Galios apraiškos scenos menų lauke

Paskutinėje serijos tinklalaidėje sugrįžtame į teatrą. Ketinome kalbėti apie galios santykių dinamiką mažose ir didelėse komandose, todėl pasidalinti patirtimis ir idėjomis atvyko teatro prodiuserė Kristina Savickienė ir režisierius Gildas Aleksa.

Ilgai netrukome išsiplėsti į galios apraiškas įvairiausiuose lygmenyse: profesionaliose trupėse, teatro administracijoje, studentų bei aktorių atrankų ir studijų metu. Taip pat – siauresnėse situacijose, pavyzdžiui, kaip galios disbalansas formuojasi iškeliant menininkus jų karjeros pradžioje. Užčiuopėme tokių reiškinių ištakas, palyginome juos su kitose srityse vyraujančia etika bei užsienio kūrėjų darbo principais. Šio pokalbio metu galima pasijausti patekus į tinklą, kuriame, regis, pilna skylių ištrūkimui, tačiau kažkuri kūno dalis nuolat įstringa ten, kur bandei atsiremti. Taip, kaip sprendžiant galios santykių disbalansą bet kurioje institucijoje.

Šios tinklalaidės geriausia klausyti pabaigoje (kaip ir numatyta) arba pačioje pradžioje. Pirmu atveju ankstesnėse laidose įgytos žinios sukurs puikų kontekstą čia aptariamoms problemoms. Antruoju – šis pokalbis įves į temą ir paaiškins, kodėl jai analizuoti svarbi kitų sričių profesionalų patirtis.

Tinklalaidę moderuoja teatro kritikė Sigita Ivaškaitė, lydint scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės klausimams.

Tinklalaidės sukūrimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Žmonijos istorijoje lyčių lygybę geriau žinome kaip utopiją. Iki šiol nesame turėję laikotarpio, kurį laikytume precedentu ir galėtume aptarti bei pristatyti kaip pavyzdinį, pagrįsdami tokios sanklodos vertę. Tinklalaidės svečias sociologas Artūras Tereškinas tvirtina, kad šiandien yra geriausias laikas tą precedentą sukurti.

Ketvirtame susitikime prisimename ankstesniuose kilusią išvadą: moterų teisių klausimas yra svarbus beveik visuose visuomenės lygmenyse. Su A. Tereškinu kalbamės apie neprivilegijuotųjų visuomenės grupių būrimosi poreikį bei naudą, apie nuspėjamą praktinių bausmių poveikį, taip pat „užkimbame“ ant pokalbio dieną aktualios Naisių festivalio situacijos, leidusios įsišnekėti apie menininko atsakomybę bei sąmoningumą viešai deklaruojant vertybes.

Tinklalaidė išaugo į trijų žmonių pokalbį, kuriame klausimus, atsakymus, komentarus ir išvadas teikė visi jame dalyvavusieji. Tačiau pradėkime oficialiai: sustikimą su A. Tereškinu moderavo teatro kritikė Sigita Ivaškaitė, padedama scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės.

Tinklalaidės sukūrimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kol ilgai organizuota tinklalaidžių serija pasiekė įgyvendinimo stadiją, Lietuvos scenoje gimė galios santykių temai svarbus kūrinys – Lauros Kutkaitės „Sirenų tyla“. Tai – pirmasis spektaklis šalyje, atvirai nagrinėjantis tikras moterų aktorių patirtas psichologinio, fizinio, seksualinio smurto istorijas. Jame meno forma atskleidžiamos teatro sistemoje gyvuojančios galios santykių disbalanso formos.

Kalbėti trečioje tinklalaidėje pakvietėme spektaklio dramaturgę Teklę Kavtaradzę – kūrėją, nuo MeToo judėjimo pradžios aktyviai besidominčią moterų padėties šiuolaikinėse visuomenėse klausimais. Pastaruosius kelis mėnesius ji, drauge su spektaklio komanda, girdėjo itin daug istorijų, padėjusių sukurti tikrais faktais paremtą fiktyvų spektaklio siužetą. Įdomu, kad dalis teatro bendruomenės jį priėmė kaip gryną dokumentiką.

Dramaturgė dalijasi savo pastebėjimais apie tai, kaip ir kodėl smurtą patyrę moterys pasakoja savo istorijas. O pastebėjimais apie jos įspūdžius dalijasi terapeutė ir teisės psichologė, dr. Ksenija Čunichina. Tinklalaidėje aptariame, kas yra sustingimo būsena (kai smurto auka nesipriešina ir nepabėga), kodėl apie kai kurias patirtis prabylama tik po ilgo laiko, kaip istorijas viešinantis menas gali padėti aukoms ir paveikti visuomenės mąstymą bei daug kitų svarbių ir įdomių temų. Pokalbis, kuriame ketinta apsvarstyti viešą kaltinimą kaip bejėgystės, o ne keršto išraišką, išaugo į aukos pozicijoje atsidūrusio žmogaus veiksmų analizę.

Kaip visuomet, tinklalaidę moderuoja teatro kritikė Sigita Ivaškaitė, reguliariai įsiterpiant scenos menų kritikei Aušrai Kaminskaitei.

Tinklalaidės sukūrimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Agnė Pakšytė – nepriklausoma žmogaus teisių edukatorė, vedanti mokymus, seminarus, paskaitas apie lygių teisių politiką, daugiausiai kompetencijų turinti lyčių lygybės klausimais. Kalbėdama apie įmonėms vedamus mokymus ji pažymi, kad įstaigų vadovai dėl jų kreipiasi retai; paprastai renginius lygių teisių tema inicijuoja ir tarpininkais tarp įstaigų bei edukatorių tampa nevyriausybinės organizacijos. Tai nenustebina: juk didžiausias nelygybės problemas patiriančių kolektyvų vadovai nesikreips į profesionalus, siekdami pažaboti savo pačių propaguojamą išnaudojimą.

Antroji serijos tinklalaidė atsispiria nuo klausimo: kokią galią sprendžiant konfliktus gali turėti žmogus iš šalies, vadinamasis mediatorius ar moderatorius? Ar egzistuoja „receptai“, kaip sureguliuoti pokalbį tarp nesutariančių pusių? Kiek įmanomas lygiavertis pokalbis tarp smurtautojo ir jo aukos?

Nuo rudens A. Pakšytė Oksfordo universitete studijuos Moterų, lyties ir queer istoriją (Women‘s Gender and Queer History). Magistro darbe ji ketina nagrinėti reprodukcines teises bei reprodukcinę politiką Sovietų sąjungoje, kuri buvo pirmoji valstybė pasaulyje, legalizavusi abortus dėl socioekonominių priežasčių. Pokalbio pradžioje leidomės nunešamos šios temos kryptimi: Sovietų sąjungos kultūros įtaka Lietuvoje vis dar stipriai juntama, o abortų politikos klausimas yra ryškus ir šiuo metu vienas aktualiausių neadekvačių galios santykių pavyzdžių.

Pokalbį su Agne Pakšyte moderavo teatro kritikė Sigita Ivaškaitė. Jai padėjo scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.

Tinklalaidės sukūrimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Galios santykių sąvoka daugeliui girdėta, tačiau kiek mūsų gali suformuluoti, ką ji iš tiesų reiškia? Kokiuose lygmenyse galios santykiai gali pasireikšti? Kodėl aukų pozicijose atsidūrusiems žmonėms sunku apie tai kalbėti, o daugybei kitų – suprasti?

Pirmoje tinklalaidės serijoje bandome įsivardinti, kas yra galios santykiai ir kodėl jie nėra natūralūs, taip neigdami nuostatą, jog kalbantys apie šią problemą neva tik vaikosi XXI a madų. Anaiptol - poreikį verbalizuoti visame pasaulyje atpažįstamas situacijas diskusijos metu pripažįstame ne kartą. Persvarstome, kokios žmonių grupės, anot statistikos, diskriminuojamos dažniausiai, kokios sistemos leidžia tam vykti ir suteikiame viltį: pasaulyje egzistuoja praktikos, padedančios aukoms, agresoriams ir pasyviems ar aktyviems jų palaikytojams susikalbėti. Net ir tais atvejais, kai nėra noro kalbėtis ir pripažinti savo pozicijas.

Įvadinėje tinklalaidėje svečiuojasi Žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė ir projekto iniciatorius šokėjas, choreografas, dėstytojas Andrius Katinas. Moderatorė – teatro kritikė Sigita Ivaškaitė, jai padeda scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.

Tinklalaidės sukūrimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.