Nacionalinė biblioteka

Keičiantis tarptautinės politikos ir verslo kryptims esminiu iššūkiu Lietuvos valstybei tampa išlaikymas subjektiškumo, gebėjimo vienokia ar kitokia apimtimi priiminėti savarankiškus sprendimus, vykdyti suverenią politiką. Šiandienos pasaulyje nepriklausomybė yra veikiau deklaratyvus siekis, mažai besisiejantis su realia politika. Nėra nepriklausomų šalių, tačiau yra šalys, kurios tarpusavio priklausomybių situacijoje geba maksimaliai išsaugoti savo subjektiškumą. Įdomu, kad subjektiškumą, besireiškiantį per intelektualinę ar moralinę refleksiją, yra galimybė išsaugoti net ir riboto suverenumo sąlygomis. Kokios vertybės vis dar aktualios šiais „vertybių perkainojimo“ laikais? Kiek realus ir moraliai pagrįstas yra pasirinkimas tarp interesų ir vertybių? Ar ilgalaikių partnerių politikos pokyčiai yra pakankamas pagrindas ieškoti naujų partnerių ir naujos, adekvatesnės politikos galimybių? Šiomis ir kitomis temomis tinklalaidėje „Strateginis prognozavimas“ (autoriai ir kūrėjai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius) dalijasi mintimis Danukas Arlauskas, verslininkas, ilgametis Verslo darbdavių konfederacijos prezidentas, vienas iš LR saugumo departamento kūrėjų. Malonaus ir naudingo klausymosi!

1925 m. balandžio mėnesį Laisvės alėjoje Nr. 48, Kaune, pradėjo veikti dabartinė Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka. 100 metų jubiliejų mininti biblioteka yra viena seniausių savivaldybių viešųjų bibliotekų Lietuvoje. Bibliotekos įkūrėjas Vincas Ruzgas – vienas bibliotekininkystės mokymo ir specialistų rengimo mūsų šalyje pradininkų. Bibliotekos šimtmečio proga susitikome su Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktore Nomeda Domeikiene ir Kultūros vadybos skyriaus vedėja Monika Balsevičiene.  • Nuo ko prasidėjo Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka?• Į kiek spintų tilpo pirmasis bibliotekos fondas?• Kiek lankytojų apsilankė bibliotekoje 1925-1939 metais?• Ką vietoj Laisvės alėjos ugnių ir vitrinų pasirinko Juozas Baltušis?• Kaip biblioteka pristato Vinco Ruzgo veiklą ir puoselėja jo atminimą?• Kaip bibliotekos pastangomis veiklos verda tiek Laisvės alėjoje, tiek bibliotekos viduje?• Kaip bibliotekos dėka galima patekti į Ugniagesių rūmus?• Kokias galimybes bibliotekai ir jos skaitytojams teikia visą miestą apimantis bibliotekos padalinių tinklas?• Kokia paslauga padeda vaikams drąsiai skaityti ir įveikti gyvūnų baimę?• Kokias knygas siūlo bibliotekos skaitykla tatuiruočių studijoje?• Keliuose Kauno parkuose šiemet veiks bibliotekos?• Kaip Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pagrindė argumentą, kad bibliotekininkas – labai universali profesija?• Koks bibliotekos šimtmečio renginių planas?• Kodėl per tyliąją diskoteką bibliotekoje nebaisu nukristi į pirmąjį pastato aukštą? Pašnekovės:  Nomeda Domeikienė, Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktorė; Monika Balsevičienė, Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Kultūros vadybos skyriaus vedėja. Malonaus ir naudingo klausymosi!

Tema, susijusi su „penktosios kolonos“ veikimu Lietuvoje vėl atsidūrė dėmesio centre. Šįkart – aukščiausių šalies pareigūnų dėka. Visai neseniai Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis pripažino, kad net parlamente formuojasi tam tikra „penktoji kolona“, kuri jaučia simpatiją Rytų kaimynei. Seimo Pirmininkui antrina vienas politikos apžvalgininkas, retoriškai klausęs esą „gal laikas ne tik įsivardyti kolonas, bet ir duoti tinkamą atkirtį apginant demokratiją ir parodant, kad suprantame esamas grėsmes? Ar yra kam imtis politinės lyderystės ne tik kalbėti, bet ir veikti, remiantis tais principais, kurie įtvirtinti Konstitucijoje?“Tinklalaidėje „Strateginis prognozavimas“, kurios autoriai ir kūrėjai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, svarstomas komplikuotas penktųjų kolonų klausimas, siejant jį su atminties politika, žmogaus teisių problematika ir informacinio karo prieš Lietuvą aplinkybėmis. Pašnekovas: teisininkas ir visuomenininkas Liudvikas Ragauskis.  Malonaus ir naudingo klausymosi! 

2025 m. Vilniaus knygų mugės šūkis „Kukutis eina į Knygų mugę“ įkvėpė kūrybingus ir veiklius Raseinių bibliotekininkus ir jų kolegas organizuoti realų žygį iš „Kukučio baladžių“ autoriaus Marcelijaus Martinaičio gimtinės į Vilnių. Kalbamės su rašytojo atminimą puoselėjančios Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos direktore Daina Sutkevičiene, žygio idėjos autoriumi, istorijos mokytoju, gidu Arnu Zmitra, žygeiviu ir gidu (Barzdotas gidas) Matu Toliušiu. • Kaip bibliotekoje saugomas Marcelijaus Martinaičio atminimas?• Ar rašytojas mėgo lankytis bibliotekoje?• Kaip  M. Martinaitis buvo praminęs Raseinių bibliotekininkes?• Kas iš tiesų yra tas Kukutis?• Ar Raseiniai taps Kukučių sostine?• Kaip kilo žygio idėja?• Koks simbolis keliavo kartu su žygeiviais?• Ką žygeiviams reiškė būti Kukučiu?• Kokį šūkį turi Barzdotas gidas?• Kodėl vietose, kuriose lankėsi žygeiviai, gyvena geresni žmonės?• Kodėl ypatingai džiugino bibliotekų bendruomenė?• Kodėl kalbėjimas apie savo gyvenamą aplinką daro gyvenimą joje gražesnį?• Kada gauni daugiau, negu prašei?• Ką suteikia žygiai? Pašnekovai:  Daina Sutkevičienė, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos direktorė; Arnas Zmitra, istorijos mokytojas, gidas; Matas Toliušis, gidas (Barzdotas gidas). Malonaus ir naudingo klausymosi!

2025 metais minint 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines Lietuvos nacionalinė biblioteka lietuvių ir anglų kalbomis išleido išskirtinį leidinį – Dariaus Kučinsko knygą „Chronologinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos katalogas“. Kovo 13 d. Nacionalinės bibliotekos III a. atrijuje vyko leidinio pristatymas. Renginyje dalyvavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos katedros profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Rima Povilionienė ir knygos autorius – muzikologas, pianistas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras – prof. Darius Kučinskas. Dalyviai atliko M. K. Čiurlionio kūrinius Preliudą b-moll (DK 39),  PreliudąF-dur (DK 62), dvi variacijas iš ciklo Besacas (DK 179). Sveikinimo žodžius tarė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė. Kviečiame pasiklausyti renginio įrašo.  Katalogo leidyba įtraukta į LR Vyriausybės patvirtintą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu 2024-2026 metais veiklos planą. Katalogo leidybąfinansavo Lietuvos kultūros taryba. Išleido Nacionalinės bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Renginio vaizdo įrašą kviečiame žiūrėti Nacionalinės bibliotekos YouTube kanale: https://youtu.be/hFKxkcmrC8g

Tinklalaidė „Strateginis prognozavimas“, kurią rengia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, pradeda naują sezoną, kuris nežada nei ramios įvykių tėkmės, nei paprastų sprendimų. Norint nepaklysti informacinėje tankmėje, reikia kilstelėti žvilgsnį, pamatyti procesų kontūrus ir galimas tendencijas. Tai nėra lengvà, tačiau vis dėlto pakeliama našta, kuria maloniai dalijamės su smalsiausiais ir atkakliausiais.Naudingo klausymosi!

2025-aisiais minimas Žydų mokslo instituto YIVO šimtmetis. Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka saugo reikšmingos apimties ir turinio Vilniuje likusio YIVO dokumentų archyvo dalį. Bendradarbiaudama su Lietuvos ir užsienio partneriais, Biblioteka vykdo turiningą YIVO šimtmečio programą. Viena šios programos dalių – tarptautinis akademinis forumas, kuriame paskaitas skaitys tyrėjai iš Izraelio, Didžiosios Britanijos, Argentinos, Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos. Kovo 19 d. Nacionalinėje bibliotekoje įvyko pirmoji iš šešių akademinio forumo paskaitų – iš Izraelio atvykusio Lietuvos žydų istorijos eksperto, profesoriaus Mordechajaus Zalkino paskaita „Vilna as the center of the Jewish scholarship and book culture“. Šiame „Vilner nayes“, „Vilniaus naujienos“ epizode kviečiame klausytis šios paskaitos garso įrašo. Profesorius Mordechajus (Motti) Zalkinas gimė Jeruzalėje, baigė studijas Jeruzalės hebrajų universitete, daug metų buvo Negevo Ben Guriono universiteto docentas, šiuo metu yra šio universiteto profesorius emeritas. Į jo mokslinių interesų sritį įeina socialinė ir ekonominė Lietuvos žydų istorija bei žydų švietimo Rytų Europoje istorija. Lietuvos žydų istoriją jis tiria daugiau nei 30 metų, šia tema yra paskelbęs keletą monografijų bei daugybę straipsnių, lietuviškai išleista jo knyga „Naujos Lietuvos žydų istorijos perspektyvos“. Prof. Zalkinas nuolat bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais. 2022 m. Lietuvos Respublikos prezidentas jį apdovanojo Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi nusipelnius tiriant ir puoselėjant Lietuvos žydų istoriją ir paveldą.  

Sociologinių tyrimų temų amplitudė – labai plati, atliepianti įvairias visuomenės gyvenimo sritis, segmentus ir aktualijas. Ar ir kodėl sociologija gali būti terapinė? Ar gali sociologija sietis su kūrybiniu rašymu ir poezija? Kaip suburti žmones diskutuoti pokalbių klube? Kalbamės su Kauno Vytauto Didžiojo universiteto mokslininke, Kauno Ąžuolyno bibliotekos sociologe dr. Ieva Dryžaite. • Kada sociologija įgyja terapinį vaidmenį?• Kokie tekstai gula į Kauno Ąžuolyno bibliotekos Sociologijos skrynelę?• Kokių tekstų galima tikėtis artimiausiu metu?• Kaip sociologo akimis atrodo bibliotekininkų socialinis burbulas?•  Kokių aplinkų pokyčiai pastarąjį dešimtmetį skatino keistis bibliotekų darbuotojus?• Kas labiausiai formuoja stereotipus?• Kaip kilo Kauno Ąžuolyno pokalbių klubo „Pasibalbatuokim“ idėja?• Kaip veikia klubas ir kaip komunikuojama jo veikla?• Kokias sociologinių tyrimų temas suponuos pastaruoju metu drastiškai besikeičiantis pasaulis?• Kokios bibliotekų stiprybės, palaikant ir išsaugant demokratines vertybes?• Kokiomis kryptimis bibliotekų veiklos galėtų būti stiprinamos? Pašnekovė: dr. Ieva Dryžaitė, sociologė. Malonaus ir naudingo klausymosi! 

Tinklalaidė „Strateginis prognozavimas“, kurią rengia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, pradeda naują sezoną, kuris nežada nei ramios įvykių tėkmės, nei paprastų sprendimų. Norint nepaklysti informacinėje tankmėje, reikia kilstelėti žvilgsnį, pamatyti procesų kontūrus ir galimas tendencijas. Tai nėra lengvà, tačiau vis dėlto pakeliama našta, kuria maloniai dalijamės su smalsiausiais ir atkakliausiais. Naudingo klausymosi! 

Tinklalaidė „Strateginis prognozavimas“, kurią rengia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, pradeda naują sezoną, kuris nežada nei ramios įvykių tėkmės, nei paprastų sprendimų. Norint nepaklysti informacinėje tankmėje, reikia kilstelėti žvilgsnį, pamatyti procesų kontūrus ir galimas tendencijas. Tai nėra lengvà, tačiau vis dėlto pakeliama našta, kuria maloniai dalijamės su smalsiausiais ir atkakliausiais. Naudingo klausymosi! 

Kūrybiškumas – vienas svarbiausių žmogaus įgūdžių. Tai įgūdis, kurį galime nuolat puoselėti ir lavinti. Šios nuostatos ir noras suteikti galimybę kurti ir patirti kūrybos džiaugsmą prieš beveik 10 metų paskatino Kūrybinių dirbtuvių atsiradimą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Kaip plėtojosi Kūrybinių dirbtuvių veikla, kokias netikėtas veiklas diktuoja kintančios aplinkos, kokiais keliais ir būdais dirbtuvės pasiekia savo tikslines grupes, kalbamės su Nacionalinės bibliotekos Kūrybinių dirbtuvių skyriaus vadovu Donatu Kubiliumi.  • Kas lėmė Kūrybinių dirbtuvių įkūrimą Nacionalinėje bibliotekoje?• Koks Kūrybinių dirbtuvių lankytojų amžiaus diapazonas?• Koks veiklų sėkmingumo ir populiarumo kriterijus?• Ko labiausiai reikėjo vaikams ir jų tėvams COVID-19 pandemijos metu?• Kaip į Kūrybinių dirbtuvių veiklas įsitraukia visa Lietuva?• Kiek žmonių prisidėjo prie Kūrybinių dirbtuvių iniciatyvos gaminti apkasų žvakes?• Kokie naujausi  Kūrybinių dirbtuvių sumanymai?• Kas yra Krapštalynas?• Ar pažįstate Adatas valgantį žvėrį?• Kaip LNB Kūrybinės dirbtuvės plėtoja partnerystes su šalies bibliotekomis?• Ar norėtumėte tapti Kūrybinių dirbtuvių komandos dalimi?• Kokia būtų žmonija be kūrybiškumo? Pašnekovas: Donatas Kubilius, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Kūrybinių dirbtuvių skyriaus vadovas. Malonaus ir naudingo klausymosi!  

Tinklalaidė „Strateginisprognozavimas“, kurią rengia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, pradeda naują sezoną, kuris nežada nei ramios įvykių tėkmės, nei paprastų sprendimų. Norint nepaklysti informacinėje tankmėje, reikia kilstelėti žvilgsnį, pamatyti procesų kontūrus ir galimas tendencijas. Tai nėra lengvà, tačiau vis dėlto pakeliama našta, kuria malonia idalijamės su smalsiausiais ir atkakliausiais. Naudingo klausymosi!  

Lietuvos medicinos bibliotekai (LMB) vadovauti paskirtas MartynasBieliauskas, prieš tai laikinai vykdęs bibliotekos direktoriaus funkcijas.Naujasis direktorius įsitikinęs, kad šiuolaikinė medicinos biblioteka tampastrateginiu medicinos informacijos šaltiniu specialistams, o taip pat ir kitomstikslinėms grupėms ir visai visuomenei. LMB priskirta nauja kuruojama sritis –klinikinių diagnostikos ir gydymo gairių administravimas – prisidės prie visossveikatos apsaugos sistemos tobulinimo.  Apie naujus uždavinius ir iššūkius, bibliotekos viziją ir būsimas transformacijaskalbamės su LMB direktoriumi Martynu Bieliausku.   • Kokį jubiliejų neseniai minėjo LMB?• Kokiuose sektoriuose veikia ši biblioteka?• Kokios transformacijos lydi medicinos pasaulio ir Lietuvosmedicinos bibliotekas?• Kokia LMB veiklos kryptis yra nauja ne tik bibliotekai, bet irvisai Lietuvai?•  Ar yra šios naujosveiklos pavyzdžių užsienio šalyse?• Kokiomis veiklomis didėja LMB svarba?• Kokių sričių specialistus sieks pritraukti LMB?• Kokių motyvacinių priemonių turi biblioteka pasitelkti aukštoskvalifikacijos profesionalus?• Kokia bibliotekos konkurencinė aplinka ir iššūkiai?• Į kokias naujas tikslines grupes orientuojasi LMB?• Kokias partnerystes plėtoja biblioteka? Pašnekovas: Martynas Bieliauskas, Lietuvos medicinos bibliotekosdirektorius. Malonaus ir naudingo klausymosi!  

Tinklalaidė „Strateginis prognozavimas“, kurią rengia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, pradeda naują sezoną, kuris nežada nei ramios įvykių tėkmės, nei paprastų sprendimų. Norint nepaklysti informacinėje tankmėje, reikia kilstelėti žvilgsnį, pamatyti procesų kontūrus ir galimas tendencijas. Tai nėra lengvà, tačiau vis dėlto pakeliama našta, kuria maloniai dalijamės su smalsiausiais ir atkakliausiais.Naudingo klausymosi!

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (PAVB) – viena iš trijų pasaulio institucijų, 2025 m. pelniusių tarptautinį EIFL viešųjų bibliotekų inovacijų apdovanojimą. Apdovanojimas bibliotekai skirtas už inovatyvią programėlę „Draugoteka“, kurioje pateikiama virtualaus žaidimo, švietimo ir knygų, skatinančių paauglius skaityti, dermė. Šis rezultatas sukurtas įgyvendinant projektą „Inovatyvūs Lietuvos bibliotekų skaitymo skatinimo sprendimai vaikų ir jaunimo socialinių santykių kūrimui su aplinka“.   Su PAVB Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriaus vadove Toma Apynyte-Kirsliene kalbame apie  bibliotekų ir kitų įstaigų bendradarbiavimą, siekiant padidinti vaikų ir jaunimo kultūrinę įtrauktį regionuose, skatinti skaitymą ir padėti spręsti bendravimo su aplinka ir kitas problemas.   • Kokios kompleksinės veiklos buvo įgyvendintos bibliotekos projekto metu? • Ką atskleidė vaikų ir jaunimo tikslinės auditorijos tyrimas? • Kaip šios įžvalgos padėjo nustatyti projekto kryptis? • Kaip projektas prisidėjo prie kultūrinės veiklos pasiūlos didinimo atokiose vietose gyvenantiems jaunuoliams? •  Koks yra pranokęs visus lūkesčius projekto dalyvių skaičius? • Kaip prie projekto sėkmės prisidėjo kiti projekto dalyviai ir partneriai? • Kodėl labiausiai pasiteisino galimybė dalyvauti projekte ištisus metus? • Ar skaitymo iššūkis – tinkamas metodas jaunuoliams? • Kodėl ir kokios knygos gali būti naudingos jaunuoliams jiems kylančių problemų sprendimui? • Ar kūrybiška chaoso atmosfera yra maloni darbo diena ?   Pašnekovė: Toma Apynytė-Kirslienė, PAVB Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriaus vadovė.   Malonaus ir naudingo klausymosi!

Tinklalaidė „Strateginis prognozavimas“, kurią rengia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, pradeda naują sezoną, kuris nežada nei ramios įvykių tėkmės, nei paprastų sprendimų. Norint nepaklysti informacinėje tankmėje, reikia kilstelėti žvilgsnį, pamatyti procesų kontūrus ir galimas tendencijas. Tai nėra lengvà, tačiau vis dėlto pakeliama našta, kuria maloniai dalijamės su smalsiausiais ir atkakliausiais. Naudingo klausymosi!

Nuo 2025 m. birželio 28 d. mūsų šalyje įsigalios naujas elektroninių knygų prieinamumo teisinis reglamentavimas, kurio dėka tikimasi ženkliai padidinti prieinamų leidinių kiekį asmenims, negalintiems skaityti įprasto teksto. Tinklalaidės pašnekovė – Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė dr. Laura Martinkutė jau daugiau kaip 10 metų dirba informacinės aplinkos pritaikymo srityje ir rengia audiovizualinio vertimo specialistus. Audiovizualinio turinio pritaikymas įvairioms tikslinėms auditorijoms gali būti įvairiais aspektais naudingas ir kiekvienam iš mūsų. Bibliotekos, naudodamos audiovizualinio vaizdavimo metodą, gali  atverti savo fonduose sukauptus vizualinius ir audiovizualinius dokumentus daug platesnėms auditorijoms ir užsiauginti naujus informacijos vartotojus.   • Kokioms tikslinėms auditorijoms skirtas ir gali būti pritaikomas audiovizualinis vertimas (AVV) ir garsinis vaizdavimas (GV)? • Kaip šios priemonės plečia akiratį? • Kodėl AVV ir GV laikytini puikiu universalaus dizaino pavyzdžiu? • Kodėl iš AVV ir GV naudų gauna kiekvienas iš mūsų? • Ar AVV ir GV pirmeiviai buvo muziejai? • Kokie informacinės aplinkos prieinamumo teisiniai pokyčiai numatomi artimiausiu metu ir kokių rezultatų tikimasi? • Kokį poveikį AVV ir GV daro dirbtinis intelektas? • Kaip dirbtinio intelekto įrankiai vaizduoja tekstu statišką ir dinamišką vizualinį turinį? • Kaip AVV ir GV gali taikyti bibliotekos? • Nuo ko pradėti auginti informacijos vartotoją? • Kuo skiriasi subtitrai ir surtitrai?   Pašnekovė: dr. Laura Martinkutė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė.   Malonaus ir naudingo klausymosi!      

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistų Igno Stankovičiaus ir Gino Dabašinsko rengiama tinklalaidė.

Metinės statistikos duomenų parengimas ir pateikimas – vienas prioritetinių metų pradžios darbų kiekvienai Lietuvos bibliotekai. Bibliotekų metinės statistikos rinkimas pastaraisiais metais patyrė kai kurias transformacijas: pakito kai kurių duomenų rinkimas, pradėjo veikti naujas bibliotekų statistikos rinkimo modulis. Nacionalinės bibliotekos Skaitmeninės transformacijos plėtros skyrius visus 2024 metus ruošėsi ir ruošė bibliotekų lauką šiems pokyčiams. Įvyko daugiau kaip 20 mokymų, kuriuose dalyvavo per 1,5 tūkst. bibliotekų specialistų.   Su LNB Skaitmeninės transformacijos plėtros skyriaus vadove Renata Sadunišvili kalbame apie  per pirmuosius skyriaus veiklos metus įgyvendintus darbus, iššūkius, tolesnius planus ir tikslus: remiantis duomenimis, padėti bibliotekoms pamatyti platesnį kontekstą ir generuoti naujas idėjas.   • Kokios Skaitmeninės transformacijos plėtros skyriaus funkcijos, vizijos ir tikslai? • Kaip organizuojamas skyriaus darbas? • Kas sudėtingiausia organizuojant mokymus visos Lietuvos bibliotekininkams? • Nuo ko priklauso mokymų rezultatai ir sėkmė? • Kaip vyksta komunikavimas bibliotekų statistikos klausimais? • Kokie svarbiausi metinės statistikos rengimo ir teikimo pokyčiai? • Kaip vyko testiniai įvedimai ir ką jie padėjo suprasti? • Kaip galima pasitikrinti įvestus duomenis? • Ką turėtų žinoti uždaromų ar reorganizuojamų bibliotekų darbuotojai? • Koks duomenų atvaizdavimas numatomas? • Kodėl viešajame sektoriuje svarbiausia ne konkuruoti, o dalintis gerosiomis patirtimis ir praktikomis?   Pašnekovė: Renata Sadunišvili, LNB Skaitmeninės transformacijos plėtros skyriaus vadovė.   Malonaus ir naudingo klausymosi!  

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistų Igno Stankovičiaus ir Gino Dabašinsko rengiama tinklalaidė.

„Lietuvos nacionalinę biblioteką, kaip labai svarbią mūsų šalies kultūros instituciją, matau iš kelių kertinių pozicijų. Visų pirma – kaip atminties instituciją, kurioje atminties išsaugojimo funkcija turi būti praplėsta ir skaitmeninių formatų dokumentų išsaugojimu ateities kartoms. Antra, tai biblioteka, kurios paslaugų vartotojų įvairovė yra labai didelė, ir mes turime siekti geriausių vartotojų patirčių kiekvienam segmentui. Ir trečia, Nacionalinė biblioteka yra visą šalies bibliotekų sektorių telkianti institucija“, – sako pirmoji per 105 LNB veiklos metus bibliotekos vadovė moteris, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė, su kuria tinklalaidėje kalbamės apie jos pirmuosius metus Nacionalinėje bibliotekoje, bibliotekų drąsą kintančiose aplinkose, iššūkius ir stiprybes jiems nugalėti.   • Kokioje konkurencinėje aplinkoje veikia bibliotekos? • Kokia generalinės direktorės LNB ateities vizija? • Ar LNB yra atvira ir kviečianti aplinka? • Kokios didžiausios Nacionalinės bibliotekos stiprybės? • 105 Lietuvos nacionalinės bibliotekos metai – daug ar mažai? • Kodėl pirmiausia norėtųsi keisti kai kurių darbuotojų požiūrį į biblioteką, kurioje jie dirba? • Kodėl džiugina Nacionalinės bibliotekos darbuotojų amžiaus įvairovė? • Kokie buvo Nacionalinei bibliotekai 2024-ieji? • Kokie svarbiausi 2025-ųjų veiklos prioritetai? • Kokio nacionalinio lygmens susitarimo bus bandoma siekti 2025 m.? • Kokie generalinės direktorės linkėjimai Nacionalinės bibliotekos ir visų šalies bibliotekų darbuotojams gražiausių metų švenčių proga?   Pašnekovė: Aušrinė Žilinskienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė.   Malonaus ir naudingo klausymosi!        

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistų Igno Stankovičiaus ir Gino Dabašinsko rengiama tinklalaidė.

„Pilietiškumas – mūsų santykis su valstybe, kuris gali būti skirtingai išreikštas veiksmais“, – teigia komunikacijos pecialistė, visuomenininkė Luka Lesauskaitė, su kuria tinklalaidėje kalbamės apie pilietiškumą, piliečių mokslą ir bibliotekų vaidmenį kuriant visuomenės vertybinius pamatus bendruomenėse.  • Kodėl pilietiškumo tema yra tokia svarbi? • Kodėl bibliotekos yra puikios erdvės visuomenės alyvavimui įvairiose veiklose? • Kodėl bibliotekos yra ypatingai svarbios mažesniuose miestuose? • Kuo siejasi pilietiškumas ir piliečių mokslas? • Kuo piliečių mokslas gali būti naudingas viešosioms bibliotekoms? • Kaip bibliotekos galėtų imtis lyderystės ir moderavimo vaidmens? • Kodėl bibliotekoms reikėtų įtraukti jaunimą kaip patarėjus? • Kaip įtraukti bendruomenes į bendradarbiavimą ir partnerystes su bibliotekomis? • Kas yra krizinis pilietiškumas? • Ar bibliotekininkams reikalingi pilietiškumo mokymai? Pašnekovė: Luka Lesauskaitė, komunikacijos specialistė, visuomenininkė. Malonaus ir naudingo klausymosi!

Tinklalaidė „Strateginis prognozavimas“, kurią rengia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, tęsia informacinės higienos temą siūlydami naujienų juostą vertinti laikantis tam tikrų saugumo taisyklių, metodologinių principų, o ne vien nardant vienadienėje faktografijoje. Esminis klausimas: ar (ir kaip) įmanoma išlaikyti blaivų kritiškumą, kai visa galva esame traukiami į bauginančius svarstymus, pavyzdžiui, per kiek minučių mus gali pasiekti branduolinis užtaisas ir kiek milijonų prasidėjus atominiam karui pasmerkti žūti Berlyne, Paryžiuje ar Londone. Jei vartodami kasdieninių naujienų davinį jaučiate įsakmų poreikį griežtai atriboti faktus nuo interpretacijų garnyro - čia Jūsų langelis į informacines erdves. Malonaus ir naudingo klausymosi!

Svarbiausia įkvepianti jėga vedliams po istorinį ir kultūros paveldą – meilė savo miestui ar tiriamam objektui. Ekskursijos, vietovių ir pastatų ypatybes atskleidžiančios atrakcijos, gidų išradingumas ir charizma padeda atrasti ar naujai pamatyti miestus ir jų fragmentus. Išmoningų gidų atradimai niekada nesibaigia, o jų dėka miestai ir  pastatai kalba ir istorija tęsiasi.   Tinklalaidėje Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčios renginių salės administratorius, gidas Paulius Zaveckis pasakoja, kaip kilo mintis rengti ekskursijas išskirtinėje jo darbo vietoje ir kokius atminties klodus atskleidžia Šv. Kotrynos bažnyčios erdvės ir aplinka. „Jei dirbi vietoje, kuri tau svarbi, ir nori apie ją papasakoti – tai jau akstinas ekskursijos kūrimui“, – sako Paulius. Žemaitijos turizmo informacijos centro (ŽTIC) atstovė, gidė Auksė Valackonienė komentare pasakoja apie itin gausias ir išradingas ŽTIC veiklas, kur bene labiausiai pasiteisina netikėtos idėjos. Kokie abiejų gidų (beje, abu pašnekovai yra iš Telšių) ekskursijų receptai, kad miestai ir pastatai prabiltų?   • Kokie miestiečiams įdomiausi renginiai vyksta Šv. Kotrynos renginių salėje? • Kaip kilo mintis įveiklinti Šv. Kotrynos bažnyčią kaip ekskursijų vietą? • Kodėl ekskursija vadinasi „Kotryna nusiima kaukę“? • Kokias veiklas vykdė seserys benediktinės? • Ką globoja Šv. Kotryna ir kaip tai atsiliepia renginių salės komandai? • Kokiais formatais veikia Žemaitijos turizmo informacijos centras? • Kaip netikėtos idėjos tampa patraukliausiomis veiklomis? • Kas yra Cibulynės jiedima turnyrs ir kokios jo taisyklės? • Kiek meškų galima rasti Telšiuose? • Kokius sėkmingų ekskursijų receptus siūlo pašnekovai?     Pašnekovas: Paulius Zaveckis, Šv. Kotrynos bažnyčios renginių salės administratorius, gidas. Komentaras: Auksė Valackonienė, Žemaitijos turizmo informacijos centro atstovė, gidė.   Malonaus ir naudingo klausymosi!      

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistų Igno Stankovičiaus ir Gino Dabašinsko rengiama tinklalaidė.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos jaunimo skyrius vienija jaunuosius bibliotekų specialistus, skatina juos siekti aukštesnių kompetencijų, domėtis profesinių veiklų naujovėmis, dalyvauti įvairiose tarptautinėse veiklose. Kaip vieną esminių Jaunimo skyriaus vertybių jo koordinatorė Martyna Malienė įvardija tai, kad jaunas žmogus čia nėra vienas – jis turi bendraminčių, savo amžiaus kolegų. Savo komentare Martynai antrina ir neseniai pirmus darbo metus bibliotekoje baigęs dr. Leonas Nekrašas: jaunam žmogui atsidurti ženkliai vyresnių žmonių apsuptyje yra iššūkis. Dirbti ir burtis jaunimą motyvuoja bendra pasaulėžiūra, supratimas, pagarba atliekamam darbui.   • Kokį jubiliejų šiemet švenčia LBD Jaunųjų bibliotekininkų skyrius? • Kokie buvo Jaunųjų bibliotekininkų skyriaus įkūrimo motyvai? • Kokia yra jaunojo bibliotekininko amžiaus riba? • Kokie Skyriaus tarptautinio bendradarbiavimo prioritetai? • Kokios konferencijų, diskusijų ir mokymų temos šiuo metu labiausiai domina jaunuosius bibliotekų specialistus? • Kokios naujos tradicijos gimsta mūsų akyse? • Kiek jaunųjų bibliotekininkų šiuo metu dalyvauja Skyriaus veikloje? • Ar paprasta integruotis jaunam naujokui bibliotekos senbuvių pasaulyje? • Kaip padeda buvimas tarp savo amžiaus kolegų? • Kaip įsitraukti į Skyriaus veiklas?     Pašnekovė: Martyna Malienė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos jaunųjų bibliotekininkų skyriaus koordinatorė. Komentaras: dr. Leonas Nekrašas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyresnysis bibliotekininkas.   Malonaus ir naudingo klausymosi!  

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistų Igno Stankovičiaus ir Gino Dabašinsko rengiama tinklalaidė.

Pastaruoju metu vienas po kito pasirodė du Nacionalinės bibliotekos bibliografiniai leidiniai – „Vilnius“ ir „Vydūnas“.   Apie bibliografinių leidinių rengimo trukmę, komandinį darbą, informacijos šaltinių paieškas, bendradarbiavimą su kitomis bibliotekomis kalbamės su dr. Tomu Petreikiu.  Dr. Rima Cicėnienė savo komentare pritaria pašnekovui dėl bibliografinių rodyklių rengimo būtinybės.   • Kokiuose valstybės simboliuose buvo atspindėtas Vydūnas? • Kodėl ir dabar Vydūno knygos yra knygų kolekcionavimo objektas? • Kodėl bibliografinių rodyklių sudarymas visada yra sudėtingas ir ilgos trukmės procesas? • Kokia buvo Vydūno biobibliografinės rodyklės idėja? • Kodėl bibliografus tam tikra prasme galima pavadinti detektyvais? • Kaip Vydūnas darė įtaką Telšių gimnazistų gyvenimo būdui ir mitybai? • Kodėl Vydūnas tiek daug keliavo? • Kokia bibliografinių leidinių taikomoji nauda mokslininkui ir tyrėjui?     Pašnekovas: dr. Tomas Petreikis, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas. Komentaras: dr. Rima Cicėnienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui.   Malonaus ir naudingo klausymosi!  

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistų Igno Stankovičiaus ir Gino Dabašinsko rengiama tinklalaidė.

Trečiajame tinklalaidės „Palei plauką“ epizode kalbamės su menininke, fotografe Monika Jagusinskyte, šiuo metu Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salėje pristatančia pirmąją savo asmeninę parodą „Valgymo Ritas“.   M. Jagusinskytė (g. 1995) – kylanti menininkė, šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. 2021 m. M. Jagusinskytė įgijo Mados ir technologijų bakalauro diplomą Amsterdamo mados institute (AMFI). Šios studijos padarė didelė įtaką tolesnei jos kūrybai. Mados ir meno jungtis atsispindi autorės detalių, medžiagų ir tekstūrų pasirinkimuose, kai apdarai ir aksesuarai kuria ne tik estetinį, bet ir simbolinį, istorinį naratyvą. Pasitelkdama fotografiją, tekstą ir videomedijas menininkė fiksuoja žmogaus kūną kasdienybėje, jo nenutrūkstamą kaitą, susijusią su aplinka.   Trečiojoje laidoje menininkė pristato temas, kurios lydi ją kūryboje, tokias kaip žmogaus kūno ir dvasios ryšys su maistu, kokia jo vieta lietuvių mitologijoje ir istorijoje?Autorė, pasitelkdama judantį vaizdą, fotografiją ir archyvus, bando atrasti lietuvių gastronomijos raidos ypatybes ir kuria savitą scenarijų, kuriame susipina archaika ir šiuolaikybė. Klausytojai paliekami su Nikitos Von Tiraspol garso kūriniu, atmosferiniu garso takeliu, sukurtu specialiai M. Jagusinskytės videodarbui „Valgymo Ritas“.   „Palei plauką“ kūrybinė komanda: Vedėjai Milda Dainovskytė ir Algirdas Jakas Garso režisierė Justina Šimonytė Muzikos autorė Katarzyna Bitowt Grafinio identiteto kūrėjai Jokūbas Zovė ir Brigita Bukialytė Skamba Nikita Von Tiraspol garso kūrinys Nuotrauka Monikos Jagusinskytės  

Informacijos išteklių valdymas – viena esminių kiekvienos bibliotekos veiklos sričių. Šią sritį sudaro visa grandinė procesų, kuriems vykdyti  būtini ne tik profesiniai įgūdžiai ir kompetencijos, bet ir geras teisinių pagrindų išmanymas. Vienas svarbiausių dokumentų, reglamentuojančių bibliotekų informacijos išteklių valdymo procesus, yra Bibliotekų fondų apsaugos nuostatai, kurių nauja redakcija įsigaliojo nuo 2024 m. liepos 1 d.  Kaip ir kokius informacijos išteklių valdymo procesus ji pakeis?   Nuo ko savo karjerą reikėtų pradėti naujiems bibliotekų informacijos išteklių darbuotojams? Kokie bibliotekos vidaus  dokumentai galėtų palengvinti bibliotekų fondų specialistų darbą? Kalbamės su Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Informacinių išteklių skyriaus vadove Asta Kazakevičiūte-Bankauskiene.   • Kaip į informacijos išteklių sritį įtraukti naujus darbuotojus? Kokie turėtų būti pirmieji jų žingsniai? • Kokia tema gali pasirodyti klampiausia ir sudėtingiausia? • Kokios informacijos išteklių kaitos tendencijos? • Kas lemia dokumento vertę, komplektuojant bibliotekos fondą? • Kokias komplektavimo cenzūros rūšis įžvelgia ekspertė? • Kokių procesų tvarką pakeitė naujoji Bibliotekų fondų apsaugos nuostatų redakcija? • Kodėl bibliotekoms labai reikėtų bendrų komplektavimo gairių? • Kokie poveikį daro tarpbibliotekinio abonemento pokyčiai? • Ar darbas informacijos išteklių valdymo srityje geriausiai tinka intravertams?   Pašnekovė: Asta Kazakevičiūtė-Bankauskienė, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Informacinių išteklių skyriaus vadovė.   Malonaus ir naudingo klausymosi!

Rugsėjo 23-ąją minima Lietuvos žydų genocido diena. 1943-aisiais šią dieną buvo likviduotas Vilniaus getas, kurio realybę fiksavo ir kaip liudijimą ateičiai paliko talentingas poetas Avromas Suckeveris. Minint Lietuvos žydų genocido dieną Nacionalinėje bibliotekoje vyko A. Suckeverio knygos „Nuo Vilniaus geto iki Niurnbergo“ pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos vertėja Saulė Valiūnaitė, knygos dailininkas Jokūbas Jacovskis, Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė. Pokalbį moderavo rašytoja, filosofė dr. Aušra Kaziliūnaitė. A. Suckeverio knyga „Nuo Vilniaus geto iki Niurnbergo“ yra svarbus Holokausto istorijos šaltinis, kuriame įamžintas Vilniaus žydų atminimas. Šiame „Vilner nayes“ („Vilniaus naujienos“) epizode kviečiame klausytis pokalbio apie knygą, jos reikšmę ir leidimo aplinkybes.

Tinklalaidė „Strateginis prognozavimas“, kurią rengia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, šįkart nusuko savo dėmesį link bendrųjų procesų, kurie ir sukuria konkrečių įvykių pynes viename ar kitame pasaulio regione. Laukiant pagrindinio pasaulinės reikšmės įvykio, JAV prezidento rinkimų, vieni lūkuriuoja atidėliodami esminius sprendimus, kiti skuba greičiau susitvarkyti nebaigtus reikalus. Tačiau ir vieni, ir kiti, ir dar treti jaučia, kad vienlyderystės laikai baigiasi ir tenka gerai paspėlioti, koks pasaulis bus jau visai netolimais laikais. Čia gali padėti žvilgsnis tarsi iš drono skrydžio – jis atskleidžia platesnę istorinę perspektyvą ir geriau parodo, kas mes, iš kur ir kur link einame.    Malonaus ir naudingo klausymosi!

Bibliotekos keičiasi. Jos tampa ne tik žinių vieta, bet ir erdvėmis, į kurias norisi grįžti, nes jose kuriamos geros patirtys. Tačiau net maža ir kukli erdvė gali tapti patrauklia, nes tą trauką sukuria joje esantys žmonės. Nuolatinis užimtumas, dideli švietimo ir kultūros specialistų darbo krūviai kartais užgožia motyvaciją ir kūrybiškumą. Tačiau sukurtas žmogiškasis ryšys, tarpusavio pasitikėjimas padeda sukurti edukacijų stebuklą. Apie edukacijas bibliotekose, švietimo ir kultūros sričių jungtis, gebėjimą edukacijų dėka „atrakinti“ mokytojus ir atrasti būdą paaugliams išsakyti jų problemas kalbamės su edukatore, kūrybininke Vida Narveišyte.   • Kodėl edukacijų formatas taip tiko bibliotekoms? • Kodėl integruotos pamokos vis dar sunkiai skinasi kelią? • Kaip „atrakinti“ mokytoją? • Kokie geros edukacijos dėmenys? • Kaip į edukacijas įvesti kritinį mąstymą? • Ar įmanomas edukacijos „receptas“? • Kaip pradėti kalbėti nepatogiomis temomis? • Kaip padėti paaugliui išsakyti jo problemą? • Kaip įžiebti norą sugrįžti į biblioteką? • Kaip tapti edukatoriumi? Pašnekovė: Vida Narveišytė, edukatorė. Malonaus ir naudingo klausymosi!    

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistų Igno Stankovičiaus ir Gino Dabašinsko rengiama tinklalaidė.

Skaitymas – vienas pagrindinių žmogaus įgūdžių, lydintis nuo pat vaikystės. Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento siekis – užauginti pirmąją kartą vaikų, kuriems  skaitoma nuo pat jų pirmųjų dienų. Kokios priemonės, būdai ir formos naudojami ankstyvojo skaitymo skatinimui? Kodėl akcentuojama tėčių skaitymo svarba? Kalbamės su Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo departamento (LNB VJLD) direktore Goda Baranauskaite-Dangoviene. Pakomentuoti temą pakvietėme komunikacijos ir leidybos specialistą dr. Vincą Grigą, dviejų dukrelių tėtį, šiuo metu supažindinantį jas su knygų pasauliu.             • Kokias pupas augina Nacionalinės bibliotekos vaikų ir jaunimo literatūros departamentas? • Kaip ir kodėl kilo skaitančių tėčių idėja? Ar ji pasiteisino? • Kaip jaučiasi žinomi tėčiai, skaitydami knygas reikliai auditorijai? • Kaip LNB VJLD bendradarbiauja su LR Užsienio reikalų ministerija? • Kaip pasaulio vyksmai atsispindi vaikų literatūroje? • Kokie nauji žanrai randasi ir populiarėja šiuolaikinėje vaikų literatūroje? • Kaip suteikti vaikų ekskursijoms ir edukacijoms bibliotekose išliekamąją vertę? • Ar populiarūs Lietuvos vaikų literatūros autoriai? • Kuo specifinė yra paauglių literatūra? • Kokią literatūrą ir skaitymo būdą renkasi mažieji skaitytojai? • Ar šiuolaikiniams vaikams vis dar aktualūs Astridos Lindgren kūriniai? • Kodėl popierinių leidinių skaitymas yra ergonomiškiausias? • Kodėl Lietuvos bibliotekos vis dar neatrandamos dalies šeimų? • Nuo ko iš tiesų prasideda skaitymo ugdymas šeimose? Pašnekovė: Goda Baranauskaitė-Dangovienė, Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė. Komentaras: dr. Vincas Grigas, komunikacijos ir leidybos specialistas, skaitantis tėtis. Malonaus ir naudingo klausymosi!

Tinklalaidė „Strateginis prognozavimas“, kurią rengia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, pradeda rudens sezoną. Vienas pagrindinių tinklalaidės uždavinių yra parodyti, kaip formuojasi globalūs ir regioniniai įvykių siužetai, kaip jie gali paliesti Lietuvą. Šis epizodas skirtas Pietryčių Azijos regionui, kuriame vis aktyviau kryžiuojasi Vakarų, atstovaujamų pirmiausia JAV, ir Kinijos interesai. Vienas iš diskusijos siužetų buvo susijęs su Indonezija, solidžia Pietų regiono jėga, kuriai pas mus, deja, tenka tik epizodinis dėmesys. Keliamas klausimas, kiek Indonezijos politika galėtų sustiprinti JAV arba Kinijos pozicijas regione. Kita tema – Rusijos prezidento V. Putino, kuriam pernai yra išduotas Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderis, vizitas į Mongoliją, kuri yra TBT narė. Keliamas klausimas, ką tokia daugelio vertinimų apverktina situacija gali pasakyti apie tarptautinės teisės normų padėtį, jų veikimą šiandienos pasaulyje. Malonaus ir naudingo klausymosi!  

Antrajame tinklalaidės „Palei plauką“ epizode kalbiname daugelio knygų apie Lietuvos architektūrą autorę, architektūros istorikę profesorę dr. Mariją Drėmaitę. Pokalbio centre – Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padalinys, 1966 m. architekto Albino Čepio (1917–1989) suprojektuota Palangos vasaros skaitykla. A. Čepys gimė 1917 m. vasario 8 d. (Skėrių kaime, Židikų vlsč., Mažeikių apskr.), 1949 m. baigė studijas Kauno universiteto Architektūros fakultete, dirbo architektu projektuotoju Kaune, vėliau ėjo skyriaus vadovo pareigas Klaipėdoje (Respublikinio miestų ir kaimų statybos projektavimo institute). 1963 m. pavasarį A. Čepys tapo Palangos miesto vyriausiuoju architektu ir dirbo iki 1977 m. Darbas kurorte tapo kertinis jo karjeroje, čia jis sėkmingai įgyvendino 22 projektus, ryškiausi – kurortinė skaitykla, parodų paviljonas „Kupeta“, kavinė „Šachmatinė“, gyvenamieji namai Palangoje, taip pat kiti statiniai. Deja, ne visi A. Čepio projektuoti pastatai išliko, kai kurie jų pakeisti, rekonstruoti. Architektas rašė kurorto estetikos ir architektūros klausimais, stengėsi puoselėti gyventojų meilę pajūrio gamtai. (Parengta remiantis Palangos kurorto muziejaus pateikta informacija.) Šioje laidoje kalbame apie kurortinės architektūros ypatumus, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padalinio, Palangos vasaros skaityklos architektūrinį išskirtinumą –  turbūt nedaugelio pastatų interjere Lietuvoje įkomponuotas gyvas šimtametis ąžuolas ar gali pasigirti jūros bangą primenančiu Alvar Aalto dvasios stogu?Skaitykla, atvira skaitytojams jau 58-ąjį vasaros sezoną, siūlo gausią kultūrinę programą, knygų pristatymus, parodas. „Palei plauką“ kūrybinė komanda: Milda Dainovskytė ir Algirdas Jakas. Muzikos autorė ir garso režisierė Katarzyna Bitowt. Grafinis identitetas: Jokūbas Zovė ir Brigita Bukialytė. Nuotrauka iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos archyvo: Palangos vasaros skaitykla, XX a. 7-asis dešimtmetis.

Šioje tinklalaidžių serijoje apžvelgiama strateginio prognozavimo istorinė tradicija. Apie 1942-1966 metų laikotarpį ir sąsajas su šiandienos politika pasakoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išorinės informacinės aplinkos vyriausiasis ekspertas Alfonsas Eidintas.

Gyvavimą pradeda nauja pokalbių tinklalaidė „Palei plauką“, kurios kūrėjai – parodų kuratorė, menininkė Milda Dainovskytė ir menininkas, parodų ekspozicijų dizaineris Algirdas Jakas kvies geriau pažinti asmenybes ir reiškinius, susijusius su Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykstančiais vizualiojo meno įvykiais, kontekstais ir aktualijomis. Pirmos laidos pašnekovas – šiuolaikinės kultūros tyrinėtojas, kuratorius ir kritikas Jurijus Dobriakovas. Jis dėsto Vilniaus dailės akademijos (VDA) Fotografijos, animacijos ir medijų meno katedroje, 2022 m. VDA įgijo menotyros mokslų daktaro laipsnį. Kuravo kelias grupines parodas, tarp jų Lietuvos medijų meno retrospektyvą „Laikmenos“ Nacionalinėje dailės galerijoje 2021 m. Domisi meno ir technologijų sankirtomis, medijuota kasdienybės kultūra, šiuolaikinėmis tradicinės mitopoetikos ir etnokultūros metamorfozėmis, urbanistinėmis praktikomis bei gamtos ir architektūros samplaika. J. Dobriakovas yra Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos vadovas ir Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narys. Šioje laidoje kalbėsime apie Jurijaus santykį su gimtuoju miestu ir jo kultūrine terpe, unikalias vakarėlių vietas, medijų meno kismą, dėstymą meno studijų studentams ir kuratorystę. „Palei plauką“ kūrybinė komanda: Muzikos autorė ir garso režisierė Katarzyna Bitowt Grafinio identiteto kūrėjai Jokūbas Zovė ir Brigita Bukialytė Skamba Nido Kaniušo garsinio perfomanso „Kas benutiktų“ įrašas. Nuotrauka Jurijaus Dobriakovo.  

Šioje tinklalaidžių serijoje apžvelgiama strateginio prognozavimo istorinė tradicija. Apie 1942-1966 metų laikotarpį ir sąsajas su šiandienos politika pasakoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išorinės informacinės aplinkos vyriausiasis ekspertas Alfonsas Eidintas.

Šioje tinklalaidžių serijoje apžvelgiama strateginio prognozavimo istorinė tradicija. Apie 1942-1966 metų laikotarpį ir sąsajas su šiandienos politika pasakoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išorinės informacinės aplinkos vyriausiasis ekspertas Alfonsas Eidintas.

Šioje tinklalaidžių serijoje apžvelgiama strateginio prognozavimo istorinė tradicija. Apie 1942-1966 metų laikotarpį ir sąsajas su šiandienos politika pasakoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išorinės informacinės aplinkos vyriausiasis ekspertas Alfonsas Eidintas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistų Igno Stankovičiaus ir Gino Dabašinsko rengiama tinklalaidė.

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka veikia daugiau kaip 100 metų (įkurta 1920 m.) ir yra svarbi miesto kultūrinio gyvenimo dalis. Jos padaliniai mieste kuria ir puoselėja savo bendruomenes ir tradicijas. Biblioteka pasižymi inovatyviomis veiklomis, iniciatyvomis, švietimo ir kultūros sričių jungčių kūrimu, yra atvira bendradarbiavimui.   Apie Imanuelio Kanto 300-ųjų gimimo metinių minėjimo akcentus, jūrinės kultūros puoselėjimą, bendruomenės įtrauktį į bibliotekos gyvenimą kalbamės su šios bibliotekos direktore Renata Rudiene.   • Kodėl biblioteka turi posakį, kad žmonės – tai švyturiai? • Kaip biblioteka mini Imanuelio Kanto 300-ąsias gimimo metines? • Kokie keliai neišvengiami ateities bibliotekoms? • Kaip Klaipėdos kultūrinį gyvenimą lemia kruizinių laivų atvykimas? • Kokios veiklos atneša bibliotekai apdovanojimus ir įvertinimus? • Kaip jūrinio miesto bibliotekoje kuriama ir plėtojama jūrinė kultūra? • Kas yra Mėlynosios bibliotekos? • Kokia nauja nominacija buvo papildytas Klaipėdos knygos konkursas? • Kokiu tikslu trečiadieniais pėdinama į Girulius? • Kuo išskirtinė yra Melnragės biblioteka? Pašnekovė: Renata Rudienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos direktorė. Malonaus ir naudingo klausymosi!    

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistų Igno Stankovičiaus ir Gino Dabašinsko rengiama tinklalaidė.

Šioje tinklalaidžių serijoje apžvelgiama strateginio prognozavimo istorinė tradicija. Apie 1942-1966 metų laikotarpį ir sąsajas su šiandienos politika pasakoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išorinės informacinės aplinkos vyriausiasis ekspertas Alfonsas Eidintas.

EIFL (Electronic Information for Libraries) – bibliotekų srityje veikianti  ne pelno organizacija,  kurios tikslas – žinių prieigos suteikimas besivystančiose ir pereinamosios ekonomikos šalyse Afrikos, Azijos Ramiojo vandenyno, Europos ir Lotynų Amerikos šalyse. Tinklaveikos ir skaitmeniniame pasaulyje EIFL padeda pasiekti ir naudoti informaciją švietimui, mokymuisi, tyrimams ir tvariam bendruomenių vystymuisi.  Apie EIFL Viešųjų bibliotekų inovacijų programos (EIFL PLIP) veiklą ir jos rezultatus, bendradarbiaujant su partneriais Afrikos šalyse, kalbamės su šios programos vadove Ramune Petuchovaite.    • Kodėl Ramunė nesvajojo būti bibliotekininke ir kas ją užkrėtė viešųjų bibliotekų idėja? • Kodėl šiuolaikinės bibliotekos neturėtų išskirti spausdinto ir skaitmeninio turinio? • Kaip veikia EIFL? • Kaip plečiasi bibliotekų tinklas Afrikos šalyse? • Kiek darbuotojų dirba Afrikos šalių viešosiose ir bendruomenių iniciatyva įkurtose bibliotekose? • Kuo ypatinga Akros (Gana) Oro uosto vaikų biblioteka? • Kodėl mokymai mokytojams buvo puikus sprendimas Afrikos šalyse? • Kodėl Afrikos šalių vaikai neišlaiko IT egzamino ir kaip šią problemą padeda išspręsti biblioteka? • Kaip viename Afrikos miestelyje atsirado ledų kioskas? • Kodėl viešosios bibliotekos turi stiprinti suteikiamos vertės visuomenei naratyvą? • Kodėl viešųjų bibliotekų poveikis visuomenei turi būti matuojamas ne tik kiekybiniais kriterijais? • Ką turėtų žinoti Lietuvos viešosios bibliotekos, rengdamos paraiškas EIFL? Pašnekovė: Ramunė Petuchovaitė, EIFL PLIP vadovė.  Malonaus ir naudingo klausymosi!  

Šioje tinklalaidžių serijoje apžvelgiama strateginio prognozavimo istorinė tradicija. Apie 1942-1966 metų laikotarpį ir sąsajas su šiandienos politika pasakoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išorinės informacinės aplinkos vyriausiasis ekspertas Alfonsas Eidintas.