fiziką ir psichologiją - labiausiai domina žmones. Gavosi linksmas pokalbis apie fizikų aroganciją ir psichologų darbo aprangą; rimtos diskusijos apie kvantinę fiziką ir psichologo darbo įrankius bei jautrūs ir asmeniški pasmalsavimai apie tai, kas fizikus daro laimingais ir dėl kokių psichologinių problemų žmonės stoja į psichologiją. 

Apie fizikus nuo: 01:35; apie psichologus nuo: 30:56

ŠALTINIS: Google.

VYTAUTAS [03:50]: ką tik grįžęs iš "Kilkim žaibu" festivalio, kuriame koordinavo 20 savanorių komandą, Vytautas dalinosi savo pastebėjimais kaip jam sekėsi knygos idėjas pritaikyti praktikoje. Diskutavome kodėl kartais verta pavaldiniui leisti įgyvendinti savo idėją, net jeigu ji ne tokia gera kaip lyderio, bei ką reiškia lyderiui siekis visus komandos narius padaryti laimingais. 

ŠALTINIS: Jocko Willink "The Dichotomy of Leadership" (Knyga)

IEVA [25:38]: pasakojo apie Philip Tetlock išskiriamus keturis mąstymo stilius, kuriuos naudojame komunikuodami su kitais ir kaip jie veikia mūsų progresą darbe ir asmeniniame tobulėjime. Paklausę sužinosite kaip abejonė savo turimais įsitikinimais ir tiesomis gali išgelbėti gyvybes, o įsikibimas į savo idėją gali kainuoti milijardus. Beje, ar žinojote, kad aukštas intelektas taip pat gali tapti kliūtimi į progresą?

ŠALTINIS: Adam Grant "Think Again" (Knyga)

IEVA: Kasmet Jungtinės Tautos paskelbia pasaulinę laimės apžvalgą. Šiemet Lietuva puikuojasi 41 vietoje iš 153. Tačiau ar tikrai tai, kas ten vertinama, yra laimė? Kaip ją apibrėžia ekonomistai ir kaip psichologai? Kartu bandėme išgalvoti labiau laimę atspindinčius kriterijus.  

Šiame epizode:

1. Vytautas: pats būdamas muzikantu ir šokėju, Vytautas dalinasi kaip natos ir taisyklės muzikoje ilgainiui gali tapti rėmais, kurie trukdo ir varžo. Jis dalinasi kas atsitinka, kai apie muziką nustoji galvoti ir imi ją groti.  

Šaltinis: V. L. Wooten "The Music Lesson: A Spiritual Search for Growth Through Music"

2. Ieva: būdama sveikatos psichologe esu suinteresuota padėti žmonėms rūpintis savo sveikata. Šią savaitę ieškojau informacijos apie pagrindines nesiskiepijimo priežastis ir kaip pasaulis jas sprendžia. Ar gali padėti nacionalinė loterija? Ką siūlo elgesio mokslininkai? Palietėme ir etinius motyvavimo vakcinuotis aspektus. 

Šiame epizode: 

1. Išgirsite mūsų laidos "žvangučius" - ačiū fantastiškiems Bo Burnham ir Ben Caplan! 

2. Ieva: pokyčiai būna skirtingi: statiški, dinamiški ir kompleksiniai. Kiekvienas tipas reikalauja skirtingų strategijų ir kai pasirenkame netinkamą, išgyvename stresą ir nusivylimą savimi. Taigi, kokiems pokyčiams priklauso asmeninis tobulėjimas ir kaip juos įgyvendinti sėkmingai?