Talking Diplomacy

We invite you to join us for the second out of three Conversations on Democracy, that were recorded during the high-level Future of Democracy forum, which was held in Vilnius on November 19-20, 2021. In this episode, Linas Kojala, Director of Eastern Europe Science Centre, is interviewing Dr Anton Shekhovtsov and Christopher Walker, and asking them how resilient are democracies in the face of (de)globalization and radical populism.

What do we need to do to increase resilience of democratic institutions? How not to avoid a situation when authoritarian regimes and their supposed “effectiveness” in crisis are legitimised? What are the lessons from recent developments in the US and other countries?

To answer these and other questions - please tune in to this special episode of Talking Diplomacy!

We invite you to join us for the second out of three Conversations on Democracy, that were recorded during the high-level Future of Democracy forum, which was held in Vilnius on November 19-20, 2021. In this episode, Linas Kojala, Director of Eastern Europe Science Centre, is interviewing Jonas Parello-Plesner and Nathan Law Kwun Chung, and asking them if democracy is truly loosing out to the pressure of authoritarian regimes.

How to describe the recent developments in Hong Kong, as well as with regards to Taiwan? How important are these for a broader perspective? Is there enough political will among the democratic countries on both sides of the Atlantic to prove the resilience of democracy? What steps should be taken in the EU and beyond?

To answer these and other questions - please tune in to this special episode of Talking Diplomacy!

We invite you to join us for one out of three Conversations on Democracy, that were recorded during the high-level Future of Democracy forum, which was held in Vilnius on November 19-20, 2021. In this episode, Linas Kojala, Director of Eastern Europe Science Centre, is interviewing Prof. Katarzyna Pisarska and Dr. Marie Mendras on the hybrid threats on the Eastern frontier of Europe and how the West responds to them.

Do liberal democracies have the necessary tools to deal with similar attacks from non-democratic regimes? What are the key threats to the sustainability of liberal democracy? Are European societies still confident enough in democratic institutions to face the challenges of XXI century?

To answer these and other questions - please tune in to this special episode of Talking Diplomacy!

Marija Alseikaitė-Gimbutienė yra viena ryškiausių asmenybių Lietuvos istorijoje, kurios darbai ir atradimai sudrebino visą mokslo pasaulį, o jos išskirtinis asmeninis gyvenimas tampa įkvėpimu daugumai. Šiais ypatingais metais, minint prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines, jos garbei organizuojami įvairus renginiai visame pasaulyje. Todėl kviečiame pasinerti į kelionę po „Deivės ir kariai“ parodą Istorijų namuose Vilniuje, kartu su mokslų daktare Inga Merkyte, o taip pat nusikelti į Paryžių, kuriame diplomatas Mindaugas Gabrėnas papasakos apie M. Gimbutienės vardo garsinimą UNESCO. Apie visa tai ir daugiau - naujame „Talking Diplomacy“ epizode!

„ ir Marija Gimbutienė atsidūrė būtent šitoje Europos dalyje, siekdama, na, atsakyti į vieną iš didžiausių XX a. archeologijos klausimų – ar galėjome mes Europoje patys domestifikuoti gyvūnus, patys kultivuoti augalus, ar tikrai mums prireikė va tos tokių atėjūnų ir jų žinių, iš Levanto iš derlingojo pusrutulio per Turkijos teritoriją “, - pasakoja Inga Merkytė.

„ yra tokie visokie ritualiniai šokiai, kuriais turi įtikinti, kad tikrai čia yra įdomus projektas, ir kad turi bendradarbiauti, bet čia nereikėjo nieko – reikėjo pasakyti, kad mes darome parodą apie Mariją Gimbutienę, ir visa tai atvėrė mums visas duris, visus kelius ir jokių diskusijų aiškinimosi nebuvo“, - pasakoja Mindaugas Gabrėnas.

Šie metai ypatingi Lietuvos totoriams – net 7 šimtmečius ši unikali bendruomenė yra neatskiriama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos ir modernios Lietuvos dalis, puoselėjanti savo unikalias tradicijas ir kultūrą. Kaip ši bendruomenė pradėjo formuotis Lietuvoje, kokie žymus asmenys save laiko Lietuvos totoriais, kokias tradicijas ir kulinarines paslaptis jie išsaugojo iki šių dienų. Apie visa tai ir daugiau naujame „Talking Diplomacy“ epizode, kuriame kalbinama Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė ir Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas Motiejus Jakubauskas.

„Įsivaizduokite, kad mažoje Lietuvoje yra žmonės atėję iš kažkada milžiniškos galingos valstybės į taip pat besikuriančią visai neprastą valstybę, taip pat nemažą ir taip pat galingą, vienais ar kitais istorijos momentais, tai man atrodo, kad tai turi sukelti tikrai tokius pozityvius jausmus ir netgi pasididžiavimo jausmą“, - sako T. Bairašauskaitė.

„Mes jeigu pasižiūrime toliau, aš kaip visuomet sakau, Lietuvos kariuomenė, kariuomenės įvaizdis, ne be totorių pagalbos sukurtas“, - sako M. Jakubauskas.

2021 vasarą (liepos 5 d.) sukako treji metai nuo Lietuvos įstojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), vieną svarbiausių ir įtakingiausių daugiašalių forumų pasaulyje, kuris vienija 38 valstybes. Apie EBPO tikslus, svarbą ir naudą, ten dirbančių Lietuvos diplomatų ir ekspertų kasdienybę, naujame „Talking Diplomacy“ epizode, kuriame buvo kalbinama Lietuvos ambasadorė ir nuolatinė atstovė prie EBPO Lina Viltrakienė ir Atviros vyriausybės politikos analitikė EBPO Ieva Česnulaitytė.

„Iš tiesų EBPO yra didžiulis ekspertinis „hubas“, jame dirba tikrai labai daug ekspertų, ir ekspertizė ateina ne tik iš šių darbuotojų, bet ir iš šalių narių atstovų įvairiuose EBPO komitetuose ir darbo grupėse, kuriose dalyvaujame kaip pilnateisiai nariai“, - sako amb. Lina Viltrakienė.

„Įstojimas į tokią organizaciją yra toks kaip ir dar didesnis įsipareigojimas prieš savo piliečius ir prieš tarptautinę bendruomenę, kad mes esam taip pat patikimi partneriai tarptautiniuose reikaluose, ir kad mes taip pat siekiame būti lyderiais ir dalintis savo geraisiais pavyzdžiais“, - sako Ieva Česnulaitytė.

Kviečiame klausytis!

Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje (ES) kilo vis daugiau kalbų, kad reikia aktyviau kalbėtis apie Europos Sąjungos ateitį ir visiems kartu nuspręsti kaip turi atrodyti Europa po kelių dešimtmečių, ką reikia keisti, o ką išsaugoti. 2020 m. kilusi globali pandemija leido suprasti, kad be šalių vieningumo, tarpusavio pagalbos ir bendrų tikslų siekio panašios krizės gali tik dar labiau paveikti individualias šalis ir jų žmones. Siekiant aptarti bendrus naujai kylančius uždavinius ir tolesnę ES ateities viziją buvo įsteigta Konferencija dėl Europos ateities, kviečianti išsamiam dialogui visus ES piliečius. Kokie šios konferencijos tikslai bei iššūkiai, ir kokia ta būsima ES ateitis - apie tai kalbamės su Lietuvos užsienio reikalų viceministru Arnoldu Pranckevičiumi ir Lietuvos atstove Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete Elena Sinkevičiūte.

„Aš čia matau šiek tiek ir istorinį šansą Lietuvai ir Baltijos šalims įprasminti tą fantastišką sėkmę jų pačių transformacijos ir pokyčių, padedant tiems, kurie šiandien dar net neturi vilties svajoti ar ne apie ES narystę“, - sako A. Pranckevičius.

„Tai, ką mes nusprendžiame Europos Sąjungoje turi įtakos ne tiktai Ukrainai, Baltarusijai ar Balkanų valstybėms, kurios yra šalia mūsų, bet tai turi įtaką, globalią įtaką“, - teigia E. Sinkevičiūtė.

Kviečiame klausytis!

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba (JT ŽTT) - tai viena įtakingiausių tarpvyriausybinių institucijų, atsakinga už žmogaus teisių stiprinimą ir jų užtikrinimą visame pasaulyje. Iki šiol dalyvavusi JT ŽTT stebėtojos teisėmis, Lietuva siekia tapti JT ŽTT nare 2022-2024 m. kadencijai, taip stiprinant mūsų balsą ir ekspertizę globaliu mastu. Lietuva ir šalies atstovai ir dabar aktyviai pasisako aktualiausiais žmogaus teisių klausimais - ar tai būtų žmogaus teisių padėtis kaimyninėje Baltarusijoje, žurnalistų saugumas konflikto zonose, ar moterų teisių ir smurto lyties pagrindu prevencijos užtikrinimas.

Apie Lietuvos kandidatavimą į JT ŽTT ir pačius aktualiausias žmogaus teisių tendencijas kalbėjomės su Užsienio reikalų ministerijos JT, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento direktoriumi Dariumi Staniuliu ir Lietuvos nuolatiniu atstovu Ženevoje ambasadoriumi Andriumi Krivu.

„Vis tiek tam tikri papročiai formuojasi toje veikloje, kurią vykdo ŽTT, tai priima rezoliucijas, kurios nėra teisiškai privalomos, bet jos galų gale vis tiek transformuojamos į vienokius ar kitokius veiksmus“, - pokalbio metu teigia D. Staniulis.

„ŽTT nėra lengva organizacija, tai nėra bendraminčių klubas, o veikiau kovos laukas, kuriame mes kartu su savo sąjungininkais ir bendraminčiais turime kasdieną iš naujo turime įrodinėti savo vertybių ir principų kilnumą ir naudą žmonijai“, - diskusijoje sakė ambasadorius A. Krivas.

Kviečiame klausytis!

Naujas sezonas, nauji pokalbiai! Šį kartą apie vienas aktualiausių temų visame pasaulyje – klimato kaitą, žaliąjį kursą, tvarumą ir ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti dėl „žalesnio“ rytojaus. Šie klausimai paliečia visus, tiek valstybių vadovus, tiek paprastus žmones, nes tik visų mūsų bendromis pastangomis gali būti pasiekti konkretūs ir tvarūs rezultatai. Kokie ir kaip? Ar jau ne per vėlu? Kokią reikšmę turi globalios klimato konferencijos ir atskirų valstybių veiksmai? Atsakyti šiems klausimams pakalbinome du puikius pašnekovus: Užsienio reikalų ministerijos ambasadorių ypatingiems pavedimams klimato kaitos klausimais Edvilą Raudonikį ir Aplinkosaugos koalicijos pirmininkę Liną Paškevičiūtę.

„Pritarčiau tiems, kurie teigia, jog pandemija iš dalies prisideda jau dabar prie klimato grėsmės supratimo ta prasme, kad būdama globalia grėsme žmonėms pademonstruoja ką tai reiškia globalus, visą pasaulį apimantis iššūkis“, - sako ambasadorius.

„Turime suvokti, kad tiek verslas, pramonė, žemės ūkis turi keistis. Tiek mes kiekvienas, kaip mes vartojame, irgi turi keistis, mūsų asmeninė atsakomybė. Lygiai taip pat ir politikų sprendimai turi keistis. Ir visa tai yra susiję, nėra vieno kaltininko“, - sako Lina.

Kviečiame klausytis!

Išskirtiniame pokalbyje su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi apžvelgiame, kaip Lietuvos įvaizdis kito nuo tarptautinių bendrijų naujokės iki nepatogius, bet reikalingus klausimus keliančios, prie tarptautinių problemų sprendimų apčiuopiamai prisidedančios valstybės. Apie ryškiausius ministro L. Linkevičiaus vadovavimo Lietuvos diplomatinei tarnybai veiklos momentus – atvirai ir paprastai, tiesiai iš ministro kabineto.

Tai – paskutinis pirmojo sezono epizodas. Visus epizodus galite rasti grojaraštyje arba URM Youtube kanale.

Kviečiame klausytis!

2020 metus LR Seimas paskelbė UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais. Kiek iš tikrųjų žinome, ką veikia UNESCO Lietuvoje ir kodėl taip svarbu patekti į Pasaulio paveldo sąrašus? Šiame epizode kalbėjomės su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesore, knygų autore Marija Drėmaite. O svarbiausia – ar 2022-aisiais turėsime dar vieną UNESCO pasaulio paveldo objektą – Kauno istorinį naujamiestį.

„Iš Lietuvos architektūrinio paveldo, ką galime priskirti pasauliniam lygmeniui, tai turbūt tokia banali frazė, kad Vilniaus barokas ir Kauno tarpukario modernizmas“.

Lapkričio 7 diena Lietuvoje minima diplomato diena. Šia proga praskleidžiama diplomatų gyvenimo užkulisius – ką veikia diplomatai, kai gali sau leisti nusimesti diplomato švarką? Šiame unikaliame epizode kalbinome penkis diplomatus, jau daug metų profesionaliai dirbančius diplomatinėje tarnyboje, turinčius įdomių pomėgių, praturtinančių tiek jų gyvenimus, tiek diplomatinę veiklą. Tikimės, kad sudomins ir jus!

Epizode kalbinome:

Didžiąją dalį savo diplomatinės karjeros su Azija susiejusią diplomatę Dianą Mickevičienę, kuri mums papasakojo apie savo akademinę veiklą, kol kas vienintelės jos knygos „Visos mano Indijos“ gimimo istoriją ir planus rašyti naujas.

Taip pat šnekinome šiuo metu Saugumo politikos srityje dirbantį Giedrių Mickūną, kuris poezijoje atranda savotišką ramybę ir filosofinį kelią.

Ir Lilianą Jaroslavską, kuri jau daugelį metų siuva lėles, atkurdama ryškiausius žmonių bruožus.

Virtualiai pavyko susisiekti su neseniai iš Minsko į Lietuvos atstovybę prie UNESCO pervažiavusiu diplomatu-fotografu Mindaugu Gabrėnu, kuriam fotografija padeda sulėtinti gyvenimo tempą ir į pasaulį pažvelgti mąsliau.

Susisiekėme ir su šiuo metu Latvijoje dirbančiu Mindaugu Staniu, vienu iš prisiekusių Lietuvos diplomatinės tarnybos maratonininkų ir aktyviu sportininku.

Kviečiame klausytis!

2020 metais Jungtinės Tautos (JT) mini labai svarbią sukaktį - savo 75 metų jubiliejų! Lietuva JT nare yra jau 29 metus, per visą šį laiką mūsų šalis aktyviai dalyvavo JT veikloje, debatuose, derybose, atstovavo savo ir globalius interesus. Šį kartą #TalkingDiplomacy laidoje kalbiname Lietuvos nuolatinę atstovę JT - ambasadorę Audrą Plepytę - kuri pasidalino savo unikalia patirtimi.

„Jungtinės Tautos vis dėlto yra globalus forumas, kuris leidžia šalims narėms susitikti ir kalbėtis. Atsiranda ir didesnis artumas, supratimas ir tada galima spręsti klausimus, ieškoti sprendimų ir tie sprendimai tikrai yra surandami, jeigu yra dedamos pastangos. Šioje didelėje organizacijoje taip pat reikia padaryti, kad Lietuvos balsas ir Lietuvos interesai būtų girdimi“.

Kviečiame klausytis!

Today, August 23 is known as Black Ribbon Day, the Day of Remembrance for Victims of Stalinism and Nazism. On this day, in 1939, German foreign minister J. von Ribbentrop and  Soviet foreign minister V. Molotov signed a bilateral non-aggression pact that included illegal Secret Protocols, thereby paving the way for WWII and division of Central and Eastern Europe. British historian and author Roger Moorhouse shares his insights on the impact and consequences of this sinister Soviet-Nazi pact.

“The Baltic States are particularly grievously affected by the Secret Protocols of the Nazi-Soviet pact, because, of course, that was the instrument by which the Baltic States were incorporated into the Soviet Union in 1939-1940” - explains the historian.

The U.S. ambassador to Lithuania H. E. Robert S. Gilchrist moved to Lithuania just before the start of coronavirus pandemic. In this special episode, we discuss his impressions on Lithuania, diplomacy during the pandemic, and the unique history of Sumner Welles declaration.

“There is a tremendous amount of potential in Lithuania in so many ways. And certainly, before this COVID crisis, the Lithuanian economy was gaining quite a bit of steam again, and people begin talking about the Baltic Tigers again with Lithuania really in a leadership position on that” says the Ambassador.

Lietuva užaugo ir subrendo dalintis patirtimi, pasiekimais ir kompetencijomis - tą galime aiškiai suprasti, pasiklausę mūsų dviejų pašnekovų jau septintojoje #TalkingDiplomacy serijoje. Kalbinome Europos Sąjungos civilinėse misijose dalyvaujančius Kęstutį Lančinską ir Mariją Kazanovič, kurie iki pandemijos pradžios dirbo Ukrainoje, Sakartvele, Armėnijoje.

Kartu su kolegomis iš 24 Europos šalių, Kęstutis ir Marija pasitelkė savo asmenines patirtimis ir padėjo vietos struktūroms tobulėti vakarietiška kryptimi, normalizuoti civilinius konfliktus, užtikrinti saugumą regione ir stiprinti kovą su korupcija. Pasiklausykite, su kuo teko susidurti civilinio konflikto pakraštyje dirbantiems misijų dalyviams.

Kviečiame klausytis!

Nors pasaulinė koronaviruso pandemija vis dar kelią pavojų daugelyje pasaulio šalių, tačiau Lietuvos ambasadoms užsienyje intensyviausias laikotarpis jau praeityje. Šį kartą kalbinome net tris Lietuvos ambasadorius - visus dirbančius tolimiausiuose Lietuvos diplomatijos taškuose: Julių Pranevičių (Indija), Gediminą Varvuolį (Japonija) ir Iną Marčiulionytę (Kinija). Visi jie turėjo kuo pasidalinti, o šios istorijos, tikėtina, liks ilgam visų atmintyse:

"Kiekvieno žmogaus, kiekviena kelionė, yra atskira istorija, ir dažniausiai mes tą istoriją labai gerai žinodavome, nes sekdavome nuo pirmo momento iki pat įsėdimo į lėktuvą", - ambasadorius Julius Pranevičius.

"Diplomatija pati iš savęs yra socialinė veikla ir to taip vadinamo socialinio atstumo „koncepto“ įvedimas į diplomatiją - jis be abejo sujaukė pačią esmę šitos profesijos", - ambasadorius Gediminas Varvuolis.

"Žinoma, kad mes patapome visiškai kitokia ambasada, negu buvome anksčiau, darėme visiškai kitokius darbus, mes juokavom, kad pasidarėm ir kelionių agentūra", - ambasadorė Ina Marčiulionytė.

Kviečiame klausytis!

Many people worldwide are affected by tragic events. If we do not address the violent events and conflicts, the issues in the society only grow. How to overcome historic traumas and heal society? What role do the public monuments take in our historic memory?

Three distinctive speakers share their personal stories and insights on this topic.

Armand Volkas is a psychotherapist and Registered Drama Therapist. He directs Healing the Wounds of History, a therapeutic approach in which theatre techniques are used to work with groups of participants from two cultures with a common legacy of violent conflict and historical trauma.

Esther Shalev-Gerz is internationally recognized for her seminal contributions to the field of art in the public realm and her consistent investigation into the construction of memory, history, the natural world, democracy and cultural identities.

Timothy Ryback is a director of the Institute for Historical Justice and Reconciliation in The Hague. In this podcast, he discusses the meaning of monuments in society.

Afrikos dienų proga kviečiame nusikelti tūkstančius kilometrų į pietus ir kitu kampu pažvelgti į Afrikos žemyną – „Gydytojai be Sienų“ logisto ir humanitarinio darbuotojo Andriaus Slavuckio akimis. Ką reiškia būti lietuviu Pietų Afrikoje ir ko lietuviai galėtų pasimokyti iš nepaprastos įvairovės žemyno?

Kviečiame klausytis!

Ketvirtasis tinklalaidės "Talking Diplomacy" pokalbis apie prisitaikančią diplomatiją, kuri, pasaulinės pandemijos akivaizdoje, iš Europos Sąjungos įstaigų koridorių persikėlė į parkus - su Lietuvos nuolatine atstove Europos Sąjungoje, ambasadore Jovita Neliupšiene.

„Europos Sąjunga yra tokia specifinė tarptautinė organizacija kur kiekviena krizė iš tikrųjų sustiprina ją ir pagilina Europos Sąjungos integraciją“, - apie didžiausios pasaulyje politinės ir ekonominės bendrijos atsaką į pasaulį sukausčiusią koronaviruso krizę pasakoja ambasadorė.

Jovita Neliupšienė - nuo 2015 m. Lietuvos nuolatinė atstovė ES, buvusi vyriausioji Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja užsienio politikos klausimais, VU TSPMI politologijos dėstytoja ir mokslų daktarė, docentė.

Trečiasis tinklalaidės "Talking Diplomacy" pokalbis apie negrąžintus raktus ir ambicingą diplomatiją -  su ambasadore Asta Skaisgiryte.

„Ir staiga, atsiranda Baltijos šalys su savo problema ir pasako - taip, mes esame čia, ir dabar jūs turite su mumis skaitytis,“ - su šypsena ambasadorė pasakoja apie pirmuosius jaunųjų diplomatų nuotykius ir status quo griovimą pirmajame atkurto Lietuvos valstybingumo dešimtmetyje.

Asta Skaisgirytė - diplomatė,  žurnalistė, diplomuota filologė. 1989–1990 m. savaitraščio „Atgimimas“ korespondentė, 1990–1992 m. buvo LR Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Tarpparlamentinių ryšių biuro vadove, o nuo 1993 m. - pradėjo savo kaip diplomatės karjerą užsienio reikalų ministerijoje. Dirbo Lietuvos ambasadorės pareigose Prancūzijos Respublikoje, Izraelyje ir Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu yra Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais (grupės vadovė).

Antrasis tinklalaidės "Talking Diplomacy" pokalbis apie atgimimą, diplomatiją ir Laisvės stebuklą -  su ambasadore Violeta Gaižauskaite.

„Mes visi kartu su džiaugsmu pergyvename naują stebuklą, stebuklas vyksta“.

Violeta Gaižauskaitė - žurnalistė, diplomatė, 1989–1993 m. savaitraščio „Atgimimas“ korespondentė bei redaktorė, buvusio kandidato į prezidentus Stasio Lozoraičio atstovė spaudai ir 1999–2003 m. Prezidento Valdo Adamkaus atstovė spaudai. Buvusi užsienio reikalų ministro patarėja, Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė, o nuo 2008 m. - ambasadorė ypatingiems pavedimams.

Pirmasis tinklalaidės "Talking Diplomacy" pokalbis apie tai, kiek humoro yra diplomatijoje -  su ambasadoriumi, istoriku, rašytoju Alfonsu Eidintu.

„Pastebėjau, kad [žmogaus] malonumą žmonės vertina ne tik [pagal tai], kad jis maloniai šypsosi ar kalba trivialius dalykus, bet ar jis moka pajuokauti ir ar jis naudoja humorą bendraudamas ir oficialiuose susitikimuose, ir diplomato popieriuose ir pranešimuose lieka humoro“.

Alfonsas Eidintas - Lietuvos istorikas, rašytojas, diplomatas, VU profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, buvęs ambasadoriumi JAV, Kanadoje, Izraelyje, Norvegijoje, Graikijoje ir kt. Parašęs apie 50 straipsnių ir daugiau nei 20 knygų, šiuo metu dirba kaip vyr. mokslo darbuotojas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo Akademijoje.